Pabudimas - Aktualijos

Kas yra matrica ir kaip iš jos išeiti

Tue, 18 Aug 2026 15:35:00 +0000

Elgsenos ir mąstymo programas, kurios žmogui primestos iš išorės, įprasta vadinti matrica. Bet tik nedaugelis žmonių supranta, ką iš tikrųjų reiškia tas žodis – matrica. Tad pasiaiškinkime, kas iš tikrųjų yra tai, kas vadinama matrica.

Kas yra matrica ir kaip iš jos išeiti

Šiandien vis daugiau žmonių jaučia, kad sistema, kurioje gyvename, jau neveikia taip, kaip anksčiau. Vis daugiau žmonių klausia savęs: ar įmanoma gyventi ne pagal tas programas, kurios primestos iš išorės. Elgsenos ir mąstymo programas, kurios žmogui primestos iš išorės, įprasta vadinti matrica. Bet tik nedaugelis žmonių supranta, ką iš tikrųjų reiškia tas žodis – matrica. Tad pasiaiškinkime, kas iš tikrųjų yra tai, kas vadinama matrica.

Matricą galima įsivaizduoti kaip sistemą ar sąmonės lauką, kuriame įrašyta aiškių taisyklių, psichologinių ir emocinių reakcijų bei veiksmų seka. Tai ne vien tik išorinės visuomenės taisyklės, įpročiai, tradicijos, baimės, įsitikinimai. Tai kur kas gilesnė programa, kuri formuoja tai, kaip žmogus suvokia save, savo kūną, laiką, senėjimą, mirtį, mintis, norus, net ir savo likimą. Trumpai tariant, matrica yra tai, kas formuoja ir valdo mums įprastą realybę. Matrica funkcionuoja šablonų dėka. Žmogui tik gimus, jam suteikiama pavardė, vardas, socialinė rolė, priklausomybė giminei, šaliai, kultūrai, religijai, profesijai. Visa tai pamažu suformuoja asmenybės įvaizdį, ir žmogus sutapatina save su tuo įvaizdžiu. Bet vardas, statusas ir socialinė rolė yra tik išoriniai ženklai, jie padeda orientuotis pasaulyje, bet tuo pat metu gali tapti etikete. O bet kokia etiketė riboja sąmonę, riboja pasaulio ir savęs suvokimą. Kai tik žmogus pradeda kartoti: „toks aš jau esu ir kitoks nebūsiu“, ,„aš negaliu“, „man jau per vėlu“, „tai neįmanoma“, jis prisitvirtina prie vienokios ar kitokios programos ir taip apriboja pats save. Matrica gyvuoja ne tiek išorinės galios dėka, kiek dėl to, kad žmogus sutinka su jos reikalavimais. Kol žmogus automatiškai sutinka su jos taisyklėmis, jis lieka įprasto scenarijaus ribose, lieka matricoje.

Ezoterikos požiūriu fizinis žmogaus kūnas yra ne vien paprastas biologinis skafandras. Tai sąmonės reiškimosi materialiame pasaulyje instrumentas. Kūno dėka žmogus sąveikauja su pasauliu. Kūną galima įsivaizduoti kaip energijos šaltinį, aprūpinantį žmogų gyvybinėmis galiomis. Gimdamas žmogus gauna tam tikras jėgos, laiko ir potencialo atsargas. Bet dauguma žmonių šias atsargas dažniausiai sunaudoja ne tiek kūrybai, kiek baimėms, tuštiems išgyvenimams, konfliktams, nuoskaudoms, pavydui, nepasitenkinimui, vidiniams konfliktams ir begaliniam tų pačių minčių gromulavimui. Kai žmogus nuolat gyvena įsitempęs, jo gyvybiniai resursai išsenka greičiau, jis pradeda jausti nuovargį, praranda gyvenimo džiaugsmą, ima jausti vidinę tuštumą. Dažnai tai būna ne tikra jėgų netektis, tiesiog jėgos sunaudojamos ne saviems, o svetimiems gyvenimo scenarijams įgyvendinti. Didžioji baimė, ant kurios laikosi senoji sistema – mirties baimė. Iš jos kyla daugelis kitų būsenų: pyktis, neapykanta, pavydas, nuoskauda, nerimas, noras kontroliuoti, baimė ko nors netekti, būti atstumtam. Visų šių baimių, neigiamų būsenų pagrindas – atskirtumo nuo gyvenimo ir nuo Kūrėjo pojūtis. Norint nugalėti baimę nebūtina imtis sudėtingų dvasinių praktikų. Tereikia žengti paprastą pirmąjį žingsnį: liaukitės stiprinti neigiamas, asmenybę griaunančias būsenas, nešvaistykite savo dėmesio energijos bet kur ir bet kam, neaptarinėkite ir neskleiskite toliau neigiamos informacijos,

neapkalbėkite ir nevertinkite kito žmogaus pagal įprastą kurpalį – teisus jis ar neteisus, neklijuokite etikečių. Geriausia išeitis dažniausiai yra paprasta. Protas įpratęs ieškoti sudėtingų metodų, bet neretai išsivadavimas prasideda nuo paprasto vidinio apsisprendimo – atsisakyti bet kokios destrukcijos, atsisakyti visko, kas ardo žmogų ir griauna pasaulį. Dauguma minčių kyla ne iš giliosios žmogaus esmės. Mintys primena konvejerį, slenka nenutrūkstamu srautu, keičia viena kitą, sukelia emocijas, verčia įsijausti į svetimus gyvenimus. Bet jei žmogus pradeda stebėti mintį, bet nesitapatinti su ja, atsiranda distancija. Galima užduoti sau paprastus klausimus: iš kur atėjo šita mintis, kodėl ji kilo būtent dabar, ar tai tikra mano būsena, ar aš tiesiog plaukiu ant svetimos bangos? Ką jaučiu apmąstęs šią mintį – jėga ar praradimą? Kai žmogus nustoja automatiškai priimti bet kokią mintį, minčių srautas nustoja savo galios, mintys jau nevaldo jo, jos suvokiama kaip reiškinys, kurį galima matyti, pažinti ir paleisti. Žmogus gali išsivaduoti iš senų programų valdžios. Tai galima padaryti ir nekovojant su matrica. Kova tik sustiprina ryšį su tuo, su kuo kovojama. Svarbu ne bandyti išardyti, sugriauti sistemą, o liautis maitinus ją savo sutikimais ir pritarimais. Išėjimas iš matricos prasideda nuo paprastų veiksmų. Pirmiausia – nustoti gyventi pagal įprotį, pagal šabloną, nustoti kartoti tą patį elgesio modelį, nustoti automatiškai reaguoti į išorės dirgiklius, nustoti vertinti ir smerkti, atsiriboti nuo destruktyvios informacijos, nustoti būtinai rinktis vieną iš dviejų ar kelių tau iš anksto pasiūlytų variantų. Visais atvejais darykite nuosavus sprendimus. Matrica dažnai siūlo pasirinkimo variantus „Taip“ arba „Ne“, „Čia“ arba „Ten“, „Už“ arba „Prieš“, bet abu variantai dažniausiai yra vienos ir tos pačios programos dalys. Tikroji laisvė prasideda tada, kai žmogus išeina už primesto pasirinkimo ribų ir priima savo vidaus padiktuotą sprendimą.

Vienas tvirčiausių matricos mechanizmų – įprotis. Kai žmogus gyvena taip, kaip ir vakar, kai galvoja taip kaip ir vakar, į viską reaguoja kaip ir vakar, jis stiprina vakarykštę programą. Net ir mažas pokytis gali tapti išėjimo pradžia. Padaryk ką nors ne taip kaip vakar, nueik kitu keliu, kitaip atsakyk, neįsivelk į tą patį konfliktą, nepakartok ankstesnės reakcijos. Taip žmogus nustoja būti visiškai valdomas automatizmo. O kai žmogus pradeda keisti save, matrica neretai stengiasi grąžinti jį į ankstesnę būseną. Dažniausiai tai daro artimi žmonės – tėvai, vyras ar žmona, vaikai, draugai, artimiausios aplinkos žmonės. Jie sako: „Ko tu lendi, kur nereikia?“, „Būk kaip visi“, „Neišsigalvok“. Kartais tai atrodo kaip rūpestis, kartais kaip spaudimas, kartais kaip baimė netekti kontrolės. Bet čia svarbu nekariauti su artimaisiais, o ramiai pripažinti jų vietą savo gyvenime, bet ir dėl jų spaudimo nepamesti savo pasirinkto kelio. Dėl meilės šeimos nariams nereikia atsisakyti savęs. Žmogus gali mylėti ir gerbti savo tėvus, vaikus, brolius ir seseris, bet kartu turi turėti teisę į savo nepriklausomą gyvenimą.

Reinkarnacija nėra privalomas dvasinis dėsnis, tai sistema, į kurią sąmonė gali būti įtraukta. Siela ateina į pasaulį su tam tikra užduotimi, patenka į atitinkamą lauką, susigyvena su žemiškuoju scenarijumi ir užmiršta savo tikrąją prigimtį. Prasideda gyvenimas pagal atitinkamas roles Žmogus išgyvena tam tikrus įvykius, santykius, konfliktus, džiaugsmus, praradimus, pamokas. Pasibaigus įsikūnijimo laikui sąmonė, jei nesuvokia, į kokį mechanizmą buvo patekusi, grįžta į to paties ciklo pradžią. Išėjimas iš gimimų pasikartojimo rato, iš vadinamojo sansaros rato, prasideda pabudus atminčiai apie savo tikrąją prigimtį. Žmogus turi suvokti, kad nėra lygus vien savo kūnui, vardui, biografijai, skausmui, praeities klaidoms, socialiniams vaidmenims. Karma – tai anaiptol ne nuosprendis, o užrašyta patirtis, tam tikra informacinė struktūra, kuri reiškiasi kūnu ir pasikartojančiais scenarijais. Praeities skolas galima anuliuoti įsisąmoninimu, suvokimu, bet tai turi būti ne paviršutiniška proto išvada, o giluminis suvokimas. Bet neužtenka vien suvokti ir suprasti, reikia nustoti gyventi pagal senas programas. Jei žmogus suvokė savo nuoskaudą, bet jos nepaleido, toliau su ja gyvena, tokiu atveju senoji gyvenimo programa toliau jį valdo. Tikrieji pokyčiai įvyksta tuomet, kai pasikeičia būsenos, veiksmai ir vidinio pasirinkimo kokybė. Didžioji gyvenimo praktika – buvimas dabarties momente, ne praeityje, kurios jau nėra, nei ateityje, kuri dar neapsireiškė, buvimas būtent čia ir dabar. Buvimas dabarties momente teikia jėgų. Praktikos, kaip išsilaikyti dabarties momente, gana paprastos. Reikia stebėti savo mintis, emocijas, vengti bereikalingų ginčų, nedalyvauti ir nepalaikyti destruktyvių pokalbių, stebėti, kur nuteka, kur eikvojasi energija, kiekvieną dieną stengtis ką nors padaryti kitaip negu anksčiau, elgesio variantus rinktis ne iš baimės, o iš vidinio įsitikinimo, nuolat palaikyti vidinę ramybę. Nereikia stengtis būti idealiu ar tapti dvasingu, svarbiausia nekenkti sau. Išėjimas iš pasikartojimo ciklo prasideda, kai atsisakome gyventi pagal automatinį režimą. Kol žmogus elgiasi šabloniškai, jis vėl ir vėl grįžta į tas pačias būsenas. Reinkarnacija arba sansaros ratas – tai ne vien atsinaujinančių mirčių ir gimimų grandinė, tai ir kasdienis tų pačių vidinių reakcijų kartojimąsis. Ta pati baimė, ta pati nuoskauda, ta pati priklausomybė nuo svetimos nuomonės, tas pats pasirinkimas nepaisyti nuosavo intereso. Jei nori išeiti iš pasikartojimų rato – liaukis išdavinėti save. Neik ten, kur siela susigūžia, nedaryk to, kas griauna, ardo, netylėk tada, kai tylėjimas pradeda reikšti tavo sutikimą su neteisybe, nesirink iš dviejų tau primestų pasirinkimų, ypač jei viduje turi trečiąjį kelią – nuosavą pasirinkimą. Žmogus – ne vien fizinis kūnas, jame daugybę lygmenų ir suvokimo formų. Išorinis pasaulis – tik viena realybės dalis. Yra ir vidinis žmogaus pasaulis, kurio nemato išorinis stebėtojas, bet dėl to tas pasaulis netampa nerealus. Žmogaus kūną galima palyginti su drabužiais arba instrumentu, jis nėra žmogaus esmė. Bet kai sąmonė susijungia su kūnu, atsiranda judesys, raiška, patirtis, galimybė sąmoningai veikti šiame materialiame pasaulyje. Žmogaus uždavinys – ne neigti kūną, ne bėgti nuo gyvenimo, o išmokti būti kūne sąmoningai. Tai reiškia jaustis ne kūno belaisviu, o jo partneriu, bendrauti su juo pagarbiai ir supratingai. Visa tai, kas pasakyta anksčiau, gali būti išreikšta labai paprastu sakiniu: mylėk save ir gyvenk taip, kad nekenktum sau. Nekenkti sau – reiškia neišduoti, nepaminti savo vidinio žinojimo, neardyti savęs baimėmis, neatiduoti energijos svetimiems scenarijams, negyventi vien tam, kad pateisintum kitų žmonių lūkesčius, nepaversti gyvenimo kova su pačiu savimi. Kai žmogus liaujasi kenkti sau, prieš jį atsiveria galimybės, kurios anksčiau buvo nematomos, atsiranda naujos durys, naujos būsenos, nauji spendimai. Gyvenimas tampa lengvesnis nei buvo anksčiau. Matrica gali ir toliau egzistuoti, bet žmogus jau nustoja būti jos nesąmoninga dalelyte. Gyvendamas šio pasaulio viduje jis gali pakeisti savo gyvenimo kokybę, nes svarbiausias pokyčių šaltinis yra ne išorėje, o viduje. Būtent vidinės būsenos formuoja žmogaus gyvenimo kelią, būtent jo individualūs sprendimai teikia jėgos, būtent sąmoningumas atveria duris į erdvę, kur žmogus jau negyvena pagal svetimas programas, o pradeda kurti nuosavą realybę

Pasaulio pabaiga ar Naujosios Eros pradžia

Thu, 05 Sep 2024 19:01:00 +0000

Šiandien žmonės visame pasaulyje gyvena ypatingu laikotarpiu. Kai kas šį laikotarpį vadina apokaliptiniu, pasaulio pabaigos laikotarpiu, kai kas – Naujosios Vandenio Eros pradžia, kai kas Satja Jugos, dviejų tūkstančių metų laimingo gyvenimo periodo pradžia. Bet yra ir žmonių, nesuvokiančių, kokiu svarbiu ir lemtingu laikotarpiu gyvename. Jie vis dar šventai tiki kiekvienu žodžiu, kiekviena žinia, kurią išgirsta iš valdžios ir oficialiosios žiniasklaidos, o bet kokią nuomonę ar teiginį, nesutampantį su oficialia nuomone, lengva širdimi pakrikštija „sąmokslo teorijos“ vardu arba priskiria Kremliaus propagandos įtakai. Jie neįsileidžia į savo sąmonę tokios informacijos, kuri keltų pavojų įprastam gyvenimo būdui, skatintų išeiti iš komforto zonos, keisti mąstymo būdą ir gyvenseną. Tokiame kontekste pateikiame Kanados katalikiškosios naujienų agentūros Life Site News prezidento Džono Henrio Vestono kreipimąsi į agentūros prenumeratorius, kuriame kalbama apie žmonijai iškilusius pavojus ir kiekvieno padoraus žmogaus priedermę gintis nuo tų grėsmių.

Tekstas

Šie metai yra rinkimų į JAV prezidentus metai. Normaliais laikais rinkimai – tai momentas, kai paprasti žmonės gali nulemti savo šalies likimą.

Bet dabartinis laikas – tai nenormalus laikas.

Visame Žemės rutulyje vyrai ir moterys bunda iš hipnozės ir vis aiškiau suvokia, kad jų vyriausybės jau nustojo tarnauti Dievui ir žmonėms.

Žmonija susidūrė su siaubinga tiesa.

Globalistinis elitas puoselėja pragaištingus planus panaudoti nacionalinių valstybių vyriausybes žmogiškų būtybių naikinimui visame pasaulyje.

Jie iškilmingai pasižadėjo sumažinti pasaulio gyventojų skaičių nuo beveik aštuonių milijardų iki vieno milijardo.

Ir tai tiesa, pagal jų planus septyni milijardai žmonių turi palikti mūsų planetą.

Ar norite kartu su savo vaikais atsidurti tarp tų septynių milijardų?

Ko gero, jūs negalite patikėti, kad tai gali būti tiesa. Bet Žemės gyventojams globalistų nustatytas limitas – vienas milijardas – jau seniai jokia paslaptis, jokia sąmokslo teorija, o gryniausia realybė.

Prisiminkime žodžius, kuriuos palyginti neseniai, 1972 metais leidinyje „Augimo ribos“ ištarė Denis Mydousas. Tas leidinys yra globalaus žmonių skaičiaus mažinimo manifestas, jį rėmė ir finansavo Romos klubas. Štai ką rašė Mydousas:

Mes pasiryžę turėti Žemėje vieną milijardą... mes privalome mažėti... Štai koks uždavinys laukia mūsų ateityje.

Žmogus, ištaręs tuos žodžius, jau tuomet tiksliai žinojo, kas yra parengta mums, paprastiems žmonėms.

Romos klubas buvo įsteigtas 1968 metais, tai globalistinio masonų tinklo dalis, svarbiausias jo siekis – kad milijardai žmonių, tokių, kaip tu ir aš, neturėtų ateities.

Štai ką Mydousas numatė jums ir jūsų šeimai:

· Badas

· Epidemijos

· Revoliucijos

· Diktatūros

· Žemesni pragyvenimo standartai.

Radikalusis klimatologas Hansas Šelenhuberis, nuo 2014 metų Popiežiškosios Mokslų Akademijos bendradarbis, vėliau patvirtino tą patį vieno milijardo Žemės gyventojų limitą. Jis pareiškė: „planeta gali išlaikyti (išmaitinti) mažiau negu vieną milijardą žmonių“.

Herbertas Džordžas Velsas, dvidešimtojo amžiaus pradžios fantastikos kūrėjas ir vienas pirmųjų globalistinės eugenikos (žmonių skaičiaus reguliavimo modifikuojant genus) propaguotojų, išreiškė šią idėja kur kas tiesmukiau. „Tie juodukų, rudaodžių, geltonodžių ir negrynakraujų baltųjų pulkai turi iššnykti“.

Šiandien jie vengia tokios retorikos, bet jų tikslai liko nepakitę.

Jie siekia šito gėdindami vyrus ir moteris ir versdami juos gimdyti mažiau vaikų, jie ieško būdų sunaikinti tuos, kurie, jų manymu, viršijo limitą, peržengė jų nustatytus skaičius.

Nuo Herberto Velso laikų jie jau nužudė daugiau kaip vieną milijardą vaikų. Aborto žudynės – tai pačios siaubingiausios žudynės žmonijos istorijoje.

Kadangi žmonių skaičius planetoje toliau auga, jie desperatiškai ieško būdų ir priemonių didinti aukų skaičių. Kitaip jie nepasieks savo tikslų.

Taigi globalistai pasiryžę naikinti žmonių perteklių ir iš to dar uždirbti šimtus milijonų dolerių. Didelės šeimos ir maži vaikai kelia jiems pasibjaurėjimą.

Visi laisvos sąmonės žmonės, visa laisva nuo globalistų įtakos žiniasklaida turi aktyviai priešintis abortų skatinimo politikai.

2020 metais dėl tariamai mirtinos ligos jie kaip niekad anksčiau ryškiai atskleidė savo nešvarius kėslus. Visame pasaulyje jie

· uždarė mus namuose,

· uždarė mūsų šventyklas,

· primetė mums gimstamumą slopinančius skiepus,

· skatino šeimų byrėjimą,

· naikino verslą ir skurdino mus.

Jų tikslas yra drastiškai sumažinti žmonių skaičių, atimti jų galią ir pavergti juos. Nė vienas padorus žmogus nenorėtų tokios ateities.

Kad paprasti žmonės negalėtų įtarti juos puoselėjant tokius planus ir kad nesuvoktų tų planų nedorumo ir pragaištingumo, jie visuomet pasitelkdavo ir dabar pasitelkia masines informavimo priemones.

Bet šiandien pasaulis jau yra pasikeitęs. Masinės informavimo priemonės (kitaip tariant, sisteminė žiniasklaida) prarado informacijos teikimo monopoliją.

Šiandien nepriklausoma žiniasklaida yra persekiojama ir cenzūruojama. Bet tik ji pasako jums tai, ką elito žiniasklaida desperatiškai siekia paslėpti nuo jūsų. Ji teikia tokia informaciją, kurią politikai siekia paslėpti nuo jūsų Ji teikia jums priemones, kurių dėka galite gintis. Todėl vis laisvos sąmonės žmonės turi visomis prieinamomis priemonėmis remti laisvą žiniasklaidą, kuri šiandien didžia dalimi persikėlusi į internetą.

Yra toks posakis: „Didi yra tiesa. Ir ji viešpatauja“. Visa žmonijos istorija patvirtina šią tiesą. Kaip tik todėl tamsos jėgos visuomet naudojo cenzūrą. Tai vienintelis dalykas, kuris teikia jiems galimybę bent trumpam pratęsti savo viešpatavimą.

Kaip tik todėl šiandien cenzūra slegia mus kaip niekad sunkiai.

Šių metų sausį į Pasaulio ekonomikos forumą Davose susirinkę turtingiausi ir įtakingiausi pasaulio žmones iškėlė sau tokį prioritetą: neleisti tokiems žmonėms kaip jūs ir aš, dalintis vienas su kitu tiesa.

Europos komisijos pirmininkė Ursula fo der Leien pranešė į forumą susirinkusiems bendraminčiams, kad svarbiausias jų rūpestis yra kovoti su „dezinformacija“ ir „klaidinga informacija“.

Išvertus į normalią žmogišką kalbą, tai reiškia, kad tiesos – ir tų, kurie ją skleidžia – jie bijo labiau nei ko nors kito.

Europos Komisijos viceprezidentė Vera Jurova, atsakinga už vertybių ir skaidrumo klausimus, taip pat pranešė forumo dalyviams:

Europos Sąjunga rūpinasi tobulinti faktų pateikimo sistemą, kad žmonės gautų patikimus faktus. Mes nekalbame apie nuomones. Mes netaisome kieno nors nuomonės ar kalbos. Mes kalbame tik apie faktus.

Atrodo, šie žodžiai atkeliavo tiesiai iš Orvelo distopijos „1984“.

Jie darys taip, kad mes gautume tik jų faktus. Tiesos, kurios yra mums brangiausios – tiesos apie Dievą, gyvenimą ir šeimą – bus negailestingai slopinamos kaip nepageidaujamos nuomonės.

Taigi jie rengiasi dar labiau spausti, riboti tiesą skleidžiančias medijas ir stiprinti globalistų kontroliuojamos žiniasklaidos dominavimą.

Jie gerai žino: kai žmonės išgirs, sužinos tiesą, jie laimės. Todėl jie taip stengiasi slėpti, maskuoti tiesą.

Mūsų laukia didesni pavojai negu tie, kuriuos jau išgyvenome. Štai keletas jų.

· 2024 metų prezidento rinkimai Jungtinėse Amerikos valstijoje lems kas valdys galingiausią šiuo metų planetos valstybę. Blogi balsavimo rezultatai duotų galingą postūmį mirtiniems globalistų užmojams.

· Trečiasis pasaulinis karas kaip niekad arti dėl kritinį tašką pasiekusių konfliktų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.

· Globalistų infiltracija į katalikų bažnyčios struktūras gresia padidinti šėtono pulkus kovoje prieš gyvenimą.

· Visame pasaulyje skleidžiama galinga agitacija už eutanaziją gali lemti, kad žmonių žudymas gyvenimo pabaigoje taps toks pat įprastas kaip ir abortai. Vyresniems, neįgaliems ar paprasčiausiai į depresiją patekusiems žmonėms iškyla didžiulis pavojus.

· Naujos, mirtinai pavojingos pastangos cenzūruoti žinias ir nuomones gresia visiems laikams palaidoti šviesai, gyvenimui, šeimai pasišventusias medijas.

Mes gyvename tokiu laiku, kokio Žemėje dar nebuvo. Todėl taip svarbu visais būdais ir visomis priemonėmis palaikyti laisvą,, nuo globalistų dolerių nepriklausomą žiniasklaidą. Kol ji bus gyva, kol skleis tiesą, tol žmonija turės viltį laimėti šioje šviesos ir tamsos kovoje.

Pirmoji atgimstančios Žemės karta

Mon, 04 Mar 2024 16:46:00 +0000

Be jokios abejonės, Jūs – paskutinioji dabartinės žmonijos karta, ir kartu – pirmoji naujosios žmonijos karta. Nes daugelis jūsų sulauks naujojo amžiaus pradžios dar šiame gyvenime. Dabar vyksta tokie dalykai, kurie verčia stabtelėti, skatina naujų minčių atsiradimą, formuoja naują elgseną. Iki šiol jums pažįstama matrica trūkinėja, eižėja visuose sistemos lygmenyse. Tai reiškia, kad dalykai, kurie anksčiau buvo laikomi savaime suprantamais, nustoja funkcionavę, ir gyvenimas, kad ir kaip stropiai jį planuotumėte, tampa nenuspėjamas. Žmonėms rodomas klaidinantis pasaulio vaizdas, ir vis daugiau žmonių tai supranta ir mato.

Šaltinis: https://www.youtube.com/watch?v=cHOxa...

Tekstas

Daug žmonių šiandien jaučiasi labai patogiai matricoje (valdžios sukurtoje santykių sistemoje). Jie be jokių prieštaravimų sutiks, kad jiems po oda būtų implantuotas čipas. Na ir kas čia tokio, sako jie, juk tada mums nereikės nešioti su savimi kreditinės kortelės, ji bus po oda. Tokie žmonės tiki oficialia valdžios pateikiama įvykių versija: klimatas, emigracija, virusas, karai, dirbtinis intelektas... Tai, ką jie sužino iš masinės žiniasklaidos, jiems yra gryniausia tiesa, ir bet kas, kas laikosi kitokios nuomonės, jiems yra „sąmokslo teoretikas“ arba nacistas, fašistas.

Ar galima išsaugoti pasaulį ir žmoniją nuo žūties? Galima, bet tikrai ne su šiais žmonėmis. Žmonės, kurie nebijo rodyti savo veido per demonstracijas, kurie kelia politinius klausimus ir reikalavimus – būtent tokie žmonės gali užkirsti ir iš tiesų užkirs kelią katastrofai. Mes žinome, kad viskas, kas šiandien pateikiama kaip progresas, pačiu tiesiausiu keliu veda į totalitarinį žmonių sekimo režimą. Mes stebime, kaip naujasis fašizmas braunasi pasidabinęs demokratijos formomis, ir tik nuo mūsų priklauso, ar atsilaikysime šioje kovoje ir ar laimėsime šiuos debatus. Mūsų vaikams ir anūkams tai dar svarbiau negu mums. Laisvė artėja. Tamsaus, ribojančio ir varžančio pasaulio dienos suskaičiuotos, laisvė vis platesniu srautu plūsta pro sistemos plyšius. Niekas iš to, kas buvo sumanyta niūriai žmonijos ateičiai, netruks ilgai, viskas praeis, ištirps, išsisklaidys kaip ryto rūkas tekančios saulės šviesoje. Be jokios abejonės, Jūs – paskutinioji dabartinės žmonijos karta, ir kartu esate pirmoji naujosios žmonijos karta. Nes daugelis jūsų sulauks naujojo amžiaus pradžios dar šiame gyvenime. Dabar vyksta tokie dalykai, kurie verčia stabtelėti, skatina naujų minčių atsiradimą, formuoja naują elgseną. Iki šiol jums pažįstama matrica trūkinėja, eižėja visuose sistemos lygmenyse. Tai reiškia, kad dalykai, kurie anksčiau buvo laikomi savaime suprantamais, nustoja funkcionavę, ir gyvenimas, kad ir kaip stropiai jį planuotumėte, tampa nenuspėjamas. Žmonėms rodomas klaidinantis pasaulio vaizdas, ir vis daugiau žmonių tai supranta ir mato. Jie su džiaugsmu ir palengvėjimu ima gręžtis į jus, įsiklausyti į naujas idėjas. Jie atsiveria naujajai realybei ir pradeda suvokti tai, ko ligi šiol nesuprato. Jie taip pat atsibunda ir tampa ta žmonijos dalimi, kuri būtina globalioms permainoms, bet tik ne toms, kurias planuoja globalistai. Kaip tik dėl šio tikslo vyksta būtinos permainos. Viskas vyksta reikiamu metu. Tie, kurie savo sielos lygmenyje nusprendė žengti senąja laiko linija, ir toliau noriai vykdys sistemos instrukcijas. Net ir prasidėjus masiniam pabudimui, šie žmonės nepasuks iš senojo įprasto kelio.

Visai kitokioje padėtyje yra žmonės, kurie pasiklydo matricos labirintuose, kuriuos pavergė sistemos negatyvas, nors jų asmenybės pamatą sudaro kūrybinis sielos planas. Šie žmonės pradeda girdėti ir suvokti nerimą keliančius signalus ir todėl ims atitinkamai veikti. Daugelis tokių žmonių pakeis savo gyvenimą 180 laipsnių.

Patikėkite, kad ir jūs, ir jūsų vaikai bus išvaduoti iš šios matricos. Tas laikas artėja, jis labai arti, nes jūs – paskutinioji šios žmonijos karta ir pirmoji naujosios Žemės karta. Tad laikykitės, pasitikėkite savimi, žinokite, kad viskas bus gerai. Kuo labiau veržiasi kilpa ant tamsos tarnų kaklo, tuo didesnis jų pasimetimas ir neviltis. Šiandien mes kartu su visa žmonija esame kritiniame istorijos taške. Štai kodėl taip svarbu šiandien mobilizuoti visą meilės energiją, savo viduje išlaisvinti taikos ir meilės galias, laikytis atokiai nuo dramų ir tragedijų, vykstančių aplink jus kasdiena ir nuolat transliuojamų į jūsų sąmonę per masinės informacijos priemones. Išlaikykite savo viduje taikos ir meilės atmosferą, neleiskite išprovokuoti savęs, nepasiduokite pagundai keršyti. Naujojoje Žemėje ir naujų žmonių širdyse šių tamsių energijų jau nebeliks. Supraskite ir priimkite tuos žmones, kurie jūsų nesupranta, mokykitės neutraliai žvelgti į tuos, kurie neigia jūsų pažiūras ir yra nusiteikę priešiškai. Į neapykantą atsakykite meile, ir tada viskas, kas buvo būtina padaryti šiame etape, bus padaryta. Tai jūsų egzaminas. Ir jūs jį išlaikysite, jei praktiškai panaudosite jums suteiktas žinias apie energijos prigimtį.

Tai, ką sužinojote per kelis pastaruosius metus, prašosi įtvirtinama išoriniais veiksmais. Veikite lyg dievai – laisvi, suverenūs ir mylintys.

Kodėl mus gąsdina mirtimi?

Sat, 17 Feb 2024 11:29:00 +0000

Daugelis žmonių įsitikinę: kai numirsime, išnyksime be pėdsako. Šis klaidingas įsitikinimas padeda tiems, kas kontroliuoja trimatį pasaulį, laikyti savo rankose visus valdžios ir įtakos žmonių sąmonei svertus. Būtent jie skaitna mus iki širdies gelmių bijoti mirties. Bet juk mes turime daugybę galimybių sužinoti, kur patenkame po mirties. Gretindami, lygindami iš įvairių šaltinių gautą informaciją apie tai, kas vyksta po mirties, mes galime susidaryti gana patikimą pomirtinio pasaulio vaizdą. Tai, be kita ko, padės atsikratyti mirties baimės.

Tekstas

Daugelis žmonių įsitikinę: kai numirsime, išnyksime be pėdsako. Šis įsitikinimas paralyžuoja žmogų, trukdo laisvai gyventi. Mirties klausimą dar labiau komplikuoja tai, kad mes nežinome, kada tai įvyks. Dėl šio klaidingo įsitikinimo ir mirties valandos nežinojimo tie, kas kontroliuoja trimatį pasaulį, suėmė į savo rankas visus valdžios ir įtakos žmonių sąmonei svertus. Jie skatina mus iki širdies gelmių bijoti mirties..

Mes gedime dėl išėjusių, tarsi jie būtų išėję visiems laikams. Žinoma, netekti tų, kuriuos mylime, be galo skaudu, bet mintis, kad ir mes išnyksime be pėdsako, dar baisesnė. Mirties baimė trukdo suvokti gyvenimą ir gyventi taip, kaip derėtų gyventi. Bažnyčioje nuolat girdime apie nuodėmę ir kur ji veda. Krikščioniškas auklėjimas nieko nesako apie reinkarnaciją, ankstesnius gyvenimus ar ką nors bent kiek susijusio su tuo, kas vyksta po mirties. Krikščionybė aiškiai sako, kad šiame gyvenime privalome viską daryti teisingai, kitaip Dievas pasmerks mus amžinai bausmei. Ideologinio apdorojimo dešimtmečiai ir baime grindžiami bažnyčios mokymai paralyžuoja sąmonę. Niekas iš tikrųjų nežino, kas vyksta po mirties, kol patys nenumirštame ir tik tada sužinome. Bet juk mes turime puikiausių galimybių pasinaudoti žiniomis iš pačių įvairiausių šaltinių:. Pavyzdžiui, atsiminimais iš savo praeitų gyvenimų – į tuos prisiminimus galite pasinerti per regresinę hipnozę, pasinaudoti informacija iš Akašos kronikų, kurią teikė, pavyzdžiui, amerikiečių gydūnas ir pranašas Edgaras Keisi, pasinaudoti informacija, kurią gauna ekstrasensai ir kontaktuotojai bendraudami su dvasinėmis būtybėmis iš aukštesnių būties plotmių. Labai daug naudingos informacijos teikia pasakojimai žmonių, kurie grįžo iš Anapusinio pasaulio po klinikinės mirties. Gretindami, lygindami, analizuodami iš įvairių šaltinių gautą informaciją apie tai, kas vyksta po mirties, mes galime susidaryti gana patikimą pomirtinio gyvenimo ir apskritai Anapusybės vaizdą. Ši informacija, be kita ko, padės atsikratyti mirties baimės.

Mūsų gyvenimiška patirtis šioje Žemėje kažkuo panaši į tai, kas pavaizduota populiariame fantastiniame filme „Avataras“. Po to, kai mes prieš ateidami į Žemę išsirenkame personažą, tai yra nusprendžiame, kas būsime po gimimo, kai suplanuojame gyvenimo pamokas ir pasirašome žemiškojo gyvenimo kontraktus, mūsų ankstesnio gyvenimo prisiminimai ištrinami. Iš esmės mūsų kūnai – avatarai, tam tikri biorobotai. Mes panaudojame juos, kad pajustume gyvenimą, kaip turi jausti žmonės. Ir tik kai mūsų avataras, kūnas, miršta, mes prabundame iš būsenos, primenančios miegą.

Gyvenimo žaismas be galo sudėtingas, bet tuo pačiu ir be galo įdomus ir naudingas sielai. Kai tik mes susivokiame, kas iš tikrųjų esame, atsiranda galimybių ir jėgų perrašyti mūsų gyvenimo istorijas. Mes esame savo paties pasaulio kūrėjai. Kas jau pabudo ir pasiekė aukštesnį vibracijų dažnį, tai supranta. Svarbiausias žmogaus tikslas šiame gyvenime – suvokti, kad esi dievas savo realybėje, ir vienintelė kliūtis mūsų kelyje į šį susivokimą – tai mes patys, nes šioje realybėje viskas yra mūsų vaizduotės ir veiksmų tvarinys. Mirtis – visai ne tai, ką įsivaizduoja dauguma žmonių. Viskas miršta, bet tai nereiškia, kad turime visą gyvenimą praleisti laukdami, kada tai įvyks. Užuot laukdami, turime gaudyti kiekvieną gyvenimo akimirką, spinduliuoti dėkingumą ir visa jėga naudotis mums suteiktomis galimybėmis. Kai tik prabundame, tuoj pat išsivaduojame iš mirties baimės, pasveikstame, atnaujiname savo mąstymą, atmetame apribojimus, kuriais patys save suvaržėme, ir mūsų gyvenimas ima sparčiai keistis. Mes tampame narsiu, stipriu savo paties gyvenimo herojumi, pasijuntame neįsivaizduojamai laisvi, prieš mus atsiveria tokios galimybės, apie kokias net nesvajojome.

Vos tik apribojimai ištirpsta, vos tik išsivaduojame iš trimačio pasaulio matricos diktuojamų taisyklių, mes iškart ir lengvai galime tapti savo realybės formuotojais, geresne savo paties versija. Todėl neleiskime gąsdinti savęs mirtimi.

Mūsų laukia dideli pasikeitimai

Sat, 17 Feb 2024 11:23:00 +0000

Tekstas

Dvasiškai tobulėti yra svarbiau negu stengtis sužinoti, kas laukia ateityje, bet šį kartą žinoti, kas ateina, be galo svarbu, nes mums teks išgyventi labai esmingus pokyčius visuose gyvenimo lygmenyse. Daugelis žino, kad dabar gyvename Vandenio epochos pradžioje, kad įsikūnijome tuo momentu, kai visa žmonija išgyvena intensyvaus sąmonėjimo etapą. Apgailestaujant tenka pripažinti, per šį sąmonėjimo procesą reikia išgydyti daug įsisenėjusių žaizdų ir pašalinti daug senų baimių. Nepatyrusiam stebėtojui gali pasirodyti, kad šiandien žmonija pati save naikina, bet aukštesnių vibracijų žmonės žino, kad taip planeta, visuomenė ir žmogaus kūnas valosi, gydosi, o tai kaip tik neretai būna kankinantis procesas

. Senas žaizdas būtina aptikti ir užgydyti, ir aišku, kad žmonių bei žmonijos išgijimo procesas tęsis ilgiau negu vienos kartos gyvenimas Bet, siekdami teigiamo rezultato, mes turime atiduoti savo indelį jau dabar. Žmonija turi žingsnis po žingsni kelti savo sąmoningumo lygį. Tinkamą sąmoningumo lygį pasiekusiems žmonėms tai yra ne tiek tragiškas, kiek be galo įdomus laikotarpis. Keletas pastarųjų metų buvo tik pradžia, nors per tuos metus situacija pasikeitė labiau negu per visą žmonijos istoriją. Vis dėlto tai buvo tarsi išankstinė peržiūra, būsimų pokyčių anonsas. Tai tiesiog paruošiamieji darbai tam, kas turi įvykti ateityje.

Netrukus situacija pasikeis. Niekas negali tinkamai parengti mus tam, kas ateina, bet tai ateina, todėl tvirčiau prisisekime saugos diržus. Mums bus pasiūlyta grįžti prie pirmykštės tūkstantmetės išminties ir mes staiga suprasime, kad seniai nustojome kreipti dėmesį į tai, kas iš tikrųjų svarbu. Ėmėme vertinti pinigus labiau už žmones, o išteklius – labiau už laimę. Šiuos įsitikinimus būtina keisti jau dabar. Kad įveiktume senus mąstymo šablonus ir vertinimo kriterijus, turime stiprinti dvasinius ryšius. Ateityje mes įgysime daugiau meilės, ir kai kuriems žmonėms tai padaryti bus beprotiškai sunku. Daugeliui žmonių meilės potyrius blokuoja skausmas ir traumos, daugelis vietoje atjautos ir pagalbos renkasi pyktį ir smerkimą Žmonės, kurie su artėjančiais pokyčiais kovos aršiausiai, labai prisirišę prie savo skausmingų patirčių, jie pyksta ant pasaulio, jiems patinka muštis.

Dar sunkiau bus tiems, kurių rankose daug pinigų, daug išteklių. Jie bus priversti suvokti, kad būtina dalintis. Jie priešinsis būtinybei rūpintis kitais, ir kuo labiau priešinsis, tuo sunkiau jiems bus. Žmonės, kurie atskyrė save nuo Motinos Žemės, taip pat susidurs su dideliais sunkumais, nes jiems nebus suteikta kitokio pasirinkimo, kaip tik bendrauti su gamta. Nesvarbu, prie ko jūs būsite labiausiai prisirišę, gyvenimas lenks jus išsivaduoti nuo tų prisirišimų. Tai, prie ko labiausiai prisirišote, taps didžiausiu gyvenimo prakeiksmu. Stenkitės laikytis aukščiausiame sąmoningumo lygmenyje, nes tiems, kurie suvokė, kas iš tikrųjų vyksta, pokyčių kryptis bei intensyvumas kels tik džiaugsmą. Mes jau spėjome išsivaduoti iš kai kurių prisirišimų, todėl nesipriešinsime Visatai, kai ji ką nors šalins iš mūsų gyvenimo. Bus sunku stebėti, kaip kenčia mūsų artimieji, esantys žemesnių vibracijų plotmėje, bet mes žinome, kad visa tai – bendro labo aukurui.

Visa, kas vyksta, turi savo tikslą. Mūsų sielos turi prisikelti. Būkime stiprūs, nuolat turėkime omenyje šio sąmonėjimo proceso, šio esmingų pokyčių proceso svarbiausią tikslą. Juk galiausiai mūsų žemiškas gyvenimas yra laikinas, bet tai, ko čia išmokstame – amžina.

Kas dabar iš tikrųjų vyksta Žemėje

Tue, 24 Oct 2023 18:27:00 +0000

Dabar su žmonėmis vykdomas eksperimentas: ar jie gali išlikti savimi, būti pozityviais kūrėjais, kurti naują visuomenę. Dar visai neseniai virš Žemės ir žmonijos buvo pakibusi sunaikinimo grėsmė, bet Kūrėjas tarė „Ne! Taip nebus.“. Nes Žemėje jau susiformavo pakankamai naujų žmonių, kad būtų galima sukurti naują pasaulį. Civilizacija, kuri šiuo metu egzistuoja Žemėje, yra užgrobta ir pavergta, todėl žmonija gyvena vergijos sąlygomis, Dabar mes kaip tik ir stebime šį vadavimosi iš vergijos procesą.

Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

Daugelį tūkstantmečių Žemė buvo tokioje erdvėje, kur tamsioms būtybėms egzistavimo sąlygos buvo palankios. Dabar Žemė paliko tą erdvę, todėl susidarė sąlygos įvesti Žemėje tvarką. Kaip tik tai dabar ir vyksta. Jei galima taip sakyti, su žmonėms daromas eksperimentas: ar jie gali išlikti savimi, būti pozityviais kūrėjais, kurti naują visuomenę. Savo laiku buvo kilusi Žemės sunaikinimo grėsmė, bet Kūrėjas tarė „Ne!“. Nes Žemėje jau susiformavo pakankamai naujų žmonių, kad būtų galima sukurti naują pasaulį. Dabar mes kaip tik ir stebime šį procesą. Civilizacija, kuri šiuo metu egzistuoja Žemėje, yra užgrobta ir pavergta, todėl žmonija gyvena vergijos sąlygomis, Taip gyvena todėl, kad grobikai pavertė žmones būtybėmis, kurios visiškai kontroliuojamos, kurioms sukurtas atitinkamas gyvenimo būdas. Tas gyvenimo būdas žmonėms primestas, jis sukonstruotas taip, kad kuo daugiau žmonių išgyventų negatyvius jausmus.

Tai padaryta tam, kad žmonės nuolat gamintų destruktyvias, neigiamas emocijas, nes jos, neigiamos emocijos, yra maistas būtybėms, kurios šiuo metu valdo Žemę. Be to, joms reikalingas kraujas, ypač energija, kuri išsiskiria žmogui mirštant. Ir jūs regite, kaip Žemėje nuolat liejasi kraujas, nuolat vyksta karai, pasaulis nuolat murkdosi negatyviose emocijose. Žmonija susitaikė su tokia gyvuliška būsena, būsena vergų, dirbančių ne dėl savęs, o kitiems. Žmogui tiesiog nėra kada grįžti į save ir pagalvoti, dėl ko jis gyvena, koks iš tikrųjų svarbiausias jo gyvenimo tikslas. Jis jau negalvoja apie dvasinę evoliuciją, svarbiausias rūpestis – kaip išgyventi, kaip įvykdyti užduotis, kurias jam kelia ši diena. Užsiimti savęs tobulinimu nėra jokių galimybių. Tokia būsena tęsiasi ne vieną šimtą metų, ir mes matome, kad mums sukonstruotas gyvenimo būdas yra ne kas kita, kaip spąstai. Nes žmogus negali dvasiškai tobulėti, negali jaustis laimingas. O kad būtum laimingas, pasaulį reikia suvokti pozityviai. Sakykite, ar daug tokių pozityvių žmonių matote aplink save? Kaip tik dėl to senoji destruktyvi civilizacija naikinama ir kuriama nauja, kurioje žmonės būtų laimingi, turėtų visai kitas savybes. Naujų savybių žmogui reikia, kad būtų galima sėkmingai pereiti į aukštesnį planetos raidos etapą ir likti gyviems. Dabar labiausiai reikia rūpintis žmonijos išlikimu. Žmogus turi pasikeisti, turi tapti iš esmės kitokiu.

Tokia pereinamoji situacija Žemėje tęsis keletą metų. Po to prasidės atranka žmonių, kurie galės patekti į naują pasaulį. Naujasis ir senasis pasaulis susirėmė mirtinose grumtynėse. Senajam pasauliui nėra ką prarasti, jis paskutinėje nevilties stadijoje. Nes visi planai, kuriuos pasaulio valdytojai kūrė, sužlugo. Sužlugo ir svarbiausias iš tų planų – esmingai sumažinti žmonių skaičių. Sužlugo todėl, kad prieštaravo Visatos Kūrėjo planams. O Kūrėjo planas kitoks: išsaugoti geriausius, šviesiausius žmones, kurie ir kurs naują pasaulį. Juos reikia parengti. Kaip tik tokie parengiamieji darbai šiuo metu ir vyksta. Tiesiog ne visi tai mato.

Iš žmonių, kurie gyvena pagal senojo pasaulio tvarką, energija atimama, o žmonėms, kurie pradeda gyventi pagal naują dievišką tvarką, energija pridedama. Ir kai naujas pasaulis sukaups pakankamai jėgų, įvyks valdžios visoje planetoje perėmimas. Ir tik nuo mūsų priklauso, kaip greitai tai įvyks. O kol kas gyvename pagal senojo pasaulio taisykles. Todėl krizė tęsis dar kurį laiką, kol gyvoji matrica, sutverta Visatos Kūrėjo ir egzistavusi Žemėje dar iki jos užgrobimo, neišryškės visa savo galia.

Kokią realybę renkasi žmonija

Tue, 15 Aug 2023 10:14:00 +0000

Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

Kokią realybę renkasi žmonija

Teiginys, esą vienas žmogus nieko negali pagerinti ar pakeisti – savo paties gyvenime ar pasaulyje – iš esmės neteisingas. Ši klaidinga nuomonė jau labai seniai įsitvirtino žmonijos kolektyvinėje sąmonėje, ir socialinės struktūros stengiasi ją įtvirtinti. Ir atsikratyti šios idėjos diktato šiandien taip pat sunku, kaip ir prieš tūkstančius metų. Visus, kurie imdavo priešintis šiai nuostatai, išjuokdavo, žemindavo, net bausdavo mirtimi. Kiekvienas žmogus, prabudęs laisvai sąmonei ir savo galios suvokimui, sulaukdavo antpuolių, kad tik neprimintų kitiems žmonėms, kas jie iš tikrųjų yra. O kolektyvinis pabudimas buvo dar stipriau slopinamas, panaudojant visus įmanomus priespaudos mechanizmus. Nes vos tik iš kolektyvinės sąmonės išnyksta nuostata, kad viena asmenybė negali pasiekti realių pokyčių, tada visos valdžios sistemos, struktūros, mechanizmai, manipuliuojantys žmonių sąmone, tuoj pat pradeda irti. Žmogus, gyvenantis laisvai, be baimės, su meile širdyje, jau savaime garantuoja, kad visa destrukcija, baimė, meilės stoka visuomenėje išnyks be pėdsakų.

Kol kas globalioje erdvėje tokių pabudusių, naujos sąmonės žmonių yra mažuma, nes iki šių laikų į kolektyvinę sąmonę patekdavo pernelyg mažai naudingos, šviesios energijos, be to, tamsieji iš paskutiniųjų priešinosi pabudimui. Ir žmonės nustojo kelti esmingus klausimus, nes jiems reikėjo visą savo energiją ir laiką skirti kovai dėl išgyvenimo, fizinio kūno išlaikymui. Antra vertus, atsikratyti savo bejėgiškumo jausmo nebuvo įmanoma dar ir dėl to, kad visos socialinės sistemos buvo ir yra nukreiptos tam, kad didintų sumaištį žmogaus sąmonėje, kad nukreiptų dėmesį į išorę. Mat, manipuliatoriams kyla pavojus, vos tik žmogus nukreipia žvilgsnį į savo vidų. Tie iš manipuliatorių, kurie žmogaus sąmonę programuoja jiems reikiama kryptimi, puikiai žino, kad pabudę žmonės tampa laisvi, absoliučiai nepriklausomi, neužprogramuojami. Savimi pasitikintis žmogus kelia didžiausią grėsmę struktūroms, kurstančioms baimę, manipuliuojančioms ir kontroliuojančioms žmonių sąmonę. Ekonomika, politika, kitos socialinės struktūros tiesiog sėja baimę, paklusnumą, nepasitikėjimą savimi.

Prabusti visais laikais buvo nepaprastai sunku, nes pats trečiojo išmatavimo lygmuo priešinosi tam visur, kur tik įmanoma. Tik nedaugelis didžių žmonių sugebėjo pasiekti tobulybės, bet jie pakylėti į nepasiekiamas aukštumas – kaip dieviškos, antžmogiškos, su mūsų realybę jokio ryšio neturinčios būtybės. Kai tik šios unikalios asmenybės, pavyzdžiui, Kristus, Buda, Mahometas, paliko savo kūnus, jos buvo paverstos dievais, nepasiekiamais ir neturinčiais nieko bendro su mūsų realybę, mūsų kasdieniu gyvenimu. Šiuo atveju žmonės nekreipia dėmesio į tai, kad tie žmonės buvo tokie patys kaip ir visi, jie išgyveno tokias pat patirtis, perėjo tokius pačius mokymosi etapus. Ir tai nebuvo jiems lengva.

Prieš tūkstančius metų Žemėje vyravo visai kitos vibracijos negu šiandien, kai viskas aplink verda ir kinta, kai į Žemę srauniu srautu liejasi aukštų vibracijų energijos. Anksčiau proveržis į šviesą – o tai tiesioginis ryšys su mūsų namais, su Būties Šaltiniu – buvo sunkiai įmanomas. Tanki uždanga trukdė įžiūrėti, kas yra už jos, todėl beveik nebuvo įmanoma įžvelgti visa apimančios tikrovės. Bet kai tik žmogus suvokia savo tikrąją prigimtį, galią ir grožį, jis susijungia su savo esme, su savo dieviškuoju Aš. Kai tik jūs suvokiate, kad iš tikrųjų esate dieviškas ir viską, kas jums reikalinga, gaunate tiesiai iš Būties Šaltinio, jūs iš karto iškeliate save iš tos griovimo, baimės kurstymo ir žmogaus menkinimo erdvės. Kai tik nustojate bijoję, jumis jau neįmanoma manipuliuoti, jūs atgaunate savo galias.

Įsivaizduokite, kad kiekvienas Žemės žmogus atsikratė visų savo baimių. Tada visos sistemos, pagrįstos baime, neišvengiamai suirs. Naujienų programos liks be žiūrovų ir klausytojų, jokia kampanija negalės gaminti produkcijos, kuriuo nors atžvilgiu žalingos žmonėms, nes priešingu atveju liks be darbuotojų. Politikams tekts grįžti prie tarnystės žmonėms, nes prabudęs žmogus iš karto pramato melo sienų. Kaip tik tame slypi tikroji mūsų galia. Savimi pasitikinti žmonija, vienijama besąlyginės meilės, turi visiškai kitus poreikius, ir bendras gyvenimas Žemės planetoje tampa nuostabus ir taikus. Dabar mūsų pasaulis – tai naujos energijos, kurios kuria naujas socialines struktūras, skatina nuoširdų ir sąžiningą bendradarbiavimą, ardo religinius barjerus. Kaip tik tokią realybės viziją dabar renkasi žmonija. Įsižiūrėkite įdėmiau, ir jus nesunkiai įžvelgsite, kad ilgus amžius egzistavusios struktūros palengva tirpsta, nyksta. Viskas kinta. Žemės planeta ir žmogus yra šio perversmo epicentre. Perversmas tapo įmanomas sustiprėjus šviesos srautams, kai Žemė įėjo į naujų vibracijų išmatavimą.

Taip pat labai svarbu, kad vis daugiau žmonių mokosi ir išmoksta žvelgti į savo širdį, nukreipti dėmesį į savo vidų, ir taip gauna tokių žinių, kurios anksčiau buvo nuslėptos nuo jų. Jie bunda ir susigrąžina savo energijas iš supuvusių, melu grindžiamų socialinių modelių, taip greitindami jų irimą ir skatindami naujų reiškinių bei tendencijų gimimą. Pažanga nebūtų įmanoma, jei ne pavieniai žmonės, kurie nori pakeisti save ir tuo pačiu savo aplinką. Galia slypi jumyse, pokyčiai prasideda jumyse. Niekas jau negali jūsų apgauti. Žaidimai su baime baigiasi. Jums atgaunant supratimą, kas iš tikrųjų esate, keičiasi realybės pobūdis, ateina pokyčių ir pabudimo laikas. Išeikite į šviesą ir pažiūrėkite, kas jūs esate, pasijuskite grynuoju Kūrėjo pasireiškimu, gyvenkite palaikomi meilės energijos. Grąžinkite Dievus į savo kasdienį gyvenimą, išjauskite savo pačių dieviškumą. Žemiškajai vergijai ateina galas. Bet kokio pobūdžio griaunamoji energija bejėgė. Bet kokia baimės, tamsos apraiška, bet kokia destrukcija, bet kokia manipuliacija, bet kokia slegianti jausena visiems laikams praranda savo galią. Kiekvienas žmogus atranda savąjį išsigelbėjimo kelią, pokyčių jau neįmanoma ignoruoti. Ilgai laukta visuotinė taika jau čia pat. Jūsų širdis žino visus atsakymus. Atėjo laikas užduoti klausimus. Lemiamas dalykas – jūsų valia.

Prabudusieji ir miegantys

Mon, 22 May 2023 19:24:00 +0000

Tai pasakojimas apie dvi žmonių kategorijas, šiandien gyvenančias Žemės planetoje – dvasiškai prabudusius, praregėjusius ir dvasiškai miegančius, gyvenančius užmerktomis akimis.

Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

Prabudusieji ir miegantys

Jūs, tie, kas prabudote, suvokiate, kas vyksta Žemės planetoje. Jūs regite toliau ir aiškiau negu leidžia apgaulės, klastos, baimės ir iliuzijų sukurtas žemų vibracijų realybės horizontas. Jūs regite, kaip šiais didžiojo pabudimo ir chaoso laikais dauguma žmonių labai giliai užprogramuoti tamsai ir žemoms vibracijoms. Jūs atėjote į Žemę kaip aukštesnio vibracijų dažnio siela arba kaip sena siela, kad padėtumėte žmonėms išlipti iš tamsos ir apgaulės duobės, į kurią jie įkrito. Jie patys jau negalėjo iš jos išlipti, jie negalėjo išsivaduoti iš negatyvaus programavimo spąstų dėl baimės, kurią jiems ilgus amžius diegė gyvenimo kontrolieriai.

Jūs, kurie klausote ar skaitote šią informaciją, jau esate pakilę į aukštesnį sąmoningumo lygmenį ir esate šviesos transformatoriai. Ta šviesa liejasi į Žemę skatindama grįžti į meilę ir supratingumą, laisvintis iš baimės, skausmo, apgaulės, melo ir kitų tamsių energijų. Jūs pajėgiate pagauti aukštų vibracijų šviesos bangas, jūsų kūnai gali integruoti šią šviesą į visą jūsų esybę ir iš čia skleisti šviesą visiems Žemės žmonėms. Jūs padedate gelbėti pasaulį, jūs esate čia, kad vykdytumėte savo paskirtį. Tai nelengva užduotis. Jūs tikriausiai jaučiatės vieniši jus supančioje baimės ir negatyvumo jūroje. Tikriausiai jūsų niekas negirdi, net ir patys artimiausi, arba girdi tik vienas kitas. Bet jūs turite suprasti, kad sielos, nors yra lygios visais atžvilgiais, vis dėlto gyvena skirtinguose lygmenyse, ir dauguma vis dar gyvena žemesnių vibracijų dažniuose, žemesnių energijų lygmenyse. Jie nėra patyrę to, ką jau esate patyrę ir išmokę jūs.

Šiuo metu planetoje egzistuoja dvi vibracinės būsenos. Joks žmogus negali vienu metu priklausyti abejoms būsenoms. Pasirinkimas nedidelis – arba baimė, arba meilė. Dauguma net nesuvokia, kad egzistuoja tokie pasirinkimo variantai. Dauguma patekę į spąstus, įkritę į žemų vibracijų – baimės ir nevilties – duobę. Iš jūsų naujo matymo taško, žvelgiant pro ketvirtojo aukšto, kuriame dabar esate, langą jums atsiveria platesnė perspektyva, jūs matote priežastis, sukeliančias chaosą, netvarką, suirutę. O tie, kurie dabar gyvena šalia jūsų ir kurie dar neišlipę iš nežinojimo, neišmanymo, žemesnio realybės suvokimo lygmens, viso šito nemato. Jie negali matyti toliau negu leidžia programavimas, negu leidžia baimę ir paklusnumą diegiantys žodžiai. O tie žodžiai kasdien galingu kriokliu krinta ant jų galvų kone iš visų informacijos šaltinių.

Tamsieji tiesiog neriasi iš kailio, liedami į sąmonę mintis apie neišvengiamą mirtį, apie kūno mirtingumą, apie gyvenimo baigtinumą. Ne veltui iš kino filmų herojų, reklaminių klipų veikėjų, žurnalistų lūpų sklinda giliai apgaulinga frazė: „Mes gyvename tik vieną kartą“. Tamsieji darė ir tebedaro viską, kad tik atskirtų žmones vienus nuo kitų sustiprintų vienatvės ir izoliuotumo pojūtį. Ir jūs, atėjusieji iš meilės, regintys tai, kas darosi už melo ir klastos širmos, regintys atvirą korupciją, plėšimą ir išnaudojimą, negalite atverti tiesos savo broliams. Negalite todėl, kad jų pasaulis suformuotas tų žodžių, kuriuos jie nuolat girdi, ir to pasaulio vaizdo, kurį jiems teikia žiniasklaida. Jie negali matyti, kas vyksta už tų paveikslėlių, kuriuos jie diena iš dienos regi visų programų ekranuose . Tai viskas, ką jie žino, tai viskas, ką jie mato. Ir todėl jie išdidžiai įsitikinę, kad tai, ką jie laiko tiesa, ir yra tikroji, vienintelė tiesa. Kadangi jie įklimpę žemų vibracijų lygmenyje, jie negali girdėti savo sielos balso. Jūs girdite savo intuicijos balsą ir įsiklausote į jį, jūs esate kitame vibracijų lygmenyje ir pagal tai suvokiate save ir pasaulį. Jūsų pasaulio matymas kur kas platesnis, jūs jaučiate planetos pulsą, jūs stebite ją visą iš meilės viršukalnės, jūs jaučiate ryšį su savo siela, jūs žinote, dėl kokios priežasties žmonijai buvo primestas negatyvus programavimas. Galbūt jums norisi pasidalinti šiuo žinojimu, šiuo supratimu, šia meile su savo broliais. Bet tai neįmanoma tol, kol jie neišsivaduos iš baimės vibracijų. O kol jie to nepadarys, jie bus giliai įsitikinę, kad jų supratimas, jų žinojimo horizontas yra vienintelis, ir kad už jo nieko nėra ir negali būti. Jie negali jūsų girdėti, jie negali jausti meilės vibracijų, kurios iš aukštybių liejasi ant Žemės. Tai yra svarbiausioji priežastis, dėl kurios planetoje viešpatauja suirute, chaosas, melas ir netikrumas. Tokių žmonių neįmanoma įtikinti. Vienintelis būdas paveikti jų sąmonę – parodyti tiesą. Jie turi pradėti abejoti tuo, kas sklinda iš masinės informacijos priemonių, iš įvairiausių propagandos priemonių.

O jūs gyvenkite meilėje, juokitės, mėgaukitės gyvenimu. Kai jūs šiame naujame nuostabiame pasaulyje kuriate aukštas vibracijas, jie, tie kiti žmonės, pamažu prabunda, pradeda regėti savo dieviškos stebuklingos realybės kontūrus, pradeda matyti apgaulės šydą, ilgam atskyrusi juos nuo tiesos Štai tuomet jūs ir jūsų geras raminantis balsas bus labai reikalingas jiems. Kai tie žmonės prabus ir praregės, juos ištiks šokas ir apims didis nerimas. O jūs būsite šalia, jūs platinsite meilės vibracijas, jūs padėsite savo broliams suvokti naująją realybę.

Padrąsinkite save. Chaosui ir pasimetimui ateina galas, prieš mus veriasi nuostabi ateitis.

Ateina laikas. Pasaulis prisikelia

Wed, 19 Apr 2023 18:06:00 +0000

2012 metais įvyko tai, kas vadinama precesiniu Žemės ašies išsilyginimu. Tai įvyksta kas 25920 metai. Kosminiai ciklai – tai pokyčių katalizatoriai, skatinantys sielų pabudimą. Kaip tik tai ir vyksta dabar, ir tai buvo išpranašauta prieš šimtus metų. Daugelyje kultūrų, religijų yra žinių apie epochų kaitą ir naujųjų laikų atėjimą, apie perėjimą į aukštesnį sąmonės lygį, apie pasikeitimus visose gyvenimo sferose. Pagal pranašystes XXI amžiuje baigiasi tamsos ir kentėjimų periodas, kuris indų Vedose vadinamas Kali Juga. Jam pasibaigus prasideda pasaulio atsinaujinimas.

Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

2012 metais įvyko tai, kas vadinama precesiniu Žemės ašies išsilyginimu. Tai įvyksta kas 25920 metų. Tada Žemės ašis pakrypsta tam tikru kampu į kvazarų grupę, esančią šalia Galaktikos centro. Iš kvazarų sklinda skaliarinės energijos pluoštai, kurie pasiekia Saulės sistemą ir Žemės planetą ir pasklinda po ja pagal elektromagnetinio tinklo linijas, Šis nuolat stiprėjantis spinduliavimas radikaliai keičia realybės pobūdį visoms Žemės gyvybės formoms. 2012 metų gruodžio 20 – 22 dienomis įvyko galaktinio virsmo apogėjus. O prasidėjo tas virsmas XX amžiaus viduryje ir užsibaigs apie 2100 metus. Maždaug kas 108 milijonai metų Žemė su visa Saulės sistema praskrieja erdve, kuri pavadinta fotoninė juosta. Tai tokia erdvės sritis, kurią pasiekia spinduliavimas, sklindantis nuo Galaktikos centro. Šio spinduliavimo poveikį Žemės planeta ėmė jausti maždaug nuo 1950 metų. Spinduliavimo galia ims sparčiai mažėti po 2035 metų. Ir tik 2100 metais Saulės sistema išeis iš intensyvaus fotoninio spinduliavimo juostos.

Kosminiai ciklai – tai pokyčių katalizatoriai, skatinantys sielų pabudimą. Kaip tik tai ir vyksta dabar, ir tai buvo išpranašauta prieš šimtus metų.

Daugelyje kultūrų, mokymų, religijų yra žinių apie epochų kaitą ir naujųjų laikų atėjimą, apie visišką pasaulėžiūros pasikeitimą ir perėjimą į aukštesnį sąmonės lygį, apie pasikeitimus visose gyvenimo sferose. Pagal indų tikėjimus 21 amžiuje baigiasi tamsos ir kentėjimų periodas, kuris vadinasi Kali Juga. Jam pasibaigus prasideda pasaulio atsinaujinimas. Kumrano rankraščiuose – ritiniuose kalbama, kad po 2025 metų žmonėms prasidės laimingi šimtmečiai be krizių, elgetystės, karų. Kabala sako: visos paslaptys, kurias stengėsi atskleisti daugelis žmonijos kartų, bus atskleistos Vandenio eroje. Amerikos majų indėnai tvirtino, kad 2012 metų gruodžio 21 diena – pasaulio pabaigos diena. O majų žyniai su šia data siejo kardinalų pasaulio pasikeitimą, o ne jo žūtį. Hopi indėnai pranašavo, kad 2012 metais baigiasi ketvirtasis pasaulis, po kurio eis 25 metų apsivalymo periodas, o po to užgims penktasis pasaulis. Nostradamas pranašavo, kad aukso amžius galutinai įsigalės 2035 metais. Afrikos zulusai teigė, kad 2012 metais pasaulis apsivers aukštyn kojomis, mat, iki tol viešpatavo iškreiptas pasaulio matymas, o po tos datos žmonija nuo galvos atsistos ant kojų.

Bet dabar mažiausiai žinoma, kas vyksta planetoje po 2012 metų. Juk kaip tik ta planetos gyventojų dalis, kuri laiko save labiausiai išsilavinusia, tikėjo artėjančia pasaulio pabaiga. O dauguma pranašysčių apie žmonijos ateitį skelbia aukso amžiaus pradžią. Sutapimai pranašystėse, padarytose skirtingų žmonių skirtingose šalyse ir skirtinguose amžiuose liudija didelę jų išsipildymo tikimybę ir aukštas energijas. Nėra jėgų, galinčių sutrukdyti to aukso amžiaus atėjimą. Atėjo laikas, ir pasaulis pradeda prisikelti. Mūsų laiku visos rodyklės aiškiai rodo vieną ir tą pačią kryptį, Naujasis amžius vis aiškiau reiškia savo teises; ir tuo aiškiau, kuo greičiau keičiasi žmonių sąmonė. Visai neseniai nuvilnijo žinia, kad šešėlinė pasaulinė vyriausybė subtiliajame plane jau sunaikinta. Tai reiškia, kad netrukus ji bus sunaikinta ir fiziniame plane. Kyla klausimas, kieno dėka ji išsilaikė paskutiniuosius 15 metų. Ji išsilaikė maitindamasi žemomis energijomis, kurias jai tiekė žmonės, pasiduodami baimei ir skleisdami energijas, maitinančias tamsiuosius. Jei nutiktų taip, kad visoje Žemės planetoje visi žmonės bent vieną dieną išgyventų jausdamiesi gerai ir generuodami tik pozityvias mintis, didžioji šių tamsių būtybių dalis išnyktų iš Žemės planetos per nepilną parą. Jie tiesiog išmirtų. Štai kaip rimta visa tai. Štai kaip jie priklauso nuo mūsų baimių. Būtent todėl jie skleidžia baimę visoje planetoje. Tamsieji pralaimi, bet tai, ką žmonės patys sukuria, spausdina, transliuoja žiniasklaidos priemonėmis apie juos ir apie jų galias, palaiko juos ir teikia jėgų išgyventi.

Svarbu skirti publikacijas: teisinga informacija apie juos jiems nenaudinga, o publikacijos apie tai, kas šeimininkauja Žemėje, kokie jie galingi, juos palaiko ir teikia naujų jėgų. Geriausia kuo mažiau apie juos kalbėti. Ir ant Žemės, ir viršuje yra būtybių, kurios žino, ką reikia daryti. O jei pasitaiko situacijų, kur neįmanoma jų neminėti, tai geriausia sakyti, kad jie buvo, o ne yra. Tamsieji pralaimėjo, bet vis dar yra daug jų šalininkų, kurie įpratę gyventi kitų sąskaita, mažiau dirbti ir daugiau gauti.

Pabaigai – šviežiausios citatos iš nūdienio gyvenimo. „Tai nuostabus laikas. Jūs esate Žemėje, kad išmoktumėte valdyti savo gyvenimo aplinkybes ir laikyti tas aplinkybes kaip savo vidinio gyvenimo projekcijas į išorę. Šioje didžioje holografinėje projekcijoje, kurią jūs vadinate kasdieniu gyvenimu ir kurią ryžotės patirti, jūs esate ir kūrėjas, ir stebėtojas, ir reformatorius, ir tas, kuris išgyvena – viskas viename. Jūs nepriklausote nuo to, kokia yra išorinė realybė. Iš tikrųjų jūs esate tos realybės autorius ir galite keisti viską, ką tik užsimanysite, pradedant požiūriu į pačią situaciją. Situacijos negalės valdyti jūsų, jei tik to neleisite. Ir toliau kelkite savo vibracijas – kas kartą, kai tai įmanoma, ir palaikykite tas aukštas vibracijas kuo ilgiau. Tokiu atveju niekas ir niekada nepavadins Žemės tautų kalėjimu. Laukimo stadija baigiasi, rojaus vartai veriasi. Sprendimas priimtas pačiame viršuje, ir jau niekas visoje Žemėje negali sutrukdyti ateiti Naujajam amžiui, pasauliui be ligų, skausmo, praradimų. Jūs tokie stiprūs, kad išlaikydami pozityvų nusiteikimą, kur kas geresnio pasaulio lūkestį, jūs keičiate aplinkybes ir situacijas kur kas greičiau ir veiksmingiau negu bet koks politinis judėjimas ar kariuomenė. Jūs galite suteikti taiką, ramybę, gerą nuotaiką, sveikatą, gerovę, gausą, laisvę kiekvienam Žemės gyventojui. Ir jūs galite, iš anksto džiaugdamiesi šiuo nuostabiu reginiu, iš tikrųjų jį sukurti. Svarbiausias jūsų darbas šiandien – palaikyti šviesą, meilę tiems, kas bunda. Būkite kantrūs bendraudami su jais ir su savimi, atminkite, kad jūs pasirinkote būti čia ir būtent tokios formos, kad kovotumėte už pasaulį ir taiką pasaulyje kitu būdu, vidiniu, dvasiniu būdu.

Smegenų plovimo programos ir žmogaus dvasia

Sat, 25 Mar 2023 08:40:00 +0000

Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

Ar jūsų kada nors nebuvo apėmęs jausmas, kad esate apsupti automatų – žmonių, kurie paprasčiausiai imituoja gyvenimą, bet negyvena. Tai žmonės-avys, tai žmonės, kurie ypač gerai prisitaikė prie darbo jėgos arba, kaip pas mus dažnai vadinama, žmogiškojo kapitalo, rengimo programų, prie vartojimo, klusnumo. Juos mokė būti klusniais, kvailais ir lengvai valdomais. Jie mielai paklūsta visuotinai priimtoms taisyklėms, jie stengiasi atitikti grupinio mąstymo ir grupinės elgsenos šablonus. Kai kada jie tiesiog nusikalstamai lengvabūdiškai atmeta juos pasiekiančią teisingą informaciją.

Bet jų reakcijos lengvai nuspėjamos, jie klusnūs, patiklūs, abejingi. Jie visada priima ir palaiko politinės ir kultūrinės valdžios primetamus stereotipus. Jie stropiai kontroliuoja patys save, jie saugo save socialinės ir kultūrinės vergijos narve. Savo dėmesį jie ištikimai fiksuoja į tikslus ir uždavinius, kuriuos jiems iškelia kiti. Pagrindinis užmokestis už paklusnumą ir ištikimybę – komfortas ir saugumo iliuzija. Žmonių-avių labai daug, jie yra visur, bet prieš visą šią beprotybę kyla galinga priešinimosi banga. Prabundančių žmonių skaičiai išties įspūdingi. Dabar vykstančią žmonijos transformaciją lemia vis aiškesnis suvokimas, kad didžioji dalis to, ką mes galvojame ir ką darome, paklūsta kultūrinėms programoms, kurias diegia Žemės planetą valdančių būtybių grupė. Kai tik žmogus suvokia šią tiesą, jis iškart prabunda. Žmonės-avys negali pasakyti Ne net ir tada, kai žino darantys žalą sau. Jie vartos ir žiaumos viską, ką jiems pateiks, nepaisydami savo fizinės ir psichinės sveikatos, dėl aštrių pojūčių, dėl patogumo. Avys suvartoja praktiškai bet ką, kas jiems paduodama, jie su džiaugsmu paklūsta savo skonio receptorių komandoms. Jie paklusniai, tarsi vedami už virvutės, eina į gydytojų kabinetus, jie džiaugsmingai pasirašinėja kredito sutartis ir nuolankiai moka palūkanų procentus, kol galutinai paskęsta skolų akivare.

Bet jums nereikia daryti nieko panašaus, jums nereikia dirbti nekenčiamo darbo, jums nereikia kas naktį žiūrėti televizoriaus, jums nereikia žvelgti į save ir savo kūną su tokia neapykanta ir panieka, su kokia į žmogų žvelgia kontrolieriai. Jūsų gyvenimas vertingas, ir jį verta ginti visais įmanomais būdais. Menkinantis požiūris į save patį panaudojamas prieš mus pačius, siekiant supainioti ir suklaidinti. Mus maitina iliuzijomis, kad būtina kažką turėti ar tapti daiktų dalimi, kad jaustumėmės saugūs, kad būtume laimingi ir nesijaudintume. Jau nuo mokyklos suolo mus moko, kad asimiliacija, supanašėjimas – tai saugumas, tai patikimumas. Būti grupėje, būti tau skirtoje vietoje – komfortiška. Žmonės-avys nesipriešina iliuzijai, jie visiškai paklūsta kitų parašytiems scenarijams ir juose numatytam savo vaidmeniui, net ir tuo atveju, jei tai visiškai naikina jų žmogiškumą.

Tai, kas žmogui-aviai atrodo svarbu ir reikšminga, iš tikrųjų neturi jokios reikšmės, nes mes esame daugiamatės būtybės, laikinai uždarytos kietame fizinio kūno apvalkale šioje kenčiančioje, bet nuostabiai gražioje planetoje. Kai mes prabundame suvokimui to, kas mes iš tikrųjų esame, kaukės dingsta nuo mūsų veidų. Kartu dingsta ir būtinybė taikytis prie tų kaukių, mes tampame laisvi būti tuo, kuo norime ir kuo turime būti. Dieviškas gyvenimas – štai tikrasis mūsų likimo vadovas. Žmogaus dvasia daugelį kartų stipresnė už bet kokią socialinės inžinerijos programą, už bet kokias smegenų plovimo mašinas. Užtenka paprasčiausiai suvokti tai, kad nusimestum mentalinės vergijos pančius. Užtenka suvokti tai, ir atsivers daug platesnis žvilgsnis į gyvenimą ir į tai, kaip nežmogiškos sistemos mūsų pasaulyje veikia prieš mus. Žinokite, kad prabudus mūsų pasaulis pasirodys esąs visai ne toks, koks atrodė iki prabudimo. Tada pamatai žmones-avis tokius, kokie jie yra. Tada pasidaro kur kas lengviau būti savimi, o ne dar vienu avių bandos nariu.