Pabudimas - Visatos dėsniai

Iš trimačio į daugiamatį pasaulį. 2 dalis

Tue, 03 Feb 2026 19:32:00 +0000

Šis video – anksčiau paskelbto to paties pavadinimo įrašo antroji dalis. Čia tęsiamas plejadiečių – aukšto išsivystymo civilizacijos Plejadų (lietuviškai – Sietyno) žvaigždyne atstovų – pasakojimas apie save ir apie Žemės žmonių istoriją bei dabartinę situaciją. Jie laiko save mūsų giminaičiais ir tvirtina atėję į mūsų erdvėlaikį, kad padėtų žmonijai išvengti apokaliptinės katastrofos ir sklandžiau pereiti į kitą, aukštesnį raidos etapą. Svetainėje „Pabudimas“ jau anksčiau skelbta panaši informacija iš plejadietiško šaltinio, kurioje rasite daug vertingų žinių apie pasaulį ir mus. Tai video „Meilė – tai raktas viskam“, kurį sudaro tris dalys.

Tų įrašų adresas

https://pabudimas.mozello.lt/tekstai/pokalbiai-su-anapusybe/

Tekstas

Iš trimačio į daugiamatį pasaulį. Antroji dalis

Mes, plejadiečiai, pasakojame jums žmonijos istoriją. Tai istorija apie žmonijos gyvenimą kosmoso platybėse didelės šviesos šeimos sudėtyje.

Kai kuriais tos istorijos tarpsniais jūs buvote pernelyg naivūs, pernelyg stropiai stengėtės žaisti pagal taisykles, klausydavote svetimų autoritetų ir darėte tai, kas liepiama, užuot galvoje ir veikę savarankiškai. Ir dabar Žemės žmonių neskatina savarankiškai mąstyti ir spręsti. Žmonės visame pasaulyje masiškai programuojami. Jūs moko, ką ir kaip turite galvoti, ir neretai jūs mokate nemenkus pinigus už tą tariamą mokslą, už tą klaidinančią patirtį. Po tam tikro laiko toks piktavališkas manipuliavimas gali paversti jus mažytėmis izoliuotomis dėžutėmis. Jūs galite tapti atskirais fragmentais, atskirtais nuo visumos. Kai kas nors skaidosi, dalijasi, fragmentuojasi, tai anksčiau ar vėliau ateina savaiminio susinaikinimo momentas. Dalis negali bent kiek ilgiau egzistuoti atsiskyrusi nuo visumos. Ar suprantate tai? Žvelgdami į gamtą, gyvūnus, augalus, į save, turėtumėte pastebėti, kad būdami vienatvėje, atskirybėje, negalite daugintis. Dėl to, kad jūs tūkstančius metų maitino melu, Žemės žmonės tapo atskirti pagal tikėjimus, pagal pasaulio suvokimo būdus, atskirti nuo savęs ir nuo kitų žmonių. Jūsų pasaulėžiūros pagrindą sudaro atskirties idėja – o kosmoso mastu tai anaiptol ne pati išmintingiausia idėja.

Pagal tai, kaip šviesa ir naujos energijos liejasi ir liesis į Žemės planetą, šis pamatinis principas pradės irti, – tarsi pastatas suręstas be tvirto pamato ir dar netinkamoje vietoje. Žinote, imantis ką nors daryti, išmintinga pažvelgti į tai iš platesnės perspektyvos, išmintinga atsižvelgti į būsimų kartų interesus ir poreikius. Turėdami kaip tik tokį platesnį, kosminį požiūrį, jūsų protėviai statė tokius didingus statinius, kurie išsilaikė daugeriopai ilgiau negu išsilaikys jūsų šiuolaikiniai stikliniai, plastikiniai pastatai. Jūsų protėviai palaikė ryšius ir su dangumi, ir su žeme, jie rėmėsi idėja, kad viskas yra gyva: Penktuojų stichijos elementu jie laikė eterį. Tolimų jūsų protėvių pasaulėvaizdyje eteris atstovavo dvasią ir neregimąjį pasaulį. Jis buvo laikomas lygiaverčiu kitiems keturiems elementams: žemei, orui, vandeniui ir ugniai. O dabar jūsų valdytojai ir jūsų mokslas neigia eterio idėją. O mes kaip tik ir panaudojame tą nematomą pasaulį, kad per jį galėtume ateiti į jūsų, į matomą pasaulį.

Kaip jau sakėme, mums tam tikra prasme žinoma, kas vyko iki jūsų, ir kas vyks po jūsų. Bet jūs kol kas gyvenate tik viename knygos – Žemės istorijos – puslapyje ir žinote tik tą vieną puslapį. Matyti ir skaityti kitus tos knygos puslapius jūs dar nemokate. Iš tikrųjų jūs nežinote tikros ir gyvos savo istorijos versijos.

O dabar atskleisime vieną kitą faktą iš jūsų istorijos, kurių jūs nežinote. Atskleisime, kad egzistuoja tam tikros riboto mąstymo esybės, įsitikinusios, kad jei jos sukuria ir parašo būties knygos puslapį, tai tas puslapis liks nepakitęs per amžius. Žvelgiant iš jūsų perspektyvos tokias esybes galima vadinti dievais, jie egzistuoja dievų buveinėje. Toje buveinėje, toje dimensijoje veikia dėsniai ir taisyklės, kur kas platesnės negu jūsų, bet vis dėlto priklausančios riboto mąstymo, ribotos gyvensenos sferai. Ir štai, kai jūs susipainiojote ir kai atsisakėte nuo savojo pasaulio matymo, tos esybės, kurias jūs sudievinote, kuriomis žavėjotės, kuriomis sekėte, įdiegė jums savo taisykles, kurios tapo jūsų evoliucijos stabdžiais. Kaip tik dabar, kai tarp jūsų įsiviešpatavo atskirtumas, susvetimėjimas, tos kadaise jums įdiegtos taisyklės ima trupinti civilizacijos pamatus. Tai baigsis tuo, kad civilizacijos mechanizmas užstrigs. Kad jis jau stringa, galima spręsti iš to, kad žmonės netenka darbų, naudodamiesi kreditinėmis kortelėmis skęsta skolose, ir panašiai. Sukdamiesi vis greičiau ir greičiau, stengdamiesi išplėsti savo galimybes ir prisiderinti prie energetinio šuolio, jūs vis labiau prarandate ryšį su kasdienybe ir sveiku protu.

Mes jau sakėme, kad dabar sprendžiasi jūsų laisvės klausimas. Laisvė grindžiama jūsų atsakomybe, o atsakomybė savo ruožtu yra jūsų gebėjimas tinkamai reaguoti į tai, kas vyksta jūsų pasaulyje. Jei jūs negebate tinkamai reaguoti trečiajame matavime, tai tuo labiau negebėsite daugiamatėje erdvėje. Daugelis jūsų mano, kad egzistavimas trečiajame matavime reikalauja greičiau judėti, daugiau naudotis technika, bendrauti su kuo daugiau žmonių ir visur suspėti. Iš tikrųjų teisinga elgtis priešingai. Kai viskas aplink juda vis greičiau ir greičiau, sulėtinkite savo apsukas, atsipalaiduokite, įsiklausykite į paukščių čiulbėjimą, gamtos garsus, malkų spragsėjimą židinyje ir į kitus natūralius garsus. Daugiau laiko praleiskite gamtoje, ilgiau būkite su savimi, mokykitės tobulinti savimonę, girdėti vidinį balsą. Vadovaukitės sveiku protu – netgi vertindami savo vidinį balsą ir jo skleidžiamus impulsus. Kai pradedate išskleisti tą vidinių balsų vėduoklę, jūs atsiveriate abstrakčiam mąstymui, abstrakčiam suvokimui. Juk žmonija ilgą laiką laikėsi atokiai nuo abstraktaus nelinijinio mąstymo. Dabartinis žmonių gyvenimas palyginti elementarus ir tiesiaeigis, bet taip jūs laisva valia atsisakote nuostabios patirties, kuri būtina daugeliui žmonių, kad jie galėtų atverti dvasios vartus kūrybai. Kad galėtų suvokti ateinančių pokyčių mąstą, žmonės turi išsiugdyti savyje kūrybinio mąstymo gebėjimus.

Senovės egiptiečiai vidinį, galvoje skambantį balsą vadino Ka vardu. Jie tikėjo, kad tai žmogaus dvynys, kita versija, teikianti įkvėpimą, padedanti teisingiau spręsti, teisingiau elgtis, Vienas iš mūsų, plejadiečių uždavinių, bendraujant su jumis, – padėti jums suaktyvinti šią paslaptingą Ka energiją. Kaip tik šiandien toji Ka energija beldžiasi į jūsų duris, skatina peržengti ankstesnio suvokimo ribas. Ištieskite ranką ir priimkite šį vidinio balso, ši Ka energijos instrumentą, nes tai yra įkvėpimas, tai yra jūsų teisėtas palikimas. Išmokite šiuo absurdo laikotarpiu naudotis tuo, ką jums paliko protėviai, kas yra jūsų tikrasis paveldas. Ka energijos instrumentas padės jums atlikti šuolį iš trimatės erdvės į daugiamatę būtį. Tai vienas svarbiausių savęs pažinimo ir išgyvenimo elementų. Stenkitės nepamiršti šio instrumento, mokykitės vis aiškiau ir aiškiau girdėti vidinį balsą ir atsižvelgti į jį. Vakarų kultūroje Ka sąvokos turiniui bene artimiausia, bet ne tapati, sąžinės kategorija.

Artimiausiais metais, kai jūsų civilizaciją artės prie griūties, kai įprastos komfortiško gyvenimo sąlygos pradės nykti, atsiras ir naujos, netikėtos galimybės bei perspektyvos. Įvyks psichinės ir dvasinės energijos sprogimas, kurio rezultatas –planetinio masto pokyčiai. Šių pokyčių dėka steigsis nauji pasaulio suvokimo būdai, jų dėka jūs pasijusite vieningos planetinės šeimos nariais. Tiesa, iš pradžių imsite bendrauti internetinėje erdvėje vis daugiau, ir jums atrodys, kad tapote visiškai priklausomi nuo elektronikos. Net ir tie, kurie šiuo metu vengia interneto ar stengiasi apsieiti be jo, laipsniškai įsilies į internetinę erdvę. Tačiau pagal nežinomus aukštųjų sferų planus planetą užlies milžiniškos energijų bangos, kurios sukels globalius geofizinius pokyčius, kurių elektroniniai tinklai neatlaikys ir suirs. Žmonės netikėtai atsidurs situacijoje, kai išnyksta dalykai, be kurių dar vakar neįsivaizdavo gyvenimo. Ar neišnyks elektra? Ar dar bus maisto ir vandens? Per artimiausią dešimtmetį žmonėms teks susidurti su vienos – dviejų savaičių trukmės periodais, kai nebus nei elektros, nei maisto, nei vandens. Po to viskas ims keistis vis greičiau ir greičiau.

Viskas, ką jūs dabar darote, turi reikšmę, kiekvienas eilinės dienos momentas yra reikšmingas. Nors jums buvo nuolat aiškinama, kad gyvenimas neturi jokios reikšmės, kad viskas yra tik atsitiktinumas, mes pranešame visiškai priešingą dalyką. Didysis dangaus inžinierius stebi, kad viskas veiktų sklandžiai, Jei to dangaus inžinieriaus nebūtų, gyvenimas visiškai sustotų. O tai reiškia, kad turi prasidėti didžioji pertvarka. Kaip tik tai dabar ir prasideda jūsų pasaulyje. Pertvarka anaiptol nereiškia, kad kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos gyvenimas baigiasi. Tai reiškia, kad esmingą kritiką patirs visi tie, kuriuos jus apdovanojote valdžia: vyriausybių vadovai ir ministrai, švietimo sistemos, monarchai, bažnyčių vadovai, šventikai, prezidentai. Atėjo laikas, kai valdžia turi grįžti į žmonių rankas.

Be to, jūs turite susigrąžinti atributus, apie kuriuos kol kas žino tik nedaugelis. Žinokite, kad kosminiuose analuose jūs esate laikomi nepaprastai galingomis būtybėmis, dievų tvariniais. Jūs tarsi tūzai tų dievų rankose, genetinės kūrybos būdu sukurti prieš galybę metų, bet iki tam tikro laiko paslėpti kosmoso užkaboriuose ir. laiko koridoriuose. Jus nelengva rasti didžiojoje būties knygoje, bet jūs buvote rasti. Šiandien jūsų laiko koordinatės žinomos visiems. Žinodami apie aukso gyslą, esančią jūsų pasaulyje, daugelis būtybių iš kitų pasaulių veržiasi atvykti čia. Daugelis bandys apgauti ir suvilioti jus, nukreipti dėmesį nuo jums svarbių dalykų, tad būkite akyli.

Tuo metu, kai skleidžiasi jūsų sąmonės vėduoklė, būkite labai dėmesingi tam, kokios mintys ateina į galvą, ir tvirtai tikėkite savimi. Gal tokiu atveju pajėgsite suprasti, kad milžiniškas energijos srautas liejasi į auksinį indą jūsų viduje ir atsispindi nuostabiu švytėjimu. Priklausydami šviesos šeimai, jūs palyginti lengvai dekoduojate ir išskleidžiate tai, kas jau yra jūsų viduje, o mes, jūsų giminaičiai, sudarysime jums kompaniją ir nuolat priminsime, kas jūs iš tikrųjų esate ir ko turite siekti.

Dabar jums svarbu išsiaiškinti, kodėl dangų pripildė Žemės lankytojai, kas jie tokie. Ar tai dievai, kurie kadaise sukūrė jus, ar paprasčiausi atvykėliai, svetimieji. Žinokite, kad protingos gyvybės formos gali ateiti į jūsų pasaulį iš bet kurios realybės versijos. Jums teks susigyventi su šiuo žinojimu, nors supratimas, kad protingos būtybės gali pasirodyti bet kur ir bet kada, sudaužys į šipulius jūsų trimatį pasaulio suvokimą. Supraskite, kad jūsų linijinis laikas grindžiamas kalendoriumi, be to, tas kalendorius ne toks ir senas. Laikas yra elastingas, ir jūsų laiko suvokimas, be abejo, skiriasi nuo mūsų, plejadiečių, suvokimo. Mes galime versti laiko knygos lapus, mes galime keliauti laiku, pasirinkę norimas koordinates. Šuoliai laike – tai realybė, ir jums derėtų įsisąmoninti tai ir išmokti atlikti tuos šuolius laiku – iš pradžių tik sąmonėje, o vėliau ir realybėje.

Šiuo metu svarbiausias jūsų gyvenimo uždavinys – gyventi. Ar suprantate tai? Noras gyventi, užtikrinti gyvenimo nepertraukiamumą – tai jau savaime iššūkis dabartinei jūsų sąmonei. Kuo ilgiau gyvensite, kuo labiau atsiversite pažinimui, tuo daugiau galėsite atrasti. Atūžianti energijos banga žadina jus fiziškai, žadina keisti suvokimą, o tai savo ruožtu leis jums pažinti ir suprasti nepalyginamai daugiau ir plačiau, ne viename, o keliuose būties lygmenyse. Vienas didžiausių dabarties iššūkių jums – suprasti, kaip funkcionuoja ir ką gali jūsų protas, jūsų sąmonė. Jau sakėme, kas mes perduosime jums žinias tiesiogiai – iš sąmonės į sąmonę. Dabar jūsų telepatiniai gebėjimai sparčiai tobulėja, kai kas padarė didelę pažangą šioje srityje. Tuo tarpu kiti neįsivaizduoja, kad tai apskritai gali būti įmanoma. Vienaip ar kitaip, telepatija – tai jūsų įgimtas sugebėjimas. Jei pripažintumėte ir tobulintumėte jį, būtumėte kur kas išmintingesni. O jei būtumėte išmintingesni, nesileistumėte būti taip lengvai valdomi.

Daug kas slepiama nuo jūsų, Tai, pavyzdžiui, jūsų gebėjimas gydyti save, naudotis sąmonės galiomis įgyvendinant savo norus, priimti ir siųsti informacijos paketus, regėti vaizdus iš kitų būties planų, matyti ir mokėti skaityti energetinius laukus – visa tai yra jūsų įgimti gebėjimai. Jei imsite naudotis tais gebėjimais, tai tiems, kurie dabar maudosi prabangoje, kurie piktnaudžiauja valdžia, bus labai sudėtinga jus valdyti. Jūs galite paklausti, o kaip įgyvendinti tuos įgimtus sugebėjimus, kaip išlaisvinti tą jumyse glūdinčią energiją? Atsakome. Įgyvendinsite, kai tapsite laisvi, kai išsivaduosite iš įvairiausių jums primestų apgaulingų apribojimų, kitokių išgalvotų sąlygų, primestų tariamų nuodėmių,.

Kaip sakėme anksčiau, jūsų dievų buveinė – riboto mąstymo buveinė. Dievai arba tai, kam jūs meldžiatės, apdovanoja jus ribotu suvokimu. Ribotu todėl, kad būtų lengviau jus valdyti. Jūsų mituose, jūsų šventuose raštuose daug pasakojimų apie dievus, kurie klajojo dangaus sferose, flirtavo visuose Visatos kampeliuose, nusileisdavo į Žemę, kad paimtų sau į žmonas žmonių dukteris, o vėliau iškeliaudavo iš Žemės. Kaip tik jie paliko savo palikuonis, kad tie valdytų Žemės gentis. Tie valdytojai. jų vaikai ir vaikaičiai nebūtinai buvo susiję su jumis, žmonėmis, kraujo ryšiais, ir jie įsteigė žynių ir karių kastas, kad būtų lengviau jus valdyti, priversti paklūsti. Vergovės ir feodalizmo epochose žmonės buvo suvaržyti griežtais apribojimais, fizinių bausmių sistemomis, bet ir šiandien jus esate tokiose pačiose sąlygose, nors pančiai plika akimi nematomi. Šiandien jūsų nepersekioja inkvizicija, neriša prie gėdos stulpo, nedegina ant laužo, jus tiesiog valdo pražūtingu nepastebimu būdu. To manipuliavimo nepastebi pirmiausia tie, kas džiaugiasi, kai jiems nurodinėja ką ir kaip galvoti. Kai kuriems žmonėms bus labai sunku suprasti tai, ką mes dabar bandome pasakyti, bet kartu tai viena iš puikiausių galimybių prabusti iš gilaus miego. Kartaus didžiausi iššūkiai ir sunkiausios pamokos teikia nuostabius patirties perlus, tampa galingu postūmiu keistis.

Manipuliavimas protais ir sąmonės programavimas iš pradžių jūsų planetoje bus sutiktas negatyviai, kaip labai juoda priemonė. Bet suvokę tai jūs iškart peršoksite į didžią šviesą, imsite iš naujo mokytis mąstymo meno. O tai reiškia, jūs įžengsite į gyvenimo Renesansą. Atsiras daug žmonių, pasakojančių apie tai, kaip manipuliuojama žmonių sąmone. Tada pradėsite aiškiau suprasti, kad ir jūsų ankstesni dievai žaidė tuos pačius žaidimus– manipuliavo jūsų sąmone. Šis manipuliavimo metodas vis dar efektyviai veikia; dievai valdo kai kurių žmonių sąmonėmis, o pastaroji mažuma manipuliuoja visa kita mase. Ir ta masė patampa paklusnių avių banda. Atėjo laikas pakeisti tokią tvarką, nes Visatos masteliais tai kuo tikriausia netvarka.

Mūsų protėviai atrado tiesą, kad tikrovė yra tai, kas atspindi jus pačius. Įsidėmėkite ir atsiminkite tai.

Kad ir toliau jus būtų lengviau valdyti, jums aiškina, jums įrodinėja, kad esate vieniši Visatoje, kad esate vienintelės protingos būtybės per visus pasaulius. Jausdamiesi izoliuoti, jūs negalite palyginti savo pasaulio su kitais pasauliais. Jei galėtumėte aplankyti kitą pasaulį ir pamatyti, kad ten garbina tą patį dievą, tada galėtumėte palyginti, kaip dievas vertina to pasaulio gyventojus, ir kaip jūsų dievas vertina jus ir bendrauja su jumis. O gal ten rastumėte kitą dievą ir nuspręstumėte, kad jis patinka jums labiau. O gal iš viso nerastumėte ten dievų, nes patys žmonės ten yra dievai. Būdami izoliuoti jūs netenkate galimybės praplėsti savo žinojimo, savo patirties lauką.

Gyvendami trimatėje erdvėje jūs labai sureikšminate juslinius, pirmiausia lytėjimo potyrius, ir todėl atjungiate save nuo dvasinių ryšių. Vaikystėje dažnas iš jūsų patirdavo ryškius psichinius įspūdžius, gebėdavo išeiti iš savo kūno ir matyti kitas erdves, kitus pasaulius, bet tai dažniausiai sukeldavo baimę: kad tik kiti žmonės nepamanytų, kad jūs nenormalus. Tokiais atvejais tėvai liepdavo tylėti, nepasakoti tokių dalykų, nes tai nepriimta, neįprasta. O kodėl tokie potyriai buvo laikomi nepriimtinais? Ogi todėl, kad tokie potyriai, tokios psichinės galios daro žmogų laisvą. Jei kam nors iš jūsų teko ar ir dabar tenka turėti ryšių su anapusiniais dvasiniais reiškiniais, atėjo lakas deramai įvertinti tai, suvokti, kad esate šviesos šeimos narys, kad jau dabar esate turtingas, ir jums nereikalinga jokia išmalda iš kažkieno rankų. Jūs galite jausti save šviesos šeimos nariu. O gal jūs priklausote tai grupei žmonių, kurie dažnai klausia savęs: kaip aš pakliuvau į Žemę? Jaučiu savyje galaktinius, kosminius, Visatos pėdsakus. Čia niekada nesijaučiu kaip namie, mano šeima atrodo keista, man sunku prisitaikyti prie kasdienių gyvenimo detalių. Mano žvilgsnis nuolat krypsta į dangų, aš dažnai matau neįprastas būtybes, kurios naktimis lanko mane mano kambaryje.

Taip, šviesos šeimos nariai gali papasakoti daug neįprastų istorijų, pavyzdžiui, kad tie naktiniai lankytojai gali keisti savo pavidalą. Jų neįmanoma apibrėžti kokiomis nors kategorijomis, pavadinti kokiu nors vardu. O pastangos apibrėžti, klasifikuoti, sudėlioti į kokias nors kategorijas kaip tik ir yra trečiojo matavimo savybė. Jūsų mokslai moko suteikti reiškiniui pavadinimą, priklijuoti etiketę, prijungti prie kokios nors rūšies ar giminės, o po to skaidyti ir analizuoti, iš ko tas ar kitas dalykas susideda.

Dabar, kai jūsų sąmonė atsiveria ir plečiasi, kai jūs pradedate pereidinėti į daugiamatį būties lygmenį, jums svarbu išmokti būti pačiu savimi, priklausyti nuo savęs, tikėti savimi, kalbėti tai, ką jauti, net ir tuo atveju, jei tai diametraliai priešinga visų kitų žmonių nuomonei.

Iš trimačio į daugiamatį pasaulį. 1 dalis

Tue, 03 Feb 2026 18:47:00 +0000

Šiame įraše pateikiame informaciją, čenelingo būdu gauta iš plejadiečių – aukšto išsivystymo civilizacijos Plejadų žvaigždyne atstovų. Jie laiko save mūsų giminaičiais ir tvirtina atėję į mūsų erdvėlaikį, kad padėtų žmonijai išvengti katastrofos ir sklandžiau pereiti į kitą, aukštesnį raidos etapą. Svetainėje „Pabudimas“ jau anksčiau skelbta panaši informacija iš plejadietiško šaltinio, kurioje rasite daug vertingų žinių apie pasaulį ir mus. Tai video „Meilė – tai raktas viskam“, kurį sudaro tris dalys.

. Tų įrašų adresas

https://pabudimas.mozello.lt/tekstai/pokalbiai-su-anapusybe/

Tekstas

Iš trimačio į daugiamatį pasaulį

Šiame įraše pateikiame informaciją, čenelingo būdu gauta iš plejadiečių – aukšto išsivystymo civilizacijos Plejadų žvaigždyne atstovų. Jie laiko save mūsų giminaičiais ir tvirtina atėję į mūsų erdvėlaikį, kad padėtų žmonijai išvengti katastrofos ir sklandžiau pereiti į kitą, aukštesnį raidos etapą. Svetainėje „Mūsų pabudimas“svetainėje „Pabudimas“ jau buvo pateikta informacija, atėjusi iš plejadietiško šaltinio. Tai trijų dalių įrašas „Meilė – tai raktas viskam“, kuriame taip pat daug naujos informacijos ir vertingų patarimų.

Mes labai džiaugiamės galimybe įeiti į jūsų realybę. Ar girdite mūsų balsus? O gal kaip tik dabar skaitote mūsų mintis? Kad ir kokiu būdu susitinkate su mumis, mums labai malonu, kad skiriate mums savo dėmesį. Mes – plejadiečiai. Bent taip mes save vadiname. Tiesa, žvelgiant iš jūsų pozicijų, sunku rasti tinkamą vardą mums, kaip ir mums, žvelgiant iš mūsų pozicijų, nelengva tinkamai pavadinti jus. Dabar jums atrodo, kad gerai pažįstate save, kad kiekvienas turite vardą, adresą, identifikacijos numerį. Tačiau gali atsitikti taip, kad artimoje ateityje būsite prifarširuoti elektroninių čipų, užprogramuoti, automatizuoti ir paversti robotizuotais padarais. Dabar jūs einate kaip tik tokia kryptimi. Tad ar tikrai pažįstate save.

O mes, plejadiečiai – tai energijų sankaupos, sąmoningos gyvybės formos. Savo namais mes laikome nedidelę žvaigždžių sankaupą danguje, kurią jūs vadinate Plejadų žvaigždynu. Ši dangaus vieta minima, gerbiama, laikoma svarbia daugelyje Žemės planetos kultūrų. Kai kurie iš jūsų jau yra keliavę ten arba lankėtės ten savo sapnuose. Daugelis pirmykščių genčių skelbia apie savo giminystę su Plejadais, kitos – su Sirijumi ar kitomis žvaigždžių sistemomis. Juk mes toli gražu ne vieninteliai veikiantys asmenys jūsų, tai yra Žemės istorijoje. Mes, plejadiečiai, pagal kūno formą esame panašūs į jus. Dabar kai kas Žemėje laiko mus artimais reptiloidams arba mano, kad mūsų oda žydros spalvos arba kad mes galime keisti savo formas. O kaip yra iš tikrųjų? – galite paklausti jūs. Mūsų namai iš tikrųjų yra už jūsų pasaulio ribų, bet, nepaisant to, mes esame ir jūsų pasaulio dalis, jūsų giminaičiai. Todėl jaučiame pareigą pasidalinti su jumis, tikrais giminaičiais, savo žiniomis ir pažiūromis.

Žvelgdami į jūsų pasaulį mes galime regėti jūsų istoriją kaip tęstinį dienoraštį, atversti bet kurį to dienoraščio puslapį, sutelkti savo dėmesį į bet kurį žodį ar raidę ir detaliai ją išnagrinėti. Suprantama, tai nelabai lengvas dalykas. Yra būtybių, kurios specialiai medžioja tokius laiko taškus ir radusios įeina įjuos. Jie atlieka šuolius laike vykdydami tam tikras profesines užduotis arba tiesiog iš smalsumo. Jie siekia pažinti jūsų pasaulį, dvidešimtojo amžiaus pabaigos – dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios laikotarpį. Šiuo metu į jūsų pasaulį sklindą intensyvios naujų energijų bangos, kurių jūs patys, deja, negalite pastebėti. Bet jūsų vidinis balsas sako, kad gyvenate kaip niekad absurdiškame pasaulyje, kur viskas apversta aukštyn kojomis, Dabar esate savo civilizacijos griūties taške. Štai kodėl mes – jūsų giminaičiai, daugiamatės būtybės – dabar esame čia, šalia jūsų. Mes norime pasidalinti mintimis apie tai, kas vyksta jūsų pasaulyje. Mes laikome save ir mokytojais, ir mokiniais, ir kartu, žinoma, nusistovėjusių pamatų griovėjais. Mums patinka vadinti save sistemų griovėjais. Mes priklausome tai pačiai šviesos šeimai, o jūs, kurie klausote šių žodžių, irgi jai priklausote.

Dabar mes papasakosime, kas vyksta su jumis. Juk jūs sutrikę, jūs nuolat klausinėjate savęs ir kitų – kas gi čia dabar vyksta? Kodėl viskas taip greitai kinta? Kodėl visi eina iš proto? Ką visa tai reiškia? Kodėl įsiviešpatavo išdavystės ir apgaulė? Kur tikrosios moralinės vertybės? Kur atsakomybė? Kur atjauta, kur draugiškumas, kur meilė, kur vyro ir moters partnerystė. Kur visa tai? Kultūroje, kuri išgyvena griūtį, kultūroje, kuri verčiasi nuo kojų ant galvos, šių vertybių nėra. Gyvenate tokių laikų, kai jus pirmą kartą išneša į naujas teritorijas, kai tuoj tuoj įvyks masinis sąmonės lūžis. Prieš jus veriasi naujosios epochos lobiai. Kai surinksite tuos lobius, paaiškės, kad tai gebėjimas keisti savo suvokimą. Štai kodėl mes, plejadiečiai, šiuo metu esame šalia jūsų.

Mes atradome būdus pasiekti jūsų pasaulį, pasaulį, kurį jus vadinate Žemės planeta. Dabar jūsų sąmonė sufokusuota į tai, kas vyksta Žemėje, ir jūs manote, kad žinote viską apie Žemę, apie save, apie pasaulį apskritai. Bet jumyse slypi kur kas daugiau negu manote, slypi tai, ko dar nesate ištyrę. Mes ketiname parodyti jums, kad šiame sunkiai įsivaizduojamame jūsų gyvenimo absurde slypi gili prasmė. Pačiu artimiausiu metu atliksite šuolį iš kieto, riboto, linijinio gyvenimo būdo į daug ryškesnį, turtingesnį, laisvesnį savęs realizavimo būdą. Jūsų suvokimas išsiskleis kaip vėduoklė. Mes ketiname įsiūbuoti jūsų sąmonę. Mes parodysime, kad esate kur kas didesni už tai, kuo kada nors save laikėte. Net ir tiems iš jūsų, kurie domėjosi plačiu klausimų spektru, kurie laiko save misticizmo, dvasingumo, ezoterikos žinovais, net ir tiems patariame išplėsti žinojimo horizontus, ypač gyvenimo prasmės supratimo horizontus. Naudodamiesi net ir visomis anksčiau sukauptomis žmonijos žiniomis ir patirtimi, bet stokodami pasiryžimo atsiverti iš principo naujoms žinioms ir patirtims, jūs liksite akli ir sustingę savo evoliucijoje. Žinoma, šiandieninio pasaulio absurdiškumas – tai rimtas išbandymas visai žmonijai. Ar sugebėsite staigiu šuoliu pakeisti savo suvokimą? Pažvelgę į bet kurią savo gyvenimo sritį nesunkiai pastebėsite, kad jūsų laisvės ribojamos vis labiau ir labiau. Jūs negalite laisvai reikšti savęs, savo nuomonės, jūs turite paklusniai vykdyti tai, kas jums nurodoma. Pinigai darosi beverčiai, pavyzdžiui, automobiliai dabar kainuoja dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, viskas – nuo išsilavinimo iki mobiliųjų telefonų – brangsta kasdieną, namai darosi nesaugūs. Kas kelintas jūsų gali leisti sau prabangą gyventi nuosavame name? Pramogos ir malonumai dabar taip pat kainuoja brangiai. Vaikai jau nežaidžia su pagaliukais ir nelipdo iš molio, kaip anksčiau, nes dabar jie bijo žemės. Jums sakė ir tebesako, kad ligos visur aplinkui, todėl jūs ėmėte bijoti savo kūno, kuris savo ruožtu tapo šiurkštus ir neįžvelgiamas. Jūsų santykiai su šeimos nariais, draugais, mylimaisiais eižėja. Seksualumo samprata smukusi taip žemai, kaip niekad. Seksualinė energija tiesiog sukaustyta dėl seksualinių iškrypimų legalizavimo. Plačiai paplito seksualiniai okultiniai ritualai, jie neretai suvokiami kaip valdymo instrumentai elito rankose – nesvarbu, kokio elito, ar tai būtų faraonai, bažnyčių hierarchai ar prezidentai.

Naujoji pasaulio tvarka, kurią jums siūlo ir kurią reklamuoja globalusis elitas, tikrai nėra išeitis iš dabartinės padėties. Tai robotizacijos, muštro, niveliavimo, prievartos pasaulis. Nesileiskite vedami šia kryptimi, priešinkitės naujosios pasaulio tvarkos diegimui. Žinokite, kad tai jokia naujoji tvarka, iš tikrųjų tai naujai perdažyta senoji vergystės sistema. Priešintis padeda ir energetinės bangos, šiuo metu skrodžiančios jūsų sistemas. Jos keičia kiekvieną jūsų psichologijos lygmenyje. Jūs keičiatės, kaip ir pati planeta. Štai kodėl mes, jūsų giminaičiai plejadiečiai, atvykome pas jus kaip tik dabar.

Keliaudami per savo egzistencijas mes aiškiai suvokėme vieną dalyką: tikrovė egzistuoja kaip veidrodis. Kas nors iš jūsų gali pasakyti: taip, taip, mes girdėjome tai daugelį kartų ir daugelyje formulių; pavyzdžiui, ką duodi, tą ir gauni; mintis kuria, mes patys formuojame savo tikrovę ir panašiai. O mes atsakome jums: kaip tik dabar labai svarbu suvokti šią gilią tiesą – tikrovė yra kaip veidrodis. Ji iš tikrųjų išreiškia vieną iš svarbiausių egzistencijos dėsnių. Mes žinojome: jei tikrovė visada atspindi tave, ir jei žemiškas portalas atkreipė į save mūsų dėmesį, tam turi būti priežastis. Pastaruoju metu mes intensyviai tyrinėjome jūs, ateidavome į jūsų pasaulį ir platinome tokią informaciją, kuri yra ir bus labai reikalinga dabartiniame jūsų raidos etape, kai iškyla reali grėsmė jūsų civilizacijai sugriūti. Vieni iš jūsų gali paklausti; kodėl tai vyksta? O kiti gali apskritai neigti, kad žmonija nuriedės į pražūtį, jei nepakeis dabartinės judėjimo krypties. Priešingai, tokie žmonės sako: Civilizacija nežlunga. Jūs tik pažiūrėkit. Aš nusipirkau automobilį, didelį, komfortišką, kur kas geresnį nei ankstesnis. Dabar turiu daugiau pinigų, daugiau drabužių, odinių batų, Kašmyro megztinių, aš daugiau keliauju po pasaulį. Visko turiu daugiau negu bet kada anksčiau. Taip, tai tiesa. Kai kas mūsų dienomis iš tiesų gyvena prabangiai. Bet jei atsimerksite ir apsidairysite aplink, pamatysite, kad tik nedaugelis gyvena taip prabangiai. Absoliuti jūsų pasaulio gyventojų dauguma nuolat grumiasi dėl elementaraus išgyvenimo. Ta absoliuti dauguma tiki tuo, kas jiems sakoma. Jie lanko mokyklas, klauso tėvų ir bet kokių valdžios institucijų, sakančių jiems: viskas turi būti taip ir ne kitaip. Tą žmonių paklusnumą lemia daug priežasčių. Ir vis dėlto mes pasakysime tai, ko jus, ko gero, dar negirdėjote. Jūs priklausote pačių galingiausių Visatos būtybių grupei, nors kol kas esate pasislėpę nuošaliame Visatos kampelyje. Tai sakome ne dėl to, kad jus įkvėptume ir tuo labiau ne tam, kad pamaitintumėme jūsų ego. Mat, turėdami tokias galias, jūs galite sunaikinti save taip pat lengvai, kaip ir kurti naujas Visatas. Priežastis, dėl kurios mes dabar esame čia ir rodome jūsų sukurtų sistemų absurdiškumą ir artėjimą prie civilizacijos žūties, yra tokia: jūs priartėjote prie savo galių išsiskleidimo taško, bet, deja, savo galias panaudojate ne kūrybai, ne naujų Visatų kūrimui, o savęs naikinimui. Civilizacijos žūtis, toks evoliucijos rezultatas nėra retenybė Visatoje.

Turite žinoti, kad jūsų milžiniškoje Galaktikoje knibždėte knibžda sąmoningų, protingų būtybių. Daugelis jūsų jau žino, kad esate susiję su žvaigždžių sistemomis, kuriose egzistuoja protingos gyvybės formos. Ir tik vienetai Žemės gyventojų žino, kad protingos gyvybės formos įvairiais pavidalais egzistuoja ir visose Saulės sistemos planetose. Jūsų Saulės sistema sudėtingesnė negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Planetos yra energetiniai kamuoliai, kurie bendrauja vienas su kitu tam tikrais būdais ir tam tikruose rėmuose. Šita sistema suplanuota beveik taip pat, kaip jūs projektuojate, tarkim, savo automobilius. Jūs negalite tikėtis, kad mašina nuveš į reikiamą vietą, jei sudėliosite ją iš detalių bet kaip. Kad mašina važiuotų, išradote keletą bazinių principų ir sukūrėte sudėtingą mokslo ir technologijų sistemą. Ir ši sistema veikia, nes jūs tikite jos veiksmingumu. Jūs sukūrėte ją, nes esate galingi kūrėjai. Bet jei įstrigsite šiame moksle, jei tarsite, kad tai vienintelis tikras mokslas, tai pražiopsosite kitą, sudėtingesnį mokslą, o po to dar kitą, trečią ir taip toliau. Būkite tikri: Visatoje egzistuoja daugiau negu vienas mokslas. Tikrovė – tai veidrodis, ir visa, ką jūs ketinate sukurti, gali būti sukurta, jei tikite savo galiomis ir jei atsargoje turite ne vieną būdą, ne vieną mokslą tai padaryti. Siūlome jums keletą priemonių, keletą gyvenimo pamokų, kurių veiksmingumą išbandėme patys ir kurie gali padėti jums šiuo itin sudėtingu laikotarpiu.

Šviesos šeimoje jūs esate sistemų griovėjai, keliaujantys per laiko klodus ir įsikūnijantys tose sistemose, kurios pribrendo permainoms. Jūs ateinate ir prisidedate prie tų sistemų griovimo. Jūs esate šviesos skleidėjai. Šiandien siūlome giliau pasidomėti, kas yra šviesa, ir paklausti savęs: iš kur ji ateina, kiek daug reiškimosi formų turi? Ką ji daro, nekalbant apie namų ir gatvių apšvietimą? Ar jūsų sąmonė nepasikeičia, kai šviesa suspindi danguje keisdama formą ar spalvą. Kaip reaguoja jūsų esybė, kai šviesa ima sklisti kitaip negu įprasta?

Tam tikra prasme šviesa yra informacija. Dalindamiesi su jumis mūsų šviesa, mes įžengiame į sąveikos teritoriją, mes perduodame informaciją iš vieno sąmonės lygio į kitą. Tai darome, kad išplėstume jūsų suvokimo spektrą, kad suaktyvintume j9sų genus ir kad tų genų dėka pradėtumėte tyrinėti laiko koridorius, pradėtumėte prisiminti tikrąją savo pačiu ir savo planetos istoriją. Jus mokė, kad pirmykščiai žmonės iššliaužė iš urvų arba buvo išguiti iš Rojaus sodo, ir po to lėtai, keletą tūkstančių metų evoliucionavo, grūmėsi su ledynmečio iššūkiais, išradinėjo ratą ir kitas technines priemones Viskas buvo visiškai kitaip. Jūsų kilmės siūlas veda į žvaigždes. Jūs priklausote būtybių iš žvaigždžių tipui, ir jūs kartu su jūsų planeta esate čia anaiptol ne Didžiojo sprogimo dėka. Viskas suplanuota, ir apskritai Visata egzistuoja tik todėl, kad viskas buvo suplanuota. Tikriausiai jūs nepajėgsite įsivaizduoti šio milžiniško kūrinio inžinierius, dizainerius, pameistrius, bet tai nereiškia, kad jų nebuvo ir nėra. Kai buvote vaikai, taip pat egzistavo daugybė dalykų, kurių negalėjote įsivaizduoti. Panašiai ir dabar, kai jūs jau visiškai subrendę ir suaugę, siekiate pažinti daugiau, danguje rodosi įvairiausi ženklai, kurių negalite atpažinti ir suvokti jų prasmės. O tie dangaus reiškiniai ir ženklai iš lėto, mėnuo po mėnesio keičia jūsų sąmonę, padeda tapti esybėmis, suvokiančiomis savo reikšmingumą, jaučiančiomis atsakomybę Visatai. Didžiausias iššūkis, su kuriuo dabar susidūrėte – tai būtinybė atgauti laisvę. Atgauti laisvę nereiškia fiziškai kovoti su vyriausybe, jėgos ir kontrolės struktūromis, kurios, kaip gali atrodyti, ir laiko jus nelaisvėje, trečiajame matavime. Nors kartais susidaro įspūdis, kad jus išspaudžia kaip citriną, kad individualybė naikinama, vis dėlto į tai, kas dabar vyksta, galimte žvelgti ir iš platesnio apžvalgos taško. Norime pranešti, kad tikrovės paveikslas daug platesnis negu jūs įsivaizduojate. Todėl nenustebkite, kai netrukus ta įvairovė pradės skleistis prieš jūsų akis

Taigi ką jums reikia daryti, norint išgyventi šiuo lemtingu metu ir neišnykti. Reikia pakeisti linijinį, trimatį suvokimo būdą, linijinę gyvenseną į daugiamatį suvokimą, į gyvenseną pagal daugiamačio pasaulio dėsnius. Jums reikia palaikyti gerą fizinio kūno formą ir rūpintis savo subtiliaisiais kūnais – emociniu, mentaliniu ir dvasiniu kūnais, ir tai padaryti galima įvairiais būdais. Informacijos apie tuos būdus yra pakankamai, reikia tik patiems jos paieškoti.

Pasibaigus gyvenimui Žemėje jūs visuomet turite galimybę peržiūrėti savo praėjusį gyvenimą. Dažnas iš jūsų pažvelgia atgal ir nustebęs sušunka: –Tik pažiūrėkite, kokiais niekais aš ten užsiiminėjau.“ Mums būtų malonu išgirsti, kad per gyvenimą Žemėje jūs sukaupėte daugybę išminties aukso grynuolių. Užuot patys kaupę tuos grynuolius dauguma jūsų tikisi sulaukti tiesos ir žinių grynuolių iš mūsų ar dar iš ko nors. Atminkite, kad jūs esate šviesos šeimos nariai ir kartu su visa šeima priklausote permainų kūrimo sistemai. Jūs esate locmanai ir šturmanai, todėl jūs privalote gerai pažinti, išanalizuoti sistemą, kad galėtumėte ją pakeisti. Mes pasakojame jums žmonijos istoriją. Tai istorija apie žmonijos gyvenimą kosmoso platybėse didelės šeimos sudėtyje.

Saulė teikia daugiau nei šviesą ir šilumą

Mon, 04 Mar 2024 19:00:00 +0000

Pastaruoju metu Saulės aktyvumas labai padidėjo, ir tai iš dalies lemia žmonijos sąmonėjimas. Mes bendraujame su Saule, kaip ir su Žeme. Imkime galvoti apie Saulę kaip apie gyvą sąmoningą esybę, kurios energijos daro didžiulę įtaką mūsų nuotaikoms, mintims, sąmoningumui. Ir dabartinis Saulės aktyvumas – tai jos pagalba mums pereinant į aukštesnes būties plotmes. Šaltinis: https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=62J0uRARTdw

Tekstas

Pastaruoju metu saulės aktyvumas labai padidėjo, ir tai iš dalies lemia kylantis žmonijos kolektyvinės sąmonės vibracijų dažnis. O tai reiškia, kad Žemėje atsiranda vis daugiau pabudusių žmonių. Kartu didėjanti aktyvumas yra būdas, kuriuo Saulė atsako į žmonijos pagalbos prašymus. Jūs bendraujame su Saule, taip pat kaip ir su Žeme, kaip ir su savo siela. Tai jūsų gyvenimo bendrakeleiviai ir padėjėjai, Ir jie gali daryti ir daro didžiulę įtaką jūsų nuotaikoms, jūsų sąmoningumui, mintims ir net veiksmams.

Kai jūs sąmoningai priimate šių ir kitų pagalbininkų pagalbą, atsiranda galimybė tobulėti geometrine progresija. Jūs esate čia tam, kad išsiugdytumėt savyje tokią sąmonę, kokios dar niekad nebuvo Saulės sistemoje. Ir Žemė žino tai,. Žino tai ir jūsų Saulė, kuri atlieka kur kas daugiau, nei teikia šviesą ir šilumą. Jus visą laiką smelkia ir gaubia Saulės energijos, ir kai jus atsiveriate joms, gaunate kur kas daugiau negu prašėte. Nėra reikalo valandų valandas kaitintis Saulėje, nereikia žiūrėti tiesiai į ją, bet reikia kasdien skirti laiko tam, kad jos energija pasiektų jūsų vidų, reikia pripažinti jos svarbą ir dėkoti jai.

Ką darytumėt ir kur būtumėt, jei Saulės nebūtų. Juk visa materija yra persunkta sąmonės, ir visos esybės yra savaip sąmoningos, visos yra skirtinguose sąmoningumo lygiuose. Imkite galvoti apie Saulę kaip apie sąmoningą būtybę, kaip apie pagalbininkę, nes tai ir yra tikroji jos sielos prigimtis. Kai pradedate suvokti, ką reiškia Saulės išsiveržimai, Saulės audros ir kitokios Saulės aktyvumo formos, įskaitant ir Saulės užtemimus, atsiranda galimybė geriau pajausti šią esybę, labiau suartėti su ja. Juk ji teikia jums tiek daug visko, taip pat ji primena, kad jus visada galite tikėtis pagalba, ateinančios iš aukščiau. Ji taip pat primena, kad danguje yra ir daugiau pagalbininkų. Kitą kartą, kai pasijusite vieniši ar netekę vilties, atminkite, kad Saulė visada šviečia. Ir kai jūs gaunate tai, kas duodama, atminkite, kad gaunate kur kas daugiau negu manote.

Jūs esate susiję su daugeliu kitų esybių, matomų ir nematomų. Išnaudokite visą gaunamą pagalbą, išnaudokite visus turimus instrumentus ir žinias, kurios yra jūsų dispozicijoje. Nes jūs šiame gyvenime prisiėmėte didelę atsakomybę, nes susidūrėte ir dar susidursite su sudėtingomis problemomis. Bet susidūręs su problema, jūs niekada nebūnate vieni.

Dolores Kenon. Potyriai per regresinę hipnozę

Sat, 17 Feb 2024 14:40:00 +0000

Dolores Kenon – amerikiečių hipnoterapeutė, regresologė, pomirtinio pasaulio tyrinėtoja, knygų apie hipnozėje esančių žmonių potyrius autorė. Šiame įraše Kenon apibendrina daugelio savo klientų pasakojimus apie tai, ką jie patyrė, ką matė per regresinės hipnozės seansus. Čia ji daugiausia kalba apie Dievo ir angelų vaizdinius užhipnotizuotų žmonių sąmonėje ir pasąmonėje. Užsklandai panaudotas M. K. Čiurlionio paveikslas „Rojus“

Tekstas

Dolores Kenon (angl. Dolores Cannon) – amerikiečių hipnoterapeutė, regresologė, pomirtinio pasaulio tyrinėtoja, keliolikos knygų apie hipnozėje esančių žmonių potyrius autorė. Dvidešimtojo amžiaus devintajame dešimtmetyje sukū9rė savitą regresinės hipnozės metodiką, kuri leido jai tyrinėti praeitus klientų gyvenimus ir tų žinių pagrindu gydyti dvasines ir psichologines traumas. Kenon nuomone, regresinė hipnozė padeda klientams nugrimzti į tą pasąmonės lygmenį, kurį galima vadinti viršsąmone arba Aukštesniojo Aš sąmone ir kuriame išsaugota tokia infomacija ir tokios žinios, kokių budri sąmonė neprisimena.

Šiame įrašė pateikiamos ištraukos iš jos pranešimo vienoje konferencijoje viešnagės Rusijoje metu. Čia ji aptaria Dievo, angelų sampratą, žmogaus santykį su jais.

Per mano regresinės hipnozės seansus kai kurie pacientai grįždavo atgal į pirminį Šaltinį, iš kurio kilę. Jie sakė, kad ten tvyrančios meilės neįmanoma aprašyti, jie nenori grįžti iš ten. Tai kažkas neįsivaizduojama. Visi mes išėjome iš ten. Visa, kas egzistuoja, sukurta Šaltinio ir negali egzistuoti be jo. Tai tarsi klijai, kurie sujungia viską.. Jei Jis išnyktų bent menkiausiai sekundės dalelytei, viskas suirtų. Niekas negali egzistuoti be šios galios, jos dėka visa laikosi kartu. Visa prasidėjo Jame, pačioje pradžioje mes visi buvome Jo dalys. Jį aprašo kaip didžiulę ryškią šviesą, milžinišką energijos šaltinį, iš kurio viskas atsiranda.

Savo regresinės hipnozės tyrinėjimuose supratau, kad pačioje pradžioje Dievas buvo milžiniškas energinis Šaltinis, pulsuojantis erdvėje. Po to jį apėmė smalsumas, jis užsimanė žinių ir potyrių, bet toks, koks buvo iš pradžių, negalėjo to įgyvendinti. Tada jis sprogo, ir mes tai vadiname Didžiojo sprogimo teorija. Nuo sprogimo Jis suskilo į smulkiausias dalelytes, ir jos ėmė skrieti visomis kryptimis tolyn nuo centro. Kai kurios dalelės tapo visatomis, kai kurios galaktikomis, kai kurios sielomis. Jei pažvelgsime į pačią mūsų esmę, kas mes iš tikrųjų esame, tai pamatysime, kad esame mažytės kibirkštėlės, kurios atsirado iš Dievo. Mes buvome išsiųsti įgyti patirties ir mokytis. Mokytis visko, ko tik įmanoma. Ir gabenti šias žinias atgal. Dievas taip mokosi. Jis trokšta visko išmokti. Jis nori, kad mes įgytume patirties. Todėl bendriausia prasme pasaulyje nėra nei gero, nei blogo, viskas yra patirtis ir pamokos, visa, ko išmokstame, ką patiriame, atnešame atgal į Šaltinį. Viskas buvo sukurta taip. Jei galėtume pažvelgti į visumą, į visą neišmatuojamą gausybę mūsų praeitų gyvenimų, pamatytume, kad gavome visą įmanomą patirties įvairovę. Mes buvome viskuo: gėlėmis, augalais, gyvūnais. Pagal inkarnacijos teoriją mes turime stengtis pabūti viskuo, ir tik tada baigti savo kelionę. Mes turime sužinoti, ką reiškia būti viskuo, pabūti Žemėje, kitose planetose, ar būti grynąja energija, tai nesvarbu, tai yra Šaltinio, Dievo raiškos formos. Mes turime su viskuo susipažinti, susipažinti be jokio teisimo, vertinimo, ir mes turime visa tai nešti atgal, į Šaltinį. Galime įsivaizduoti save ląstelėmis Dievo kūne, kurios nuolat kaupia informaciją ir teikia ją pradžių pradžiai, Šaltiniui.

Kartą aš paklausiau, o ką Dievas veikia su informaciją, kurią mes sukaupėme ir atnešėme Jam. Jie man atsakė: Jis panaudoja ją tam, kad sukurtų dar daugiau. Jis visą laiką begalinio kūrimo procese. Ir viskas sukurta meilės dėka. Tai ir yra ta jėga, į kurią viskas remiasi. Jis panaudoja visą mūsų patirtį, visas mūsų sukauptas žinias, kad sukurtų naujas Visatas, naujas gyvybės formas. Ir tai begalinis procesas. Kartą paklausiau, kas atsitiks, kai mes sukaupsime visą įmanomą informaciją, tūkstančių gyvenimų informaciją. Juk tokiu atveju mes galime grįžti į Šaltinį ir likti ten visiems laikams. Nes kai grįžtame į Šaltinį, nenorime iš jo išeiti. Nes vėl būti kartu taip malonu, taip gražu. Tai meilė, kurios neįmanoma aprašyti. Aš paklausiau: o kas vyksta toliau? Jie atsakė: Po to Jis vėl sprogsta, ir viskas vėl prasideda iš naujo – kitos kelionės į kitas vietas ir erdves. Yra kitos Visatos, kitos galaktikos, kitos egzistavimo formos, kurių jūs net negalime įsivaizduoti. Ir mes visą laiką leidžiamės į kelionę, kad pažintume, išmoktume tai, ko dar nebuvome patyrę. Ir tuo atžvilgiu mes visi esame Dievas. Pasakymas, kad mes visi esame Dievas, neprieštarauja religijai, nes mes visi išėjome iš Šaltinio, ir mes visi esame jo dalys ir visada būsime jo dalys. Tai nuolatinis judėjimas, kuris niekada nesibaigia. Kai mes galvojame apie savo kasdienes problemas – tai gryni niekai lyginant su tuo tikslu, dėl kurio atėjome čia: Surinkti žinias ir informaciją, padėti vienas kitam, suprasti, kad meilė – tai visa ko esmė.

Aš teikiu žmonėms galimybę išgydyti save patiems. Kai paleidžiu seanso įrašą, kad mokiniai pamatytų, kaip žingsnis po žingsnio vyksta išgijimas per vieną sesiją, kai kurie sako: tai stebuklas, to iš tikrųjų negali būti. Gali būti. Gali, vos tik jūs suvoksite savo sąmonės galią. Jūsų sąmonė turi milžinišką galią. Tiesiog mes jau užmiršome tai. Turime grąžinti sau šią galią. Mes galime visiškai valdyti savo kūną. Mes galime išgydyti save, kai tik suvoksime, kokias galias galime valdyti. Tik mes leidome toms galioms užmigti tūkstančiams metų. Dabar pribrendo reikalas susigrąžinti jas.

Per savo kursus aš mokau žmones daryti tą patį, ką ir aš darau. Savo metodikos pradėjau mokyti nuo 2002 metų. Iš pradžių maniau, kad pas mane gali mokytis tik hipnoterapeutai, kad tik jie gali suprasti, ką aš darau. Vėliau patyriau, kad kaip tik su jais turiu daugiausia problemų, nes jie jau išmokyti dirbti pagal vieną metodą, ir jiems sunku nuo jo atsitraukti. Prie manęs prieidavo žmonės ir prašydavo: Prašau, leiskite man mokytis jūsų klasėje. Aš noriu išmokti. Šie žmonės paprastai jau užsiima gydymo praktikomis: gydymu rankų delnais, Reiki metodu ir kitomis energinėmis praktikomis. Su jais pasiekiu geresnių rezultatų, nes jiems nereikia mokytis iš naujo. Jie pradeda nuo nulio. daro tai, ką jiems parodau, ir jiems pavyksta pasiekti rezultatų. Mano mokymai vyksta visame pasaulyje, aš gaunu daugybę elektroninių laiškų iš savo mokinių. Daugelyje pasakojama, kad ir su jų klientais vyksta tokie patys stebuklai, kaip ir per mano užsiėmimus. Jūs tiesiog rodote žmonėms, kokią jėgą turi jų sąmonė.

Jūs patys darote save ligoniais. Žmonės nemėgsta to girdėti, bet aš pakartosiu: jūs patys darote tai, patys verčiate save ligoniais. Žmogaus kūnas sukurtas visada būti idealiai sveikas. Jei kokie nors procesai vyksta neteisingai, jei kūne jaučiate kokį nors skausmą, tai sąmonė bando jums kažką pasakyti. Taigi jei jūs sukuriate ligą patys sau ir jūsų sąmonė tokia stipri, kad susargdintų, tai ji pakankamai stipri, kad ir išgydytų. Jūsų sąmonės jėga neįsivaizduojama.

Savo darbe aš padedu žmogui atrasti priežastį, dėl ko jis padarė tai sau, dėl ko save susargdino. Žmonės sako: aš nenoriu sirgti, aš netikiu, kad pats save susargdinau. Bet priežastis visada yra. Gydytojai neturi laiko atsisėsti ir susivokti, kas vyksta žmogaus gyvenime, kas vyksta namuose, šeimoje, kokie santykiai su sutuoktiniu, kokie išgyvenimai patiriami. Visada yra priežastis, dėl ko žmonės sukuria sau ligas. Gydytojams neskiriama laiko aiškintis visa tai. Aš kiekvienam klientui skiriu ištisas valandas Iki sesijos pradžios stengiuosi sužinoti apie jį viską, ką tik galima sužinoti. Tik tokiu atveju kartu galime rasti idėją, iš kur kilusi ta ar kita problema. Vos tik suprasite, kodėl darote tai sau, kas vyksta jūsų gyvenime, liga bemat išnyks Štai kokią jėgą turime savyje, bet net neįtariame, kad ją turime.

Kartais aš liečiu gėles ir sakau joms: jus tokios gražios, aš labai mėgstu jus. Galima apkabinti medį ir pajusti jo energiją. Medis gyvas. Viskas yra Kūrėjo dalis. Kadangi ir mes esame Kūrėjo dalis, tai mes kažkuria prasme taip pat esame Kūrėjai. Kai tik suprasite tai, galėsite savo gyvenime sukurti viską, ką tik užsimanysite. Todėl, kad mes sukurti pagal jo paveikslą ir panašumą. Jėzus sakė: viską, ką aš darau, jūs irgi galite daryti, ir net daugiau. Mes visi turime šias savybes, tik nesuvokiame to ir stumiame į antrąjį planą. Kiekvienas žmogus turi tokias savybes, tereikia atsiverti joms, tereikia patikėti, kad galite tai daryti. O jei tikite, kad negalite, tai ir negalite. Jei tikite, kad galite, visa tai ir turėsite, nes visa tai yra vidinėse nuostatuose. Tikėkite, pasitikėkite savimi, ir pamatysite, kaip pasikeis jūsų gyvenimas. Viską, kas yra jūsų gyvenime, tai jūs atnešėte, tai jūs sukūrėte. Jei kas nors gyvenime nepatinka, galite pašalinti tai ir pakeisti gyvenimą. Vos tik patikėsite, kad esate sujungti su Dievu, su Kūrėju, dangiškaisiais mokytojais, angelais sargais... Jie iš tikrųjų nori padėti jums, jie iš tikrųjų myli jus, jie nori būti su jumis ir padėti. Jums tereikia atpažinti juos ir jausti jų buvimą šalia savęs ir savyje. Ir pradidės stebuklai. Pasikeis visas gyvenimas.

Ar ne per lengvai visa tai skamba? O gal tai iš tikrųjų lengva? Gal taip, o gal ir ne... Viskas priklauso nuo to, kaip stipriai patys tai komplikuojate. Bet tai iš tikrųjų egzistuoja, tai nemokama ir pasiekiama kiekvienam.

Kai mes ateiname į šį gyvenimą, mes niekada nebūname vieni. Kiekvienam priskirtas angelas sargas, kuris dažniausiai yra kartu su jumis visą gyvenimą. Angelai sargai rūpinasi ir padeda jums, bet jie negali įsikišti tiesiogiai. Dauguma žmonių mano, kad jie vieniši. Jie tiesiog nežino, kad turi angelus sargus, kurie priskirti jiems gimimo momentu. Bet kadangi angelai neturi teisės kištis į tavo gyvenimą, jei nepaprašai jų pagalbos, jie ir negali padėti. Angelai sargai labai džiaugiasi, kai mes kreipiamės į juos. Sakykite, ko jums reikia, ir jie padarys viską, kad tik padėtų, jie sukurs stebuklus, jei tik žinos, ko norite. Kiekvienam žmogui priskirtas mažiausiai vienas angelas sargas. Galite vadinti jį mokytoju ar dar kaip nors kitaip. Kai kuriems žmonėms priskirti daugiau negu vienas angelas sargas. Angelų sargų skaičius priklauso nuo to, kiek sudėtingas žmogaus gyvenimas. Jų gali būti net keturi ar daugiau, ir jie rūpinasi skirtingais gyvenimo periodais. Jei gyvenimas keičiasi ir ima tekėti kita kryptimi, tai angelai gali keistis vietomis, ir konkrečiu momentu jums į pagalbą ateina tas angelas, kuris šioje konkrečioje srityje turi daugiau žinių, daugiau patirties. Bet paprastai turite vieną pagrindinį angelą, kuris lydi per visą gyvenimą. Angelus dažnai vadina mesendžeriais, tai yra atnešančiais žinią, Ir jie iš tikrųjų tokie yra. Jie gyvena Anapusybėje, ir daugelis jų niekada nebuvo ir nenorėjo inkarnuotis žmonių kūnuose. Jie tiesiog to nenori, o nori būti anoje uždangos pusėje ir rūpintis žmonėmis iš ten. Tai tiesiog kitos būtybės, ir jos realios. Kai kurie angelai sargai – tai miręs giminaitis, kuris nusprendė rūpintis artimu žmogumi po to, kai pats perėjo į kitą pasaulį. Angelas – tai tiesiog kita Dievo dalis. Jis atlieka savo darbą.

Be to, ką papasakojau, egzistuoja daugybė kitokių gyvenimo formų, apie kurias nieko nežinote ir net negalite jų įsivaizduoti. Bet tai jau kita tema...

Ar įmanoma numatyti ateitį?

Sat, 09 Dec 2023 17:21:00 +0000

Dvasinė būtybė Krajonas per amerikiečių kontaktuotoją Li Kerolą atsako į klausimą, ar įmanoma numatyti ateitį, ir aiškina, su kokiais sunkumais susiduria žmogus, aiškiaregis, pravėręs angą į aukštesnių vibracijų pasaulį, kur praeitis, dabartis ir ateitis egzistuoja tuo pat metu. (Kas yra Krajonas, galite paklausyti video šiame kanale adresu https://www.youtube.com/watch?v=Wxq_mWFMqNw&t=28s

Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

Ar įmanoma numatyti ateitį?

Aš Krajonas iš magnetinės tarnybos. Noriu papasakoti jums apie pranašavimą. Bendrais žodžiais paaiškinsime, kaip žmonės pranašauja. Dvasia mano partnerio (

tai yra kontaktuotojo Li Kerolo) lūpomis įspėjo jus nepasitikėti tais žmonėmis, kurie tvirtina žinantys, kas įvyks tą ir tą dieną, tą ir tą valanda. Mes aiškinome, kad ateitis yra judri ir elastinga. Jūs patys keičiate ją kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Patikėkite tuo. Tai tiesa. Net pati Dvasia negali pasakyti, kas įvyks konkrečiu laiko momentu, nes tai visiškai priklauso nuo jūsų. Mes norime paaiškinti jums, kodėl žmonėms – vizionieriams, aiškiaregiams – sudėtinga daryti pranašystes.

Matote, yra daug vizionierių, daug kalbų, daug informacijos apie tai. Mes jau anksčiau sakėme, kad kiekvienas jūsų turi intuiciją. Jūs galite atskirti, ar gaunama informacija yra tinkama, ar ji teisinga, ar atitinka jūsų dabartinę realybę.

O dabar paaiškinsime, kodėl taip sunku matyti ateitį. Vizionierius, aiškiaregis – tai žmogus, gebantis praeiti pro plyšį ar angą Uždangoje, skiriančioje jūsų realybės lygmenį nuo aukštesnių lygmenų, Anapusybės lygmenų. Šitą plyšį Uždangoje padaro pats aiškiaregis, kai jam to reikia. Mes papasakosime apie reiškinius, su kuriais susiduria kiekvienas aiškiaregys, patekęs anapus Uždangos.

Būties lygmenys, būties planai

Įsivaizduokite gyvenimą šioje planetoje kaip žaidimą žaidimo aikštelėje. Jūs daug žinote apie žaidimus žaidimo aikštelėse. Jūs žinote, kad aikštelės yra nustatyto ilgio ir pločio, egzistuoja ir tam tikri aukščio apribojimai. Dar yra žaidimo laikas. Taigi žaidimo aikštelę charakterizuoja keturios fizinės savybės arba matmenys. Šios keturios savybės atitinka keturis jūsų pasaulio matmenis – ilgį, plotį, aukštį, laiką. Mes apibūdinsime juos kaip jūsų realybės lygmenį – būtent tame realybės lygmenyje vyksta jūsų gyvenimas – pamoka. Aiškiaregis – asmenybė, kuriai suteikta išskirtinė galimybė pro plyšį ar angą Uždangoje patekti į kitus lygmenis ir pamatyti tai, kas yra anapus Uždangos. Anoje pusėje prieš jį netikėtai atsiveria daugiamatiškumas, daugybė lygmenų. Jis ateina iš pasaulio, kur viso labo yra tik keturi matmenys, ir atsiduria pasaulyje, kur egzistuoja begalybė lygmenų. Daugybė daugiamačio kosmoso lygmenų. Aiškiaregis dažnai net negali suvokti, kaip smarkiai kai kurie lygmenys skiriasi nuo to lygmens, iš kurio jis atėjo, jie tiesiog „neįsirašo“ į jo regėjimo ir mąstymo būdą. Jis pripratęs prie keturių matavimų, o pasirodo, kad jų esama kur kas daugiau. Staiga paaiškėja, kad žaidimo aikštelė yra daugiamatė. Bet pats vizionierius – aiškiaregis nepasirengęs suvokti daugiamatiškumą, lygmenų daugybiškumą. Jam rodosi, kad tos žaidimo aikštelės tiesiog sukrautos viena ant kitos. Jam rodosi, kad jis mato daug žaidimų skirtingose žaidimo aikštelėse pagal skirtingas žaidimo taisykles. O iš tikrųjų tai vienas ir tas pats žaidimas. Aikštelės ribos išsiplečia į tolį kiek tik akis užmato, o aikštelės kariasi viena ant kitos iki pat dangaus. Bet žaidėjų skaičius visose aikštelėse lieka toks pat. Vizionieriui – aiškiaregiui kyla klausimas – kaip įmanoma žaisti tokį sudėtingą žaidimą. Neturėdamas supratimo apie žaidimo taisykles, apie tikrąjį žaidimo mastą, vizionierius turi aprašyti tai, ką matė, keturmačio lygmens terminais. Ir štai keturmatės erdvės žmogus stebi tikrąjį daugiamatį vyksmą, daugiamatį paveikslą. Tikimasi, kad jis kažkokiu būdu atskirs, suvoks, kas yra kas ir pamatys planetos ateitį.

Tai tik viena iš problemų, su kuriomis jam tenka susidurti. Prasmukti pro siaurą plyšelį Uždangoje, įsigilinti į be galo sudėtingą daugiamatį pasaulį, kuris apskritai yra už tavo supratimo ribų, kažkokiu būdu susigaudyti, ką tu matai, ir suvokti, ką bendro visa tai, ką matei, turi su įprasta tau realybe. Kad įveiktum visas šias problemas, turi būti nepaprastai išmintingas žmogus.

Laikas.

Pakalbėkime apie vieną iš matavimų, kurį jus vadinate laiku. Tai vienas sunkiausiai suvokiamų reiškinių, kai jūs atsiduriate anapus Uždangos. Kaip turi jaustis vizionierius – aiškiaregis, matydamas, kad esybės kitoje Uždangos pusėje žaidžia matuodamos laiką pagal laikrodžius, kurių rodyklės juda skirtingomis kryptimis ir skirtingu greičiu. Grįžkime prie bėgiais riedančio traukinio vaizdinio. Kodėl būtent prie šio vaizdinio? Todėl, kad keturmačio žmogaus, o toks žmogus mūsų realybėje laikomas normaliu, nuomone laikas yra linijinis, jis juda pirmyn tiesia linija ir vienodu greičiu – panašiai kaip traukinys. Pažvelgęs atgal, žmogus gali pamatyti, iš kur atvažiavo, ir atsiminti, ką veikė ten, kur buvo anksčiau. O pažvelgęs į priekį mato tik bėgius, bet ne savo veiklas. Tai linijinis kelias iš praeities į ateitį. Jis niekur nenukrypsta nuo bėgių, o traukinio greitis – tai jūsų laiko koordinačių sistema, laiko tėkmės greitis. Jums laiko tėkmė visada yra nuosekli. Ji juda tolygiai ir suvokiama kaip tiesi linija. Tokia matavimo sistema leidžia žmonėms matyti tik tiesų kelią. Be to, jūs visą laiką judate. Kai žmogus atsiduria anoje Uždangos pusėje, jis staiga patenka į pasaulį, kuriame daug laiko skaičiavimo, laiko tėkmės sistemų. Daug laiko koordinačių, variantų, O ką bekalbėti apie skirtingų laiko matmenų susikirtimus ir persidengimus. Toks laiko supratimas (arba, tiksliau, nesupratimas) trikdo žmones, pakliuvusius anapus Uždangos, tai yra, atsidūrusius mano pusėje.

O dabar minutėlei nukrypkime nuo temos ir pakalbėkime apie laiką apskritai. Naudodamiesi savo žemiškuoju mokslu, jūs ištyrėte pagreitintų elementariųjų dalelių savybes ir pagal jas nustatė, kad laikas yra sąlygiškas, reliatyvus net ir jūsų linijinės koordinačių sistemos atveju. Kitaip tariant, mokslininkai nustatė, kad laikas juda skirtingu greičiu skirtingose materialiose terpėse. Materijos būsena jūs paprastai išreiškiate per materijos judėjimo greitį. Mums atrodo keista, kad žvelgdami į kosminę erdvę, viskam, ką ten regite, priskiriate tuos pačius žemiškus parametrus ir apribojimus, kurie būdingi žemiškoms žaidimo taisyklėms. Kartais kosminėje erdvėje stebite tokius reiškinius, kurie neįmanomi žemiškosios fizikos dėsnių požiūriu. Jūs matote tokias kosmines mases, kurioms būdingos tokios savybės, kokių paprasčiausiai negali būti Žemę supančioje erdvėje. Kartais stebite kosminius kūnus, besisukančius apie savo ašį kur kas greičiau negu tai leidžia jų fiziniai parametrai. Nepajėgdami paaiškinti tokių nesuprantamų reiškinių prigimties jūs vadinate tai anomalijomis. Keista, kad suvokdami laiko reliatyvumą, jūs niekada nepasitelkiate šio žinojimo, kad pabandytumėte išspręsti tokius fizikos galvosūkius.

Leiskite pateikti jūsų mokslininkams tokį klausimą: ar skiriasi masyvaus kūno judėjimo greitis nuo jį sudarančių dalelių judėjimo greičio? Ar gali kūnas judėti milžinišku greičiu, ir tuo pat metu, jūsų požiūriu, stovėti vietoje? Atsakymas: taip, gali. Greitis, kaip ir laikas, reliatyvus, ir jį gali apibūdinti jo sudedamųjų dalelių judėjimo greitis.

Nors tokie kosminiai galvosūkiai reiškiasi jūsų linijinio laiko sistemoje ir regimi jūsų Visatoje, iš tikrųjų jie egzistuoja kitokio laiko tekėjimo greičio sistemoje. Kaip tik todėl jų savybės gali jus stebinti.

Mes niekada anksčiau nekalbėjome apie tai. Egzistuoja tokia laiko formulė: masės tankis plius jos vibravimo greitis lygu laiko koordinačių sistemai. Stebėdami Visatą jūs matote skirtingas laiko koordinačių sistemas. Patikėkite, daugelį tų sistemų jūs gebate stebėti. Kai vizionierius pro Uždangos angą patenka į Anapus, jo sutrikimą sustiprina ne vien tai, kad jis pradeda aiškiai matyti skirtingas laiko koordinačių sistemas, bet ir tai, kad laikas ten apskritai nustojo būti linijinis. Jis netikėtai atsiduria „žiediniame“ laike. Žmogus patenka į tokį „Dabar“, kur praeitis ir ateitis egzistuoja kartu, ir visa tai susisieeja tam tikrame centiniame taške. Jums sudėtinga visa tai suprasti. Įsivaizduokite, kad jūs staiga iš juodai balto pasaulio patekote į spalvotą pasaulį. Kaip paaiškintumėte tai, ką matėte, grįžęs atgal į juodai baltą pasaulį. Mes jau anksčiau ne kartą sakėme, kad dvasia egzistuoja tokioje laiko koordinačių sistemoje, kur yra tik „dabar“, ir kur laikas ne lijininis.

Kai kuriems vizionieriams buvo atverti vienokių ar kitokių ateities įvykių jūsų planetoje regėjimai. Bet žmogui labai sunku susigauti tuose regėjimuose dėl laiko koordinačių skirtumų. Mes dabar esame čia tam, kad pasakytume: jūs ne visada teisingai suvokiate tai, ką matote. Teisingai suprasti visą tai gana sudėtinga. Kai kurie vizionieriai mato galimybes, kurios egzistavo praeityje, bet liko nerealizuotos. Kai žmogus grįžta į trimatę erdvę, jis pirmiausia prisimena tragiškus įvykius, regėtus Anapusybėje. Ir jis praneša savo auditorijai: „Tik palaukite, netrukus ištiks tokie dalykai, kurių nė nesapnavote“. Vizionieriui net į galvą neateina, kad jis matė tai, kas buvo tik galimybė, kuri netapo ir niekada netaps realybe. Iš tikrųjų vizionierius regėjo potencialią galimybę, kuri galėjo realizuotis senose energijose, kai sąmonės vibracijos buvo žemesnių dažnių. Aš pranešu jums, kad jūs pakeitėte savo ateitį. Ir ne vienintelį kartą, pastaraisiais metais tai vyko daug kartų.

Tai tik vienas iš veiksnių, kurie stebina patekusius anapus Uždangos. Tai tik viena iš visų aplinkybių, kurios trukdo teisingai suprasti ir, grįžus į savo realybę, papasakoti tai, ką matėte per tą palyginti trumpą regėjimą.

Taigi mes sakome, kad žmogui beveik neįmanoma suprasti įvykių esmės ir to įvykio vietos jūsų laiko struktūroje. Bet tai dar ne viskas,

Lūkestis kaip išankstinis nusistatymas.

Negalvok kaip žmogus. Kaip dažnai jūs užmirštate šį patarimą. Žmogaus lūkesčiai ir išankstiniai nusistatymai neretai yra galingi filtrai, pro kuriuos praleidžiami regėjimuose matyti vaizdai. Patekęs anapus Uždangos žmogus neįgyja dieviškos sąmonės, iš tikrųjų kitoje Uždangos pusėje jis atsiduria su grynai žmogiškais lūkesčiais, logika, intelektu. Ir jis pradeda analizuoti tai, ką mato, remdamasis žmogiškuoju intelektu, logika, ankstesne patirtimi, lūkesčiais. Tokie išankstiniai lūkesčiai jau savaime iškreipia vaizdinius, pateiktus regėjimuose. Leiskite konkrečiu pavyzdžiu paaiškinti, kaip tai įvyksta. Įsivaizduokite, kad gyvenate Žemėje prieš šešis tūkstančius metų. Vienas iš jūsų amžininkų persikelia laike į mūsų amžių, tarkime, į 1998 metus ir tris minutes pabuvo viename stambiame šiuolaikiniame mieste. Po to per angą Uždangoje grįžo į savo laiką. Jūs prašote žmogaus papasakoti, ką jis matė toje kelionėje. Žmonės susirinko aplink jį ir, užgniaužę kvapą, laukia atsakymo į klausimą: kokia ta ateitis, kas ten vyksta. Vizionierius pirmiausia praneša, kad ateityje visai nėra maisto. „Nejaugi?“, – nustemba klausytojai. „Tikrų tikriausia. Aš tai žinau tiksliai. nes prie jokio namo nemačiau dirbamos žemės plotų. Ten apskritai nėra maisto. Jis kažkur dingo.“ Logika paprasta, grynai žmogiška. Nėra dirbamos žemės plotų, vadinasi, nėra maisto. Juk kiekvienam aišku: kad gautum maisto, reikia įdirbti žemę. „O gyvūnai? Gal jie valgo gyvūnų mėsą?“, – klausiate jūs. „Jūs nepatikėsite, bet visi gyvūnai išmirę“, – atsako jis. – „Arklių nėra, karvių nėra, avių nėra, ožkų nėra. Visi kažkur dingo. Gal juos suvalgė, kai laukai nustojo duoti derlių. Kiek žiūrėjau, nemačiau ten jokio gyvulio. Bet tai ne pats blogiausias dalykas iš to, ką mačiau.“ „Kas gali būti dar blogiau?“ – klausiate jūs. – „Niekas iš jūsų nenorėtų gyventi tokioje ateityje“, – su siaubu ir pasišlykštėjimu sako vizionierius. „Nes Žemę užplūdo į spalvotas dėžes panašios pabaisos, kurios laksto keliais, dengtais kažkokia pluta. Akivaizdu, kad kelio pluta susidarė iš tų pačių pabaisų išmatų. Bet ir tai dar ne viskas. Pabaisos ryja žmones. Tikrai tai žinau, nes šių žvėrių oda ir skrandžiai perregimi, ir tų pabaisų viduje mačiau mažiausiai po vieną žmogų. Žmonės sėdi viduje, jų veidai pikti, nes jie negali išsilaisvinti.“

Vizionierius tampa jūsų genties guru, o jūs visi imate labai bijoti ateities. Jūs nenumanote, kad, pirmiausia, ši ateitis labai tolima, o antra, visiškai klaidingai pamatyta ir išaiškinta. Galimas daiktas, papasakotos situacijos atrodo jums komiškos, bet žmonės, patekę anapus Uždangos, į matytus vaizdus reaguoja būtent taip. Mat dažnai tai, ką jie pamato anapus Uždangos, neturi jiems jokios prasmės, nes jie gali susieti regėjimus tik su tuo, ką patys žino. Prieš šešis tūkstančius metų gyvenusių žmonių patirtis ir ateities lūkesčiai neleidžia suprasti nei jūsų šiuolaikinių techninių išradimų esmės, nei socialinės sandaros. Todėl jam pasirodė, kad toje ateityje nėra nei maisto, nei gyvulių. Jis tiesiog pasinaudojo tuo, ką žinojo, ir padarė atitinkamas išvadas. Visos komiškos vizionieriaus klaidos paaiškinamos jo išankstiniais nusistatymais, susiformavusiais riboto žinojimo pagrindu. Kažkas panašaus yra įvykę jau ne kartą. Pavyzdžiui, ne taip seniai vienas iš jūsų garsių vizionierių grįžo iš anos Uždangos pusės ir pranešė, kad Naujoje Eroje Žemės ašis pasislinks iš savo vietos. Žmonės pagalvojo, kad ateina pasaulio galas, ir labai išsigando. O iš tikrųjų vizionierius matė Krajono grupės darbą – Žemės magnetinės ašies ir magnetinių savybių keitimą. Kaip tik tai sudarė galimybę pakelti jūsų sąmonės lygį, visai planetai pakilti į aukštesnį būties lygmenį. Jis matė veiksmą, atliekamą su meile, bet per klaidą pamanė, kad tai tamsos darbas. Suprantate, kodėl taip atsitiko? Vizionierius nepamatė ar nesuprato, kad pasislenka tik magnetinė ašis ir magnetinis tinklas, o ne planetos sukimosi ašis. Galiausiai ar kas nors žinojo, kad magnetinio lauko linijos pasislinks? Juk paprasčiau ir logiškiau tarti, kad pasislinko Žemės sukimosi ašis. Mat žvelgiant į daugiamatę erdvę patekusio vizionieriaus akimis, šių įvykių neįmanoma atskirti vienas nuo kito.

Panašių pranašysčių būta nemažai. Visai neseniai vienas vizionierius, pažvelgęs kiek tolėliau už 2013 metus, pranešė: „Siaubas. Liko visai nedaug žmonių. Be to, išlikusiems trūksta maisto.“ Šis vizionierius paprasčiausiai nesuprato to, ką matė – nuostabios žmonijos ateities potencialo. Jis pamatė nušvitusių žmonių pasaulį, aukštų vibracijų žmonių pasaulį. Jis pamatė potencialią ateitį, kurioje gyvena aukščiausių vibracijų žmonės – aukštesnio būties lygmens pakylėtus žmonės, žmones abiturientus. Šių abiturientų kūnai tiesiog neregimi vizionieriaus akims, o jei net juos ir pamatytų, nežinotų, kaip tai vertinti, tuo labiau – pasakoti. Tie ateities žmonės apskritai nepanašūs į žmones, pasakytų 1998 metams būdingu žinojimu apdovanotas vizionierius. O normalūs žmonės, kuriuos jis matė, tai kaip tik tie žmonės, kurie nepakėlė savo vibracijų dažnio. O tokių kaip tik ir liko visai mažai. Kaip tik todėl regėjimas apie žmonijos šlovę ir meilę vėl virto pasaulio pabaigos vizija.

Kam jums pasakojame visa tai? Kad jūs aiškiai suprastumėte: grįžti iš Anapus ir pasakyti, kad tam tikru laiku Žemėje nutiks tokie ir tokie dalykai – tai beveik neįveikiama užduotis bet kokiam vizionieriui. Kartais vizionieriams sekasi, jie supranta tai, ką mato, nes patenka į tokį būties lygmenį, į kurį ir tikėjosi patekti. Bet daugeliu atveju yra ne taip.

Tad ką galima pasakyti apie tai, kas yra ateityje? Ką dvasia sako apie tai, kas su jumis vyksta dabar, ką ji sako apie pranašystes? Vos prieš keletą metų mano partneris pranešė jums apie būsimus klimato pokyčius. Jis pasakė, kad tose vietose, kur auginami kviečiai ir kukurūzai, įvyks žemės drebėjimai. Ir jie įvyko. Jis nurodė vietas, kuriose tikimybė sulaukti žemės drebėjimų buvo mažiausia. Taip ir buvo. Jis pranešė apie potvynius, užliesiančius teritorijas, kuriose potvynių anksčiau nebūdavo. Tai irgi išsipildė. Ta proga norime pasakyti: kataklizmai turi tendenciją kartotis, ir tam yra priežasčių. Tad klausykite. Kai Žemė keičiasi atsiliepdama į jūsų sąmonės pokyčius, pats laikas džiūgauti, nes, kaip jau sakėme, Žemė yra gyva būtybė, ir ji reaguoja į čia gyvenančios žmonijos sąmonės pokyčius. Jūs – vienos sistemos dalys, ir planeta veikia kartu su jumis. Kiekvienas jūsų turi nusiteikti likti jums skirtoje vietoje ir neįsileisti nerimo net ir tada, kai jums rodosi, jog aplinkui viešpatauja chaosas. Tai iš tiesų gali būti chaosas, sukeltas baimės ir senųjų energijų, bet tai žmonijai naudingas chaosas. Būdami tame chaose jūs galite padėti žmonėms įžengti į Naująją Erą ir pasirinkti aukštesnių vibracijų variantą. Nes jūs, būdami aukštesnio sąmoningumo, žinote, kad tokie įvykiai yra tikėtini ir galimi, ir jie anaiptol nereiškia gyvenimo pabaigos planetoje. Dar daugiau, jūs žinote, kad tai meilės plitimo procesas, ir jis neišvengiamai plėtosis. Šios permainos gali gąsdinti, nes žmonėms būdinga bijoti. Kartu permainos yra būtinos ir gerbtinos, nes jums laikas keisti savo dvasines vibracijas. Suvokdami visas šias aplinkybes, jūs galėsite išlaikyti ramybę ir įkvėpti ramybę aplinkiniams. Platesnis situacijos suvokimas leis jums užtikrintai judėti pirmyn, tvirtai ir saugiai jaustis jums skirtoje vietoje. Jūs gyvenate nuostabiu laiku. Kiekvienas jūsų žinojo tai iš anksto, dar prieš ateidamas į šią planetą, bet dabar kai kurie žmonės priešinasi permainoms, nes jiems sunku patikėti, kad jie patys dalyvavo kuriant šiuos permainų planus. Kai kurie iki šiol rėmė permainas, o dabar, apimti baimės, tarsi sustingo. Mes vadiname šią baimę giminine, nes anksčiau jūs matėte panašias permainas Atlantidos laikais. Mes sakome, kad visi šie pojūčiai atsiranda gilaus dvasinio pabudimo dėka. Beje, kaip tik dėl to dvasinio pabudimo jūs dabar skaitote ar klausote šio teksto.

Galite pagalvoti, kad jūsų yra visai mažai, lyginant su dauguma dabar gyvenančių, o mes tvirtiname, kad dauguma klausančių šių žodžių ir skaitančių šį tekstą –visi be išimties dalyvavo įvykiuose Atlantidoje. Kaip tik jums skirta suvaidinti svarbiausią vaidmenį formuojant savo planetos ateitį.

Jūs vėl išgirdote kvietimą, vėl pasijutote esą namie, bet šį kartą viskas bus kitaip. Mes užtikriname tai. Nes žmonės, esantys šioje salėje ir žmonės skaitantysiantys šį tekstą vėliau, net negali įsivaizduoti, kokios pozityvios permainos vyksta dėl to, kad jūs esate būtent čia.

Stenkitės kelti planetos vibracijų dažnį, stenkitės išlaikyti ramybės ir pasitikėjimo savimi būseną. Dvasia sveikina jus ir dėkoja jums. Jūs nenujaučiate, kiek daug nuveikėte mūsų labui, mūsų visų labui. Jūs taip pat nenujaučiate, kokie didingi mūsų planai. Jie kur kas didingesni už tai, ką galite įsivaizduoti. Tie planai susiję ne vien su šia planeta, ne vien su žmonių širdimis. Tai susiję su visa Visata. Kaip tik todėl dabar mes tokie sujaudinti. Mes jus labai mylime.

Krajonas

Aš buvau Anapusybėje

Thu, 14 Sep 2023 19:08:00 +0000

Tai klinikinę mirtį patyrusios moters Alionos pasakojimas apie tai, ką ji matė ir girdėjo anapus mirties slenksčio. Štai ką ji sakė. „Patikėkite, kai jūs atsidursite ten, tiksliau, kai išmuš jūsų perėjimo valanda, mirties baimė sustiprės milijonus kartų, bet po sekundės ji išnyks. Ten nėra nieko baisaus. Ten toks sielos džiūgavimas, kad gyvenimas tęsiasi.“ Internetinis šaltinis – https://www.youtube.com/watch?v=ONrc5tsKO_c&list=PLFCKzdKFkJRaYK0BP9lHRZEhSCedtLCkm&index=11

Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

Aš buvau Anapusybėje

Alionos Karasiovos (Rusija) pasakojimas

Noriu papasakoti savo patyrius, noriu, kad apie juos sužinotų kuo daugiau žmonių. O aš išgyvenau klinikinę mirtį. Truko ji penkias minutes. Kas ją sukėlė? Prieš tai aš metus laiko gydžiausi, ir gydė mane neurologai. Man nustatė diagnozę – neurozė. Ir niekam neatėjo į galvą patikrinti kraujagyslių. Vėliau, po kelių operacijų, kai aš jau negalėjau vaikščioti, mane nusiuntė pas kraujagyslių specialistą, bet buvo per vėlu. Man operavo koją, ir tos operacijos metu patyriau klinikinę mirtį. Norėtųsi, kad mano pasakojimą išgirstų kuo daugiau žmonių, bet kartu norėtųsi, kad jie visiškai patikėtų tuo, ką pasakoju, nes mano gyvenimas po tų patirčių visiškai pasikeitė. Visiškai. Dabar net ir tada, kai mes namie ką nors švenčiame, apsieiname be alkoholio. Aš rūkiau. Dabar cigaretės iš mano gyvenimo išnyko. Aš nesakau, kad iki tol girtuokliavau ir buvau užkietėjusi rūkorė. Ne. Tiesiog per šventes išgerdavau, užsirūkydavau. Šventes ir dabar švenčiu, bet švenčiu su arbata, sultimis...

O dabar apie tai, kas buvo. Pirmiausia, prieš operaciją labai bijojau, labai verkiau. Bijojau net važiuoti į operacinę. Kai mane atvežė, ramino kiek begalėdami.

Kodėl mano pasakojimu galite tikėti? Pirmiausia todėl, kad aš turiu įrodymų, ir ne bet kokių, o dokumentinių. Pirmasis įrodymas – man nespėjo suleisti narkozės. Man nespėjo suleisti narkozės, ir viskas, ką mačiau ir jaučiau, yra tarsi grynas pinigas. Visi potyriai – ne narkozės poveikio rezultatas.

Pirmas dalykas, kurį pajutau, tai stumtelėjimas. Tarsi kažkas iš už nugaros būtų pastūmęs, ir viskas, iškart atsidūriau palubėje operacinės viršutiniame kampe. Matau save gulinčią apačioje, bet iš pradžių savęs nepažinau. Mano pirmas įspūdis: ten guli kažkokia moteris. Ir keista, iš pradžių pagalvojau (kaip matote, sąmonė toliau funkcionuoja): tik pamanykit, ją nukryžiavo tarsi Kristų. Mano rankos buvo pririštos štai taip, kryžmai, taip paprastai daro per operacijas. Pririša rankas, užtraukia širmą. Pirma mano mintis: vargšė moteris, ją nukryžiavo tarsi Kristų.

Nusprendžiau pažiūrėti atidžiau, kokia tai moteris. Dabar tiksliai neprisimenu savo minties, gal man buvo smalsu, gal man buvo gaila jos, bet vos tik taip pagalvojau, iškart priartėjau prie jos veidas į veidą ir po to pamažau ėmiau tolintis nuo jos. Mat minties galia ten didžiulė, aš tik panorau pažiūrėti iš arčiau, ir man viską padidino tūkstantį kartų. Truputį atsitraukiau nuo jos ir atpažinau save. Kažkodėl nepatikau pati sau. Ir tada man kilo noras pažiūrėti į save tikrąją. Ir žvilgsnis iškart nukrypo į langelį operacinės sienoje. Langelis nebuvo užtrauktas užuolaida. Tai yra antrasis mano matytų vaizdų tikrumo įrodymas. Mat užuolaida buvo užtraukta praėjus minutei po mano mirties. Aš tai mačiau, ir pasakiau tai gydytojams, kai tik grįžau į gyvenimą. Jie ją užtraukė. Aš net negaliu pasakyti, kad numiriau, aš nenumiriau, aš net niekur neišėjau, tiesiog palikau savo kūną. Taigi, aš pažiūrėjau į tą langelį, ir kadangi patalpoje už langelio nebuvo šviesos, tamsiame lango stikle tarsi veidrodyje pamačiau savo atvaizdą – atspindį. Siela – tai sfera, energetinis kamuolys ar krešulys, ir tie, kurie taip sako, neklysta. To neįmanoma aprašyti, neįmanoma paaiškinti žmonėms, kurie to nepatyrė, o suprasti ir patikėti vien žodžiais labai sudėtinga, bet kai patys tuo įsitikinsite, tai tiesiog džiūgausite. Ji, siela, yra jumyse ir čia, ji bus ir ten. Tikrasis aš lieka nepasikeitęs. Tiesa, tai bus jau visai kitas gyvenimas.

Aš mačiau to kamuoliuko atspindį langelio stikle, tas spindintis kamuoliukas šviečia, kaip žiemos saulė, bet ta šviesa neakina. Tokia aš sau patikau ir ėmiau save apžiūrinėti. Norėjau pasakyti gydytojams: ko jūs ten blaškotės prie mano kūno. Tik pažiūrėkite, aš čia, čia tikra aš, o ten ne aš, nežinau, kas ten yra. Tiesa, ji panaši į mane. Bet manęs niekas negirdėjo.

Po to priešais mane atsivėrė koridorius. Kai ėjau į tą koridorių, man už nugaros viskas tamsėjo. Priekyje vėrėsi šviesa, o užpakalyje – tamsa. Aš pradėjau skrieti tuo koridoriumi. Jis buvo labai šviesus. Jame nieko nebuvo, nė gyvos dvasios, visa erdvė balta, tarsi balta dykuma. Kažkas šią šviesą apibūdina kaip labai šiltą, jaukią, bet aš buvau įsigąsdinusi, labai įsigąsdinusi. Ir ten iš pradžių neprisiminiau, kad turiu vyrą, tris vaikus, tėvus... Aš nieko neprisiminiau. Suvokiau tik save.

Kažkur tolumoje pamačiau kažkokius šešėlius. Staiga man atėjo mintis, būtent mintis (mat mentalinis kūnas – tai mintys) ir kartu suvokimas, ar net tikslus žinojimas, kad tai mano giminė, kad jie atėjo pas mane. Bet priartėję prie manęs jie purtė galvas ir tarsi sakė: tau ten negalima. Jie sustojo ratu aplink operacinę, kuri neįtikėtinai išsiplėtė –vos ne iki nedidelės valstybės dydžio. Bent man ta erdvė pasirodė didžiulė. Jie susiėmė rankomis ir sako: mes dabar prašysime už tave. Prašome, grįžk atgal. Aš norėjau grįžti, bet man buvo baisu, nes kai pažvelgiau atgal, pajutau, kad visa ta šviesa aplink staiga ėmė nykti, ir atsivėrė tamsus koridorius. Štai šiuo tamsiu koridoriumi turėjau grįžti. Ir vis dėlto įėjau į šį koridorių. Dėkui Dievui, kelionė juo truko neilgai, ir aš iškart atlėkiau prie stalo operacinėje. Vėl mačiau tą moterį, mačiau gydytojus, viską girdėjau, bet man tai buvo nelabai įdomu.

O dėmesį patraukė jaunuolis, kuris stovėjo, būtent stovėjo, operacinėje, regis, tolimajame dešiniajame kampe. Jis stovėjo ir žiūrėjo į mane. Apsirengęs baltais drabužiais, ilgais, ant pečių krintančiais plaukais. Jis ėmė šypsotis, nuo jo ėmė sklisti tokia didžiulė šiluma, ir aš paklausiau: „Kas tu?“ Na, aš nepaklausiau žodžiais, kaip paprastai mes kalbame, man tiesiog atėjo mintis paklausti: „Kas Jūs?“ Jis atsakė: „Pas kiekvieną žmogų ateina jo giminė ir tas, kuriuo jis tikėjo. Tu stačiatikė, tu tikėjai Kristumi, štai aš ir atėjau pas tave.“ Kiekvienas ten mato tai, kuo tiki. Kiekvienam pagal jo tikėjimą.

Taigi aš mačiau Kristų. Jis tarė: „Dabar turėsi gulti. Atsuk sau (savo kūnui) nugarą, nusigręžk nuo savęs, nes jei busi atsigręžusi į save veidu, tau bus baisu, tu nenorėsi grįžti. O dabar prisimink, dėl ko turi grįžti.“ Ir aš staiga atsiminiau, kad turiu vaikus. Ir mano vaikų veidukai ėmė tiesiog mirgėti man prieš akis, keisdami vienas kitą: kaip juos gimdžiau, kaip jie augo, kaip juos prižiūrėjau, kaip rūpinausi, kaip jie ėmė lankyti mokyklą. Ir visa tai greitai greitai, tarsi kino juostos kadrai. Jis linktelėjo galva ir tarė: „Taip, dėl to tu grįši“

Aš nusigręžiau nuo savęs, gulinčios ten apačioje. Bet vis dar bijojau. Ir jis padarė du dalykus. Pirma, jis parodė man savo rankas ir įdėjo jas į chirurgo rankas. Ir aš išgirdau jo mintis: „Nebijok, dabar gydysiu Aš.“ Linktelėjau galva sutikdama, bet, matyt, vis dar abejojau, nes pamačiau, kaip link manęs skrenda, atskrenda iš erdvių, kiaurai sienas, milžiniškas balandis. Jis plasnojo sparnais ir skrido tiesiai į mane. Jis atsitūpė ant manęs ir savo letenėlėmis ėmė grūsti mane į kūną. Krikščionybėje balandis – tai Šventoji Dvasia.

Atsipeikėjau gana greitai. Bet atsipeikėjusi visą laiką šaukiau: „Kur visi? Kur visi?“ Gydytojai mane ramino, visi čia, visi šalia. Prisimenu tai ir su baime, ir su džiaugsmu. Tai tokie neapsakomi momentai, juos reikia išgyventi pačiam žmogui, kad suprastum: kai ant karsto uždedamas dangtis, gyvenimas nesibaigia, viskas tęsiasi toliau. Tai be galo jaudinantis momentas, tai apverčia gyvenimą aukštyn kojomis.

Manyje atsiskleidė talentai, tikrai taip. Nuo vaikystės sapnuodavau sapnus, daug sapnų, kurie labai dažnai išsipildydavo. Po grįžimo sapnai sustiprėjo, tapo ryškesni. Apie juos papasakosiu kiek vėliau. Dar priminsiu tokį dalyką. Kai mano giminė Anapus sustojo ratu, kai manęs šioje Žemėje jau nebuvo, pas mano tetą, gyvenančią Maskvoje, kitą naktį sapne atėjo jos tėvas Gena (aš ji vadinau dėde), kuris pasakė: „Šiandien mes buvome pas Alioną, mes sustojome ratu susiėmę rankomis ir sutartinai prašėme. Perduok jai mūsų linkėjimus, pasakyk, kad jai tikrai nepasivaideno.“ Įsivaizduokite, tai buvo tiesiog kitą naktį.

Ir dar. Aš girdėjau angelų giedojimą. Tai buvo vaikiški balsai, bet aš šimtu procentu įsitikinusi, kad tai buvo angelai. Jie giedojo „Šventasis Dieve, pasigailėk mūsų“. Pakartosiu: kiekvienas regi pagal savo tikėjimą. Štai kokius dalykus išgyvenau aš.

Dabar apie sapnus. Po to, kas atsitiko, sapnai tik sustiprėjo. Papasakosiu patį nuostabiausią sapną (nors visi mano sapnai stebėtini). Ten mane vadina sapnuotoja. Sapnavau jį prieš operaciją. Sapnavau moterį. Ji gulėjo po lėktuvu visa apsipylusi krauju ir maldavo padėti. Ji tiesė rankas link manęs ir šaukė: „Padėkite“. Lėktuvas nebuvo jos užspaudęs, ji tiesiog gulėjo po lėktuvo sparnu. Po to absoliučioje tamsoje matau vyrą. Jis man rodo savo delnus, o rieškučiose – gėlytė, kuri čia pat skleidžiasi. Tai pati nuostabiausia rožė iš visų, kurias man teko matyti. Rožė išsiskleidė, ir tas vyras, iš pažiūros rytietiškos kilmės, man sako: „Reikia pavadinti tą gėlę, kurią tau parodžiau, reikia duoti jai vardą“. Na, sakau, aš nežinau, ir ėmiau vardinti kažkokius kvailus vardus. „Ne, – sako vyras, – pavadinkime ją Cchinvaliu“. Sapną regėjau vėlų vakarą, todėl atsibudusi pradėjau klausinėti vyrą, ką reiškia žodis „Cchinvalis“. Jis tik pasijuokė, jis apskritai mėgsta patraukti mane per dantį, ir pasakė, kad tai gruziniško vyno rūšis. O aš nežinojau, kad žemėlapyje iš tikrųjų yra tokia gyvenvietė ar miestas, aš iki šiol to nepatikslinau, nes sapnuoju dažnai, o šis – tik vienas iš milijono mano sapnų. Bet sapnas mane labai nustebino. Tuo labiau, kad vyras sapne kelis kartus ištarė „Cchinvalis, Cchinvalis, įsimink šį vardą.“ Šeštą valandą ryto mes žiūrėjome naujienas ir sužinojome, kad tuo metu, kai sapnavau, gruzinai bombardavo Cchinvalio miestą. Tai aš mačiau per televizorių savo akimis.

Taigi dar iki operacijos išeidavau iš savo kūno, o po grįžimo iš Anapus dar kartą įsitikinau, kad Anapusybė iš tikrųjų egzistuoja. Sielos ir ten egzistuoja, tik jos egzistuoja dviejų planų pasaulyje, o čia mes gyvename trijų išmatavimų pasaulyje – prisideda fizinis pasaulis.

Anksčiau aš susimąstydavau: buvo sakoma, kad yra astralinis kūnas, yra mentalinis kūnas. Man tai buvo kažkokie nesuprantami moksliniai terminai. Ir vieną kartą žiūrėjau vieno blogerio įrašą ir greitai susiorientavau, kas prie ko. Mentalinis kūnas – tai mūsų mintys, o astralinis kūnas – tai emocijos. Jie, šie du kūnai, neatskiriami. Tad štai emocijos ir mintys tęsia gyvenimą. Tai ir yra siela. Ją sudaro jūsų emocijos ir jūsų mintys. Jei jūsų emocijos tamsios, jei mintys negatyvios, tai ir siela daug blogo ant savęs užsikraus, ir jai reikės ilgai valytis. Tai ir yra skaistykla, valykla, sielą valys, skaistins.

Ne kartą pasakojau savo pažįstamiems, draugams, kas tokie yra tai, ką paprastai vadina lervomis. Lervas krikščionybėje vadina velniais. Štai, tarkim, du žmonės aiškinasi santykius pakeltu tonu, pavyzdžiui, viršininkas su pavaldiniu, vyras su žmona, tai paprastai į tokią elgseną juos pastumėja lerva. Žmonės gimsta, ateina į šį pasaulį švarūs, jokia siela neateina su purvo našta. Tiesa, ji ateina su karminiu įsiskolinimu, bet neateina tamsi. Tamsą ji sukaupia šio gyvenimo tėkmėje. Šitos lervos kabinasi už sienų, už bet ko, į ką galima įsikabinti, jos tiesiog aplink jus. Kai jai norisi pasimaitinti, ji pradeda siųsti jums tokias mintis, kad jūs susibartumėte, kad ji galėtų pasimaitinti jūsų negatyvia energija. Tai ir yra velniai, tikrų tikriausi. Pasirodo, visa tai tiesa, visa tai iš tiesų egzistuoja.

Dabar aš planuoju „Bendraklasių“ platformoje įkurti invalidų palaikymo grupę. Dar nežinau, nuo ko pradėsiu, nes ir aš esu invalidė. Bet aš mankštinuosi, namie yra treniruokliai, todėl norėčiau pasidalinti su kitais žmonėmis savo patirtimi, savo gyvensenos ypatumais ir palaikyti juos. Tai tik planai. O šiaip daug laiko atima buitiniai rūpesčiai, reikia rūpintis namų ūkiu, turiu mažą šuniuką, katytę, turiu trejetą vaikų, vyrą, mamą. Na ir dar visokių reikalų susikrauna, tad nuobodžiauti nėra kada.

Aš labai džiaugiuosi, kad išklausėte mano pasakojimą iki galo, Patikėkite, kai jūs atsidursite ten, tiksliau, kai išmuš jūsų perėjimo valanda, mirties baimė sustiprės milijonus kartų, bet po sekundės ji išnyks. Ten nėra nieko baisaus. Ten toks sielos džiūgavimas, kad gyvenimas tęsiasi. Kai aš ten savo akimis mačiau žmones, artimuosius, kurių su mumis jau nėra, kai aš atsigavau, praėjo kažkiek laiko ir aš supratau, kad man nedavė narkozės, kad visa, ką mačiau, vyko iš tikrųjų, man įsitikinimų jau niekas nepakeis.

Visa, kas gyvenime nereikalinga, nukerpame, gyvename pozityviai, visada palaikome vienas kitą, palaikome gimines, artimuosius, išdalijame nereikalingus daiktus, nesikabiname už praeities, gyvename tik dabartimi, mėgaujamės gyvenimu. Linkiu sėkmės

Pasakojimas iš ano pasaulio

Thu, 03 Aug 2023 16:27:00 +0000

Tai pasakojimas apie klinikinės mirties atvejį. Iš mirties į gyvenimą grąžinta moteris pasakoja, ką matė ir patyrė tarp gyvenimo ir mirties. Kai gydytojas patikrino, ar jos papasakoti įvykiai iš tikrųjų nutiko mūsų įprastoje realybėje, pasirodė, kad tai, ką matė moters dvasia, ir to, kas vyko realybėje, visiškai atitinka. Šis atsitikimas galutinai įtikino žymią mokslininkę akademikę Bechtereva dvasios egzistavimu.

Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

Pasakojimas iš ano pasaulio

Gydytojas psichiatras, medicinos mokslų daktaras Andrejus Gnezdilovas papasakojo tokią istoriją. Jiedu su Natalja Bechtereva, akademike, Smegenų instituto direktore, dažnai ginčydavosi. Kai Gnezdilovas pasakodavo jai eilinį klinikinės mirties atvejį ir įtikinėdavo ją, kad visa, ką žmonės mato ir girdi šiuo momentu, iš tiesų su jais atsitinka, Bechtereva prieštaraudavo, sakydavo, kad tie vaizdiniai – tai tik klausos ir regėjimo haliucinacijos, kurias lemia fiziniai pokyčiai smegenų struktūroje. Kartą Gnezdilovas pateikė jai tokį atvejį, kad Smegenų instituto direktorė galutinai patikėjo dvasios egzistavimu.

Gnezdilovas tuo metu dirbo Onkologijos klinikoje psichoterapeutu. Kartą jį pašaukė pas jauną moterį, kuriai operacijos metu sustojo širdis, ir jos ilgai negalėjo atgaivinti. O kai moteris pradėjo atsipeikėti, psichoterapeuto paprašė patikrinti, kokios būsenos jos psichika, nes smegenys ilgai išbuvo be deguonies.

Kai aš atėjau į operacinę, – pasakojo gydytojas, – moteris buvo ką tik atgavusi sąmonę. Jis paklausė

– Ar galite pasikalbėti su manimi?

Ji atsakė:

– Taip. Tik norėčiau atsiprašyti, kad suteikiau jums tiek daug rūpesčių.

– Kokių rūpesčių? – nustebo gydytojas.

– Argi ne? Juk man nustojo plakti širdis. Aš patyriau didžiulį stresą. Mačiau, kad ir gydytojams tai buvo didelis stresas.

Gydytojas nustebo.

– Kaip galėjote tai matyti, jei buvote narkozės būsenoje? Be to, jums buvo sustojusi širdis.

Moteris tarė:

– Gydytojau, aš papasakočiau jums kur kas daugiau, jei pažadėtumėte neišsiųsti manęs į psichiatrinę.

Gavusi pažadą, moteris papasakojo tokią istoriją. Narkozės būsenoje gulėdama ant operacinio stalo ji staiga pajuto minkštą stuktelėjimą į padus, kuris privertė kažką apsiverti jos viduje. Ji jautėsi taip, tarsi dvasia būtų išėjusi anapus kūno ir patekusi į kažkokią miglotą erdvę. Atidžiau įsižiūrėjusi, ji pamatė grupelę daktarų, palinkusių ties kažkieno kūnu. Jai toptelėjo mintis: ta moteris... koks pažįstamas jos veidas. Ir tada suprato, kad tai ji pati. Staiga pasigirdo šūksni.:

– Tučtuojau stabdykite operaciją. Sustojo širdis. Ją reikia gaivinti.

Moteris staiga suprato, kad numirė, ir su siaubu prisiminė, kad neatsisveikino nei su motina, nei su penkiamete dukrele. Nerimas dėl jų tiesiog stumtelėjo ją į nugarą, moteris išskriejo iš ligoninės ir akimirksniu atsidūrė savo bute. Ten išvydo idiliškai ramią sceną. Mergaitė žaidė su lėlėmis, senelė kažką siuvo. Pasigirdo beldimas į duris ir į vidų įėjo kaimynė Lidija. Rankose ji laikė suknelę, pasiūtą iš audeklo žirneliais.

– Maša, – tarė kaimynė, – tu visados norėjai būti panaši į mamą. Todėl pasiuvau tau tokią suknelę, kaip ir mamos.

Nudžiugusi mergaitė puolė prie kaimynės, pakeliui užkliudė staltiesę, nuo stalo nukrito senovinė vaza, o arbatinis šaukštelis pateko po kilimu. Kyla triukšmas, mergaitė verkia, motina barasi: „Maša, kokia tu nevėkšla“. Lidija ramina, kad indai dužta laimei, kad neatsitiko nieko blogo. Mergaitės mama, tiksliau, būtybė, atskriejusi iš ligoninės, priėjo prie dukrelės, paglostė jai galvelę ir tarė:

– Maša, tai ne pati didžiausia nelaimė gyvenime.

Mergaitė pažiūrėjo į mamą, bet nieko nepamatė ir nusigręžė. Ir staiga moteris susivokė, kad kai glostė galvą mergaitei, ji nepajuto prisilietimo. Tada ji metėsi prie veidrodžio, bet veidrodyje savęs nepamatė. Apimta siaubo, ji prisiminė, kad turi būti ligoninėje, kad jos širdis sustojo. Ji puolė iš savo buto ir staiga pasijuto operacinėje. Iškart išgirdo balsą.

– Atsirado pulsas, tęsiame operaciją.

Išklausęs moters pasakojimą, Gnezdilovas paklausė, ar moteris nenorėtų, kad jis nuvyktų į jos namus ir praneštų šeimai, jog su ja viskas gerai, ir artimieji netrukus galės ją aplankyti. Moteris su džiaugsmu sutiko.

Gavęs adresą gydytojas nuvyko į moters namus. Duris atidarė moters motina, Mašos senelė. Gnezdilovas papasakojo, kaip vyko operacija, o po to paklausė.

– Sakykite, prašau, ar pusė vienuolikos pas jus nebuvo užėjusi kaimynė Lidija Stepanovna?

Senelė atsakė:

– Buvo atėjusi. O ką, jūs pažįstami?

– Ar ji neatnešė suknelės žirniukais? – toliau klausinėjo daktaras.

– Jūs burtininkas, ar ką? – stebėjosi moteris.

Gydytojas toliau klausinėjo, ir viskas iki menkiausių detalių sutapo. Išskyrus vieną smulkmeną – šaukštelis nebuvo rastas. Tada Gnezdilovas paklausė, ar po kilimu pažiūrėjo? Jie kilsteli kilimo kampą, ir kaip tik ten randa šaukštelį.

Šis pasakojimas labai stipriai paveikė Bechterevą. Vėliau ateistinė mokslinė vadovybė dažnai bardavo ją dėl tariamo pseudomoksliškumo, priekaištavo dėl nesveiko, jų nuomone, domėjimosi mistika, paranormaliais reiškiniais, bet ji atkakliai laikėsi savo pažiūrų. Jei Anapusinė karalystė iš tiesų egzistuoja, mokslas neturi teisės jos ignoruoti. Be to, ir pačios akademikės asmeninė patirtis liudijo, kad Anapusybė egzistuoja.

Ketvirtasis išmatavimas. 2 dalis. Kas trukdo į jį patekti

Thu, 03 Aug 2023 16:13:00 +0000

Šis dviejų dalių video yra išplėtotas atsakymas į tokį klausimą: jei žmonija dabar rengiasi pereiti į ketvirtąjį išmatavimą, tai kokias savybes reikia išsiugdyti ir kaip gyventi, kad buvimas ketvirtajame būties lygmenyje būtų saugus ir patogus? 2 dalyje daugiausia kalbama, kas trukdo žmonėms ir visai žmonijai pereiti į šį išmatavimą..

Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

Ketvirtasis išmatavimas 2 dalis. Kas trukdo pereiti į tą išmatavimą.

Dar vieną apsaugos nuo neigiamų energijų būsena, apie kurią jums kalbėta daugelį kartų ir per daugelį amžių, yra pusiausvyra, balansas. Kai esate subalansuotas, tada jūsų neįmanoma suerzinti, supykdyti ar kaip nors kitaip paveikti, kad imtumėte gaminti neigiamą energiją. O tai ir yra tas skanėstas, kuriuo trokšta pasimėgauti jumis mintančios esybės. Kai esate subalansuotas, ramybės būsenoje, tai tampate nematomas jiems, nematomas tiesiogine prasme. Jūs tampate tarsi upė, kurios neįmanoma sugriebti rankomis. Taip ir jūsų, esančio ramybės, pusiausvyros būsenoje nėra už ko sugriebti.

Šis vidinio balanso, atsiribojimo nuo jausminio reagavimo kelias yra patikimiausias būdas neatiduoti savo energijos svetimoms esybėms, bet dauguma jūsų dar neišmoko valdyti savo minčių ir emocijų, tad šis būdas jums būtų sunkiai realizuojamas. Todėl mes rekomenduojame jums taikyti priešingybės metodą ir kiekviename negatyve rasti pozityvą ir džiaugsmą. Suprantama, labai sunku džiaugtis, jei, tarkim, tavo artimas žmogus staiga susirgo arba mirė. Mums suprantami jūsų jausmai, bet ir jūs turite suprasti, kad mirties nėra, Jūsų manymu tai skamba nežmoniškai, bet iš tikrųjų reikia džiaugtis dėl žmogaus mirties. Jis tik pakeitė būties formą, ir reikia tik džiaugtis galimybe keisti egzistencijos formas, išeiti į kitą vietą pro atviras duris. Ne veltui kai kurios gentys ir tautelės švenčia mirties datą taip pat, kaip ir gimimo datą. O ir subtiliuosiuose, aukštesniuose pasauliuose mirtis – tai šventė, formos keitimo šventė. Kaip tu džiaugiesi nauja puikia suknele, taip ir subtiliuose pasauliuose naujai atvykusieji sutinkami šventiškai su specialiomis pramogomis. Bet jūs nematote šito, nes esate atskirti nuo to subtiliojo pasaulio. Jei galėtumėte matyti, kaip artimas žmogus išeina iš žmogaus kūno, džiaugiasi buvimu subtiliajame pasaulyje ir toliau tęsia bendravimą su čia likusiais artimaisiais, jūs neliūdėtumėte. Jums kelia baimę išsiskyrimo grėsmė ir nežinomybės grėsmė. Šios koncepcijos apie amžiną išsiskyrimą po vieno iš jūsų mirties buvo įdiegtos jums išorinių jėgų su tuo pačiu tikslu – siurbti iš jūsų neigiamą energiją. Tik įsivaizduokite, kiek žmonių kas valandą miršta jūsų planetoje, kiek žmonių po jų mirties ima apgailėti ir verkti. Štai koks didelis neigiamos energijos srautas generuojamas jūsų planetoje kas valandą. Kaip tik tam ir sukurti mitai apie gyvenimo baigtinumą ir amžiną išsiskyrimą. Tam sukurta net raudotojų profesija ir visa laidojimo apeigų sistema.

Tai tik mirties ir laidojimo atvejai. O kiek dar kitų neigiamų situacijų ir įvykių nuleista jums iš išorės. Ir visos jos kelia jums neigiamas emocijas, ir visa neigiama energija pumpuojama destruktyviųjų civilizacijų reikmėms. Pavyzdžiui, susipriešinimas, dažniausiai sukeliamas politikų. Rasinis, politinis, kultūrinis, religinis ir taip toliau. Gerai pagalvokite, ar norite atiduoti visą savo energiją destruktyvioms civilizacijoms. Gal verčiau panaudoti ją savo gyvybinei veiklai užtikrinti, kūrybai, sveikatai, magijai, perėjimui į aukštesnius pasaulius?

Klausimas. Tai kodėl niekas iš aukštesnių pasaulių ar aukštesnių būtybių neuždraudžia destruktyvioms civilizacijoms pumpuoti iš mūsų energiją?

Atsakymas. Todėl, kad jūs patys nesąmoningai sutinkate su tuo. Mat, jei žmogus pasirenka liūdėti, tai niekas kitas neprivers jo pasirinkti ką nors kita. O jūs iš įpročio renkatės įprastą, stereotipinį reakcijos į įvykį variantą ir taip įjungiate jūsų energijos išsiurbimo mechanizmą. Jei pabandysi apsidžiaugti, kad mirė kas nors iš tavo artimųjų, tai reikš, kad jau atsijungei nuo tavo energiją siurbiančių negatyvių civilizacijų.

Aukštesnės šviesos jėgos stengiasi suteikti jums informacijos apie šiuos dalykus. Jos kviečia jus į šviesos pasaulius, jos įspėja, kokie pavojai tyko susiejus savo gyvenimą su negatyviais pasauliais. Jos siunčia įvairias praktikas ir meditacijas, padėsiančias ištirpinti negatyvias energijas jumyse. Bet dauguma jūsų atkakliai tebegyvena pagal senąsias primestas jums programas. Tai primena tokią situaciją. Įsivaizduok, kad tu ateini į kino salę, kurioje rodo siaubo filmą, ir kvieti žiūrovus eiti į gretimą salę, kurioje rodoma komedija. Ar tau pavyks per prievartą bent vieną žiūrovą išvesti iš šios salės? Aišku, ne. Tu gali papasakoti, kokia juokinga, kokia šauni komedija demonstruojama šalimais, bet daugelis į tavo žodžius greičiausiai numos ranka. Ir tik jei tu kviesi pakankamai atkakliai, galimas daiktas, keletas žmonių paseks tavo pavyzdžiu. O siaubo filmo transliuotojai demonstruos filmą ir toliau, nes dauguma linkusi ir toliau jį žiūrėti. Ir tu negali transliuotojams uždrausti rodyti tokius filmus, jie juos rodys tol, kol bus paklausa tokiam žanrui ir tokiam turiniui. Kita vertus, jie juk neverčia jūsų rinktis būtent tokį turinį. Tai lyg ir laisvas jūsų pasirinkimas. Žinoma, laisvas jis tik iš dalies, nes jūs buvote sąmoningai ir gana ilgai pratinami juos žiūrėti ir netgi pamėgti...

Klausimas. Kai kas sako, kad šventyklos taip pat yra galingi energijos nusiurbimo instrumentai. Kad pati šventyklų konstrukcija, jų siluetas pritaikytas rinkti energiją, koncentruoti ją bokštuose ir špiliuose ir per kryžiaus ar kitokių simbolinių figūrų antenas transliuoti aukštyn. Sakykite, prašau, ar tokios nuomonės turi pagrindo. Tuo labiau, kad šventyklose žmonės dažniausiai patiria šviesius pakylėtus jausmus.

Atsakymas. Religijos savo atsiradimo metu siekė šviesių tikslų, kad žmonės galėtų sujungti savo šviesius siekius ir energijas ir danguje susieti jas su savo aukštesniais aspektais, atrasti Dievą savyje. Tam ir buvo statomos bažnyčios, cerkvės ir kitos šventyklos. Bet laikui bėgant destruktyvios jėgos ėmė naudoti religijas kaip labai patogų energijų siurbimo būdą. Pradėtas naudoti religijų supriešinimo metodas, diegiamos vienos religijos pranašumo prieš kitas idėjos, rengiami kryžiaus žygiai prieš kitatikius ir religiniai karai, formuojamos tikratikių ir klaidatikių sąvokos. Todėl ir šventyklos pas jus labai įvairios. Yra tokių, kuriose iš tiesų gausų šviesių energijų, ir žmogus, atėjęs į tokią šventyklą, susijungia su šviesiu savo jėgų atstatymo šaltiniu, kalbasi su Dievu. Žinoma, kad kalbėtumeisi su Dievu, nebūtina ateiti į šventyklą su bokštu ir špiliu, Dievas yra kiekviename iš jūsų, ir jis visada jus girdi. Jūsų vidinis Dievas, jūsų Aukštesnysis Aš, niekada nemiega ir niekada nepaleidžia jūsų iš savo dėmesio lauko, bet kai kuriems žmonėms lengviau patikėti, kad Dievas geriau girdi juos šventykloje. Tai, kad šventyklos ima mokestį už tam tikras paslaugas, taip pat yra energijos pasisavinimo būdas, nes pinigai – tai energija, kurią jūs atiduodate. Pastaruoju metu atsiranda naujo tipo šventyklų, kur šventikas nėra kažkoks ypatingas, Dievui artimas asmuo, o paprastas žmogus. Parapijiečiai ateina ne melstis ir giedoti giesmes, o paprasčiausiai dainuoti ir džiaugtis kartu. Taip generuojama bendra džiaugsmo energija, kuri gydo ir įkrauna. Jums tokios šventyklos atrodo laukiniškumo apraiška, bet iš tikrųjų toks maldos būdas per džiaugsmą ir ekstazę yra teisingiausias.

Jums per daugelį amžių teigė, kad kančia yra neatsiejama ir net būtina gyvenimo dalis, ir tai buvo daroma būtent todėl, kad tam tikros jėgos pasaulyje – negatyvios esybės – naudoja kančios energiją kaip maistą, tai jų išgyvenimo sąlyga. Šios esybės – ne jūsų pasaulio esybės, tai ateiviai iš svetur, pas jus jie gali išgyventi tik organizavę negatyvios energijos masinę gamybą ir ją savindamiesi bei maitindamiesi.

Čia mes palietėme plačią energinių parazitų, kuriuos jūs vadinate lervomis, temą. Šios esybės parazituoja ant žmonijos ir atskirų žmonių kūnų. Iš esmės visi jausmai, potyriai ir poelgiai, kurie jūsų šventrščiuose vadinami nuodėme, ir yra negatyvios energijos gamybos ir išsiurbimo būdai. Tai gašlumas, neapykanta, pavydas, pyktis, smerkimas, liūdesys, neviltys, žiaurumas ir panašūs dalykai.

Tačiau mes nukrypome nuo pagrindinės temos. Grįžkime prie jos – ketvirtojo išmatavimo. Kas dar laukia mūsų ten? Baigdami temą, apie kurią ką tik kalbėjome, pasakysime: jūs nebūsite įleisti į ketvirtąjį išmatavimą, jei prie jūsų energinio kūno vis dar prisisiurbusios parazitinės esybės, kurios maitinasi jūsų energija. Destruktyvioms trečiojo išmatavimo esybėms kelias į šviesos pasaulius uždarytas visiems laikams. Ten jau pakanka tokių esybių, patekusių į ketvirtąjį išmatavimą apgaulės būdu. Todėl jums būtina apsivalyti nuo tų parazitinių būtybių. Tai padaryti gana paprasta. Priešingybės, antipodo metodu, naudodami jį nuolat ir nuosekliai, jūs galite sėkmingai šalinti iš savęs neigiamas energijas ar bent atgauti balansą, kad niekas negalėtų prisikabinti ar prisisiurbti prie jūsų. Neklausykite tų, kurie neigs šio metodo efektyvumą. Negaudamos maisto iš jūsų, šios siurbėlės pačios atsiklijuos nuo jūsų ir ims ieškoti kitų maisto šaltinių. O jei žmonės apsivalys taip stipriai, kad nustos gaminti negatyvią energiją jau visos žmonijos mastu, tai tokioms esybėms teks grįžti į savus pasaulius, nes šiame pasaulyje jie negalės egzistuoti. Čia jie neturės ką valgyti. Todėl pirmas ir svarbiausias jūsų uždavinys – išvalyti savo sąmonę. Jūs turite suvokti, kad jei per dieną bent viena destruktyvi mintys ateina į galvą, tai reiškia, kad jūs dar nesate atsijungęs nuo sistemos, per kurią jūsų energija maitina destruktyvias esybes. O jei retkarčiais jus aplanko įtūžis, nerimas, pyktis, liūdesys ir panašiai, tai signalizuoja, kad bent viena siurbėlė likusi jūsų energiniame lauke. Gali būti, kad tokiu būdu tikrinamas jūsų atsparumas galimam prisiurbimui. Jūs pamatysite, kuo ramesnis esate, tuo daugiau sukuriama situacijų, kuriose turėtumėte patirti neigiamų emocijų. Kurį laiką jus vėl ir vėl tikrins, kurs vis naujas negatyvias situacijas, kad užkibtumėte ant energijos išpumpavimo kabliuko Taip ir atsitinka su tais žmonėmis, kurie jau išėjo į sąmonėjimo ir nušviesėjimo kelią ir staiga pradeda jausti, kad gyvenimas ima irti. Jie mano, kad tai išbandymai, Iš dalies tai ir yra išbandymai, bet dažniausiai tokias situacijas kuria destruktyvios esybės.

Filme „Matrica“ jūs matėte, kaip sunkiai žmogus atsiplėšia nuo destruktyvių esybių maitinimo sistemų. Kažkas panašaus vyksta ir jūsų realybėje, kartais dar sunkiau negu filme, be to, paprastai atsiplėšiama ne iš pirmo karto. Jei filmo herojus Neo nebūtų taip ryžtingai nusiteikęs priešintis ir kovoti su destruktyviomis jėgomis, tai tos kovos galėtų ir nebūti. Jis paprasčiausiai taptų nematomas jiems, tarsi pereitų į kitą realybę, tarsi išnyktų iš jų lokatorių ekranų. Bet nusiteikimas kovoti net ir už žmonijos nepriklausomybę bei išsilaisvinimą priklauso iliuziniam matricos pasauliui, tai jums primesta minties forma. Tik ši iliuzija labai subtili, rafinuota, ji užgauna jūsų giliausių jausmų stygas. Supraskite, nieko negalima išgelbėti, kova yra tiesiog kova, tai susipriešinimas, griovimas ir naikinimas net ir tuo atveju, kai kovojama siekiant dorų (kaip jums atrodo) tikslų. Kiekvienas žmogus gali išsilaisvinti tik pats, kito kelio tiesiog nėra. Mat, išsilaisvinama tik per sąmonėjimą, tik iš vidaus, o ne iš išorės. Visa, kas ateina ar primetama jums iš išorės, tėra išskyrimo, egoizmo iliuzija. Jūsų viduje nėra nieko atskiro. Skirstymas į šviesius ir tamsius, skirtingas nacijas, skirtingas religijas, į moteris ir vyrus, į išnaudotojus ir išnaudojamuosius tėra trečiojo išmatavimo, dualistinio, iš priešybių sudaryto pasaulio iliuzija. Jūsų viduje – ištisas pasaulis, ir jis neaprėpiamas. Jame nėra sienų, nėra sąlygiškumo. Ten yra jūsų Dieviškasis, Aukštesnysis Aš, kurio nereikia gelbėti nuo nieko.

Ketvirtasis išmatavimas 1 dalis. Kas tai yra

Mon, 31 Jul 2023 12:44:00 +0000

Tekstas

Ketvirtasis išmatavimas 1 dalis. Kas tai yra?

(Pateikiama informacija gauta per čenelingą su aukštesnio lygmens civilizacijos atstovu)

Klausimas. Jei žmonija dabar rengiasi pereiti į ketvirtąjį išmatavimą, tai kokias savybes reikia išsiugdyti ir kaip gyventi, kad buvimas ketvirtajame būties lygmenyje būtų saugus ir patogus?

Atsakymas. Ketvirtasis išmatavimas – tai subtilesnis lygmuo, jame viskas yra aukštesnių energijų, aukštesnių vibracijų. Dabar jūs vibruojate tokiais dažniais, kad realybė jums reiškiasi kietų ir tankių daiktų, turinčių ryškius kontūrus, pavidalais. Prisiminkime besisukančio ventiliatoriaus pavyzdį. Kol ventiliatorius dirba lėtai, tu kuo puikiausiai matai propelerio sparnus, jų kontūrus ir ribas, aiškiai atskiri sparnus nuo oro, kuriame jos sukasi. Kuo didesnis sukimosi greitis, tuo sunkiau įžiūrėti propelerio sparnus, jų konfigūraciją. O kai propeleris ima suktis labai greitai, tu nustoji matyti sparnus, tu matai tik orą. Kas atsitiko? Jūs tai vadinate – “optine iliuzija“, ir kažkuria prasme esate teisūs. Bet tai nereiškia, kad jūsų akys nespėja fiksuoti propelerio judėjimo greičio Iš tiesų didėjant sukimosi greičiui ima nykti formos, pranyksta propelerio kontūrų ribos.

Klausimas. Logiška. Bet jei į vietą, kur sukasi propeleris, pakiši ranką, tai sparnai trenks per ranką ne juokais, net gali rimtai sužaloti. Todėl galima sakyti, kad greitas sukimasis nepanaikina materijos kietumo.

Atsakymas. Taip atsitinka todėl, kad kišdamas ranką į besisukantį propelerį, tu esi įsitikinęs, kad ventiliatorius kirs per ranką ir ją sužalos. Viskas vyksta tavo galvoje – ir sukimasis, ir smūgis per ranką.

Taigi ketvirtajame išmatavime viskas plonėja, ir jūs jau nebematote ryškių daikto kontūrų, daiktai darosi migloti. Be to, jūs pradėsite matyti minimaliausias vibracijas, ir kaip tik tai paaiškina, kodėl daiktai darosi migloti. Daiktai jūsų akyse pradės tarsi mirgėti, raibuliuoti. Taip atsitinka todėl, kad kiekviena forma skleidžia tam tikro dažnio šviesos bangas. Dalis šių bangų sklinda link jūsų, atsispindi nuo jūsų ir grįžta į pradinę formą. Šis šviesos ir energijos judėjimas kaip tik ir sudaro mirgėjimo efektą. Iš pradžių jums atrodys, kad kažkas atsitiko jūsų akims arba kad jūs iškritote iš savo realybės, tarsi pasaulis suskeldėjo į tūkstančius skeveldrų. Bet jūs neišsigąskite. Pamažu jūsų regėjimas prisitaikys prie naujojo pasaulio. Viskas labai paprasta. Jūsų smegenys – savotiškas kompiuteris, kuriame egzistuoja įvairios iš išorės ateinančių signalų atpažinimo ir atkodavimo programos. Dabar jums prieinamos tik tos programos, kurios pateikia išorinio pasaulio vaizdą tik kietų, materialių objektų pavidalu. Pereidami į ketvirtąjį išmatavimą jūs tarsi gaunate raktus nuo kitų sutvertojo pasaulio programų, tai yra tokių programų, kurios atitinka pasiektą sąmonės lygį. Bet kad ši naujoji programa pradėtų veikti pilna apimtimi, jai reikia prisiderinti prie jūsų smegenų taip, kad nekiltų priešpriešos tarp jos ir ankstesnės programos. O tam reikia patirties ir laiko. Tad jūsų laukia raibuliuojantis, mirgantis pasaulis, kuris ims spindėti subtiliausiais vaivorykštės atspalviais. Iš pradžių šis spalvų šėlsmas trikdys jus, bet pamažu regėjimo aparatas prisitaikys prie naujų sąlygų. Kažkas panašaus atsitinka, kai jūs paimate žiūronus ir bandote įžvelgti kokį nors objektą. Iš pradžių nieko nesimato, ir tik kai jūs sufokusuojate objektyvą, pritaikote aparatą prie savo akių, jūs išvystate aiškų ir ryškų objekto vaizdą. Čia tiktų analogija su perėjimu nuo juodai balto prie spalvoto kino. Nors trečiojo išmatavimo pasaulyje spalvos egzistuoja, bet spalvų sodrumu ir intensyvumu, matymo aštrumu ketvirtasis išmatavimas toli pranoksta trečiąjį.

Ketvirtajame išmatavime laikas greitėja. Jūsų mokslininkai ir jūs patys tai jau pastebėjote. Padidėja realizacijos greitis, įvykiai rutuliojasi greičiau. Mat, laikas – tai ne žmonėms įprasta valandų, dienų ir metų slinktis bei skaičiavimas, o realizacijos greitis, kūrimo greitis. Kiekviena jūsų mintis tam tikromis sąlygomis yra kurianti mintis Bet jūsų pasaulyje, trečiojo išmatavimo pasaulyje, kiekvienos minties, kiekvieno kūrimo akto realizacija vyksta su pavėlavimu, ženkliu pavėlavimu. Kaip tik todėl savo sąmonėje jūs negalite susieti dviejų dalykų – jūsų minties ir jos realizavimo. Ketvirtajame išmatavime realizacijos greičiai kinta, mintys realizuojasi dar ne akimirksniu, kaip kai kuriuose aukštesniuose išmatavimuose, bet pakankamai greitai. Pavyzdžiui, jums ateina mintis: kaip gera būtų atsidurti prie jūros. Jūsų pasaulyje jūs anksčiau ar vėliau nukeliausite prie jūros, pavyzdžiui, per artimiausias atostogas. Bet nuo ketinimo nukeliauti prie jūros ir realios kelionės praėjo gerokas laiko tarpas, todėl jūs nematote ryšio tarp šių dviejų dalykų. Jums atrodo, kad atostogas prie jūros lėmė atsitiktinai susiklosčiusios aplinkybės, neturinčios nieko bendro su jūsų mintimi. O iš tikrųjų minties ir buvimo prie jūros ryšys tiesioginis. Ketvirtajame išmatavime jūs galite atsidurti prie jūros iš karto, vos pagalvojęs apie tai. Realizacijos greitis priklausys nuo jūsų asmenybės galios, nuo to, kiek stiprus jūsų tikėjimas, nuo jūsų gebėjimo sufokusuoti savo ketinimą. Ir jei nepagalvojote, kokioje šalyje, prie kokios jūros norite atsidurti, gali atsitikti taip, kad atsirasite nežinia kokios jūros paplūdimyje nežinia kokioje šalyje. O gal atsirasite traukinyje, gal lėktuve, kurie gabena jūs prie jūros. Ar esate pasirengę tokiam minties realizacijos greičiui? Būtent todėl dabar esate mokomi mąstymo drausmės. Kiekviena mintis yra įvykio kūrimas arba daikto realizavimas. Jūs nesuvokiate šito ir todėl prikūrėte savo realybėje ir savo gyvenime visokiausių dalykų, tarp jų ir labai žalingų. Ketvirtajame išmatavime jūs imate matyti ryšį tarp minties ir realių įvykių, pradedate suprasti, ką darote. Todėl, jei jūsų protas neišmokęs tylėti, tai ir ketvirtajame išmatavime jis kurs tokis pačias konstrukcijas, kokias kuria dabar trimatėje erdvėje. Patekę į ketvirtąjį išmatavimą, sulauksite daug tokių dalykų ir situacijų, kurių nenorėjote, tiesiog jūsų smegenys automatiškai sugeneruos tokias minčių formas. Jei tai kelionė prie jūros, tai nieko baisaus, o įsivaizduokite, kad panašiu būdu realizuojasi ir jūsų baimės. Pavyzdžiui, žvelgdami į tamsą, jūs įsivaizduojate, kad ten pabaisos arba vaiduokliai. Ir viskas atsitinka taip, kaip įsivaizduojate, tarsi pagal jūsų užsakymą ten atsiranda pabaisos ir vaiduokliai. Suprantama, čia mes šiek tiek supaprastinome jūsų vaizduotės produktų ir minčių realizacijos eigą, bet jūs turite suprasti, kokie tai rimti dalykai. Jūs turite išmokti kontroliuoti savo mintis, kurti sąmoningai, kitaip buvimas ketvirtajame išmatavime taps jums tikru košmaru ir baimių materializacija. Tarkim: jūs einate per tiltą, ir jums kyla mintis – o gal jis grius? Ketvirtajame išmatavime jis iš tikrųjų sugrius, ir jūs imsite kristi žemyn. Ir jei krintant jūs apims baimė, kad žūsite, tai tikrai žūsite. O jei krisdamas būsite tikras, kad nusitversite šakos ar lianos, tai taip ir įvyks. O jei sugebėsite įtikinti save, kad kokia nors nežinoma galia pagaus jus ir grąžins į ankstesnę vietą, tai taip ir nutiks. Tad pagalvokite, kodėl jums neatveria vartų į ketvirtąjį išmatavimą. Daugelis iš jūsų sukurs ten tokią pat realybę, kokioje gyvena dabar – realybę su karais, su prieštaravimais, ir viskas vyks kaip ir anksčiau, tik jau aukštesniu lygmeniu ir didesnėmis griaunančiomis galimybėmis.

Didžiajame, kosminiame pasaulyje jau yra buvę tokių atvejų, kai civilizacijos (tos, kurias jūs vadinate destruktyviomis) nuėjo tokių kelių. Jos pakilo į ketvirtąjį išmatavimą ir pradėjo ten realizuoti savo priešpriešų ir prievartos programas. Dabar aukščiau jų niekas neleidžia. Neleidžia todėl, kad patirtis parodė, jog pirmiausia reikia pakeisti kuriančios esybės sąmonę, ir tik po to jai galima atverti kelią į aukštesnius išmatavimus.

Klausimas. O aš maniau, kad perėjimas į aukštesnius išmatavimus vyksta automatiniu režimu, tai yra, jei pasiekei atitinkamą sąmonės subrendimo lygmenį, tai tas sąmonės nušvitimo lygmuo ir yra raktas, atrakinantis duris į aukštesnį išmatavimą. Ir kad nereikia įveikinėti jokių kitų barjerų.

Atsakymas. Pradžioje kaip tik tokia tvarka ir buvo. Bet visa bėda, kad esama daug jėgų, būtybių ir civilizacijų, kurios nori patekti į aukštesnį išmatavimą dirbtiniu, apgaulingu būdu. Kažką panašaus daro jūsų hakeriai, kai bando „nulaužti“ kompiuterines programas ir gauti nemokamą prieigą prie jūsų duomenų bazių. Kažkas panašaus egzistuoja ir aukštesniuose lygmenyse. Tos destruktyviosios civilizacijos prasmuko į ketvirtąjį išmatavimą apgaulingu būdu. Jos tiesiog „nulaužė“ apsaugą.

Klausimas. Ką jūs sakote! Ar taip galėjo nutikti?

Paaiškinsiu tai žmogaus ir prožektoriaus palyginimu. Įsivaizduokite, kad į tamsią patalpą įeina žemos energijos, žemų vibracijų žmogus. Palyginkime jį su mažo galingumo žibintuvėliu, kuris apšviečia tik kai kuriuos daiktus, pirmiausia tuos, kurie arčiau tavęs, ir leidžia įsivaizduoti tik apytikrį patalpos planą. Su tokiu žibintuvėliu tu matai tik trečiojo išmatavimo erdvę. Jei pašviesi didesnio galingumo prožektoriumi, pamatysi daugiau daiktų ir apšviesi didesnį patalpos plotą. Didindamas prožektoriaus galią, tu nušviesi vis didesnę patalpos ploto dalį, kol pasieksi tolimiausius kambario – pasaulio užkaborius, ir tau taps aiški bendriausioji daugiamačio pasaulio sandara. O dabar įsivaizduokime, kad būdamas žemos energijos būtybe, kažkur sugebėjai gauti galingą prožektorių, kuriuo iš karto galėjai nušviesti visą patalpą.

Pirmuoju atveju šviesa sklinda iš tavęs, antruoju – iš išorinio prietaiso, naudojančio svetimą energiją. Tokius prožektorius destruktyviosios civilizacijos pagamino, pagrobusios didžiulius energijos kiekius iš savo artimosios aplinkos, iš kitų rasių, taip pat ir iš jūsų, iš žmonijos. Ir šios prisigrobtos energijos dėka jie sugebėjo patekti į ketvirtąjį išmatavimą. Bet toliau joms reikia išsilaikyti šiame lygmenyje, o ką daryti, jei prožektoriaus akumuliatoriaus energija senka? Todėl jos išrado būdą, kaip siurbti energiją iš svetur, iš žmonijos. Ir iš tikrųjų dabar žmonija įkrauna jų „prožektorius“ ir padeda išsilaikyti ketvirtajame išmatavime. Jei jūs, visa žmonija, liausitės tiekti jiems energiją, tai jie nukris į žemesnį išmatavimą. Ir tai bus išmatavimas, žemesnis už trečiąjį, kuriame jūs dabar esate. Tai atsitiks todėl, kad svetimos energijos pasisavinimas ir naudojimas sukuria skolininko būseną. Jie įkris į skolininkų duobę tiesiogine tų žodžių prasme. Tokia perspektyva kelia jiems didžiulę baimę, ir todėl jie nesiliauja imti (skolintis) energiją iš jūsų, tikėdamiesi, kad artimiausiu metu ras savo problemų sprendimo būdus.

Klausimas O kaip mes galėtume uždrausti jiems vogti mūsų energiją, blokuoti mūsų energijos siurbimo kanalus?

Atsakymas. Būdas labai paprastas. Juos domina tik negatyvi energija. Pirmapradiškai negatyvi energija nebūdinga jūsų, žmonių, pasauliui. Ją į Žemę atnešė skaldymo, atskyrimo virusas. Kai tik pajuntate, kad į jus ima plūsti negatyvi energija, pavyzdžiui, įtūžis, pyktis, pavydas, liūdesys, nusiminimas ir panašiai, turite iškart suprasti, kad prisijungėte prie negatyvios energijos siurbimo ir kaupimo programų. Vos tik nustojate džiaugtis ( o džiaugsmas yra pagrindinis šviesos pasaulio požymis), turite suprasti, kad pradėjo veikti iš išorės jums primestos programos. Tada turite sutelkti savo jėgas, tarti: „Stop“ ir pasistengti išsiaiškinti, kas vyksta. Jei suprantate, kad atvėrėte savo energijos išsiurbimo kanalus, geriausia tuoj pat nustoti gaminti negatyvią energiją.

Praėjus neigiamos energijos antplūdžiui jūs paprastai jaučiatės išsekę, tarsi kas būtų išgręžęs. Jūs niekada nesijausite išsekęs po pozityvios energijos antplūdžių – džiaugsmo, linksmybės, juoko ir panašiai. Taip yra todėl, kad tai jūsų įgimtos energijos, o antra, destruktyvios esybės jų nesisavina savo reikmėms. Apsigynimo būdas labai paprastas, pavadinkime jį taip: ieškokite priešingybės. Jei jus apėmęs įtūžis, pasistenkite pereiti į džiūgavimo būseną, jei verkiate, pabandykite nusijuokti, jei liūdite, pabandykite nusiteikti linksmai. Iš pradžių atrodys, kad tai neįmanoma užduotis, bet, pademonstravus deramą užsispyrimą ir praėjus tam tikram laikui tokie perėjimai į priešingas būsenas vyks automatiškai. Pavyzdžiui, jei jums labai liūdna, pabandykite prisiminti kokį nors labai linksmą atsitikimą, pokalbį, pajuokavimą, ir liūdesys išnyks. Tai jums pažįstama, tai jau darėte ne kartą. Jei pykstate ant kokio nors žmogaus, tai pasistenkite prisiminti apie jį ką nors teigiamo arba prisiminkite taisyklę, kad kiekvienas žmogus, padaręs jums ką nors bloga, yra jūsų mokytojas (moko susivaldyti, pažvelgti į situaciją iš kitos pozicijos ir panašiai). Antra vertus, prisiminkite, kad jums duotas humoro jausmas. Ar nepagalvojote, kokiam tikslui jis jums duotas? Juk tai galingas nuotaikų ir būsenų perjungėjas. Jei pažvelgsite į suerzinusį ar supykdžiusį žmogų su humoru, tai padės išvengti negatyvios energijos išsiurbimo spąstų. Humoras, autoironija leidžia neprisiklijuoti prie neigiamų programų.

Susigrąžinkite savo tikruosius gebėjimus

Sat, 27 May 2023 10:32:00 +0000

Tai naujos epochos žinios apie žmogaus gebėjimus valdyti savo paties gyvenimą ir apskritai materialųjį pasaulį.

„Ar žinote, kas esate, kiekvienas iš jūsų? Jumyse slypi tikras milžinas, pasaulio valdovas. Bet jis miega ir miegodamas mato sapną. Ir sapne jis mato save kaip bejėgį kūdikį, kuris mano, kad nuo jo niekas nepriklauso... Mielieji milžinai, mes norime padėti jums atsibusti. Mes norime padėti jums atsiminti savo galias ir pradėti naudotis jomis.“

Informacija pateikiama dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

SUSIGRAŽINKITE SAVO TIKRUOSIUS GEBĖJIMUS

Krajono čenelingas

Mes viską žinome apie jus ir be galo jus mylime. Mes žinome, kaip jums nelengva. Kartais jus jaučiatės kaip šachmatų figūrėlės, stumdomos aplinkybių. Kartais jums rodosi, kad esate aukos, kad šiame pasaulyje nuo jūsų niekas nepriklauso.

Brangieji, jūs klystate. Jūs paprasčiausiai nežinote savo galių, jūs dar neišmokote deramai jomis naudotis. Aš, Krajonas, be perstojo kartoju šią tiesą.

Jums nebūtina jaustis aukomis. Kad ir kas vyktų aplink jus – siautėtų gamtos stichijos, socialinės ekonominės krizės, technogeninės katastrofos – jūs galite paveikti visas šias situacijas. Jūs galite numalšinti bet kokį uraganą ar štormą. Taip, brangieji, tokia yra tiesa, Dvasios tiesa. Jūs darote poveikį aplinkiniam pasauliui, nors ne visada patys tai suvokiate. Pačiu savo buvimu, kai esate harmonijos ir susiliejimo su Dievo meile būsenos, jūs galite suvaldyti bet kokias stichines galias. Tam jūs turite visas reikalingas savybes, visus instrumentus. Jums suteikti ginklai apsiginti nuo bet kokių bėdų ir nelaimių. Atėjo laikas išmokti naudotis šiais „ginklais“.

Jūs – ne aukos, jūs – kūrėjai.

Jūs gyvenate neramiame pasaulyje. Jūs apima siaubas, kai stichijos užgriūna jūsų miestus ir nušluoja nuo Žemės paviršiaus jūsų būstus. Jūs jaučiatės tarsi skiedrelės, blaškomos galingų bangų. Jums atrodo, kad esate bejėgiai, kad nuo jūsų niekas nepriklauso, kad nieko negalite padaryti, jums belieka susitaikyti su likimu ir maldauti Dievo pagalbos.

Noriu, kad gerai įsidėmėtumėte žodžius, kuriuos dabar pasakysiu. Noriu, kad sugertumėte jų prasmę, išgirstumėte ne tik ausimis, bet ir širdimi.

Jūsų bejėgiškumas – ne kas kita, kaip iliuzija. Ar žinote, kas esate, kiekvienas iš jūsų? Jumyse slypi tikras milžinas, pasaulio valdovas. Bet jis miega ir miegodamas mato sapną. Ir sapne jis mato save kaip bejėgį kūdikį, kuris mano, kad nuo jo niekas nepriklauso. Sapne jis gali tik verkti ir skųstis, sapne jis neprisimena, kad jo valioje – atsistoti, išsitiesti visu ūgiu, ranka pasiekti žvaigždes ir savame pasaulyje įtvirtinti taiką, ramybę ir tokią harmoniją, kokią tik galima įsivaizduoti.

Mielieji milžinai, mes norime padėti jums atsibusti. Mes norime padėti jums atsiminti savo galias ir pradėti naudotis jomis.

Jūsų galia – tai jūsų Dvasios galia. Jūsų galia – tai jūsų ketinimo, nusistatymo galia. Jūsų galia – tai jūsų žodžio galia.

Sujungę į vieną šias tris galias, įsigiję trigubą Dvasios–Ketinimo–Žodžio galią jūs galite daryti stebuklus.

Brangieji, jūs ir esate Dievas. Jums nėra reikalo kelti į dangų rankas ir skųstis vargais. Verčiau kreipkitės į save patį. Tarkite: „Aš galingas. Aš galiu. Aš kuriu tokį pasaulį, kokį noriu matyti. Pasaulis paklūsta man. Pasaulis paklūsta mano Dvasios jėgai. Pasaulis paklūsta mano Ketinimo jėgai. Pasaulis paklūsta mano Žodžio jėgai. Pasaulis paklūsta man. Aš – kūrėjas, aš kuriu pasaulį, kuriame įsiviešpatauja šviesa, meilė, harmonija.“

Ištarę tai pajausite, kad kažkas pasikeitė jumyse ir aplink jus. Jus pajausite energijos srautus, kuriuos galite valdyti. Pajusite, kad galite nukreipti šiuos srautus norima kryptimi, į nemalonią situaciją, nelaimės ar katastrofos vietą, ten, kur pasauliui reikia pagalbos. Ir jūs pamatysite, prasidės permainos. Jos prasidės, nes to panorote jūs. Nes jūs esate svarbiausia perkurianti jėga tame pasaulyje, kuriame gyvenate. Jūs nežinojote šito? Jūs nenujautėte jumyse slypinčių galimybių? Pats laikas tai sužinoti. Laikas veikti. Laikas panaudoti tas galias. Jums reikia jų. Jų reikia Žemei. Jų reikia pasauliui Jūs gelbėjate savo planetą. Jūs atliekate didžią pareigą Visatai. Jūs atliekate tą pareigą dar iki galo nesuvokę savo galios. Jūs bundate ir jau visai netrukus visa jūsų galia bus jūsų rankose. Ir tada jūsų planetoje įsigalės žemiškas rojus. Mielieji, mes jau dabar žavimės jumis. Jūs žengiate pirmyn nieko nepaisydami. Jūsų kelionė nuostabiai graži. Bet ji gali ir ji turi tapti dar nuostabesne, dar didingesne.

Susigrąžinkite Dvasios galią.

Prisiminkite, kas jūs iš tikrųjų esate – didinga dieviška būtybė. Prisiminkite, kad už jūsų žmogiško pavidalo slypi angelas. Prisiminkite, kad jūsų žemiškas kūnas – tik instrumentas, kurio dėka amžinoji nemirtingoji Dvasia veikia materialiame pasaulyje. Prisiminkite, kad jūs pats priėmėte sprendimą leistis į šią žemišką kelionę, kad išspręstumėte didžius uždavinius ir pasiektumėte didžius tikslus. Jūs atliekate Kūrėjo, tveriančio rojų Žemėje, misiją. Jūs atėjote į Žemę vedini didingo tikslo – pakreipti jos raidą visuotinio gėrio link.

Kaip angelas, kaip didinga dieviška būtybė jūs be galo stiprus ir visiškai nepažeidžiamas. Jūs apdovanotas gebėjimu kurti vien minties galia ir ketinimo galia. Jūsų krūtinėje beribė jėga, kurią galite naudotis savo nuožiūra ir nukreipti ten, kur jums norisi.

Tapatinkitės su angelu, kuris yra jūsų biologinio apvalkalo viduje. Atminkite, kad būtent jis yra Dievo dalelė, veikianti jūsų kūne ir turinti jūsų vardą. Atsiminkite, kokia jėga slypi jumyse.

Ši jėga leis jums bet kokiomis sąlygomis išsaugoti ramybę ir rintį. Ši jėga suteiks galimybę išlaikyti dvasios tvirtybę, nesutrikti ir nepulti į paniką, visada priimti tinkamiausius sprendimus. Ši jėga padės neįsitraukti į svetimas emocines reakcijas, negatyvias mintis bei nuomones. Ši jėga padės jums susivokti, kas iš tikrųjų vyksta.

O vyksta tai, ką jūs pats esate suplanavęs. Tai, kas daugeliui žmonių atrodo chaosas, iš tikrųjų yra tik laiptelis į tobulesnę tvarką. Atsiminkite tai. Taip pat atsiminkite, kad jūsų santykis su tuo, kas vyksta, gali turėti lemiamos reikšmės įvykiams.

Kadangi jūs pats ir jūsų mintys labai galingos, tai pasaulyje viskas vyksta atsižvelgiant į tai, ką jūs apie tai galvojate. Jei galvojate, kad aplinkui viešpatauja chaosas, tai tuo pačiu stumiate pasaulį dar didesnio chaoso link. Jei manote, kad viskas vyksta pagal planą, link aukštesnio lygmens tvarkos – taip ir bus.

Kodėl jums rodosi, kad pasaulis chaose? Todėl, kad išeina sena energija ir ateina nauja. Permainos ne visada gali vykti neskausmingu keliu. Ten, kur susikaupę daug senų energijų, metaforiškai kalbant, gali sugriūti užtvanka. Gali ištikti kataklizmai ir nelaimės. Taip, brangieji, energija transformuojasi ir tokiais būdais. Nauja energija plūsta dabar į Žemę galingu srautu – ir tai vyksta pagal jūsų pačių norus. Jūs galite paklausti: „Bet nejaugi mes patys galėjome suplanuoti visas šias nelaimes ir katastrofas? Nejaugi mes galėjome suplanuoti nelaimes su žmonių aukomis – juk neretai tokiose katastrofose žūsta daugybė žmonių.“

Brangieji, užduodami tokius klausimus, jūs vadovaujatės žmogiška logika, o ne Dvasios logika. Dvasios požiūriu viskas vyksta kitaip. Jūs, žmonės, čia matote tragediją. Dvasia gi mato didingą įvykį. Ji mato, kad įvykis neša didžiulį gėrį visiems, ir tiems, kurie lieka Žemėje, ir tiems, kurie išeina.

Visos sielos, nusprendusios išeiti per šiuos kataklizmus, daro tai savo valia. Jų žemiško gyvenimo logika tokia, kad jie negali ramiai ir nuosekliai pereiti į naująją energiją dar šio įsikūnijimo metu. Jie negali transformuoti savęs ir savo energijų nepereidami mirties ir naujo gimimo slenksčio. Jie vėl įsikūnys Žemėje, ir įsikūnys labai greitai. Jie ateis pakrauti naujomis energijomis, jie ateis išsivadavę iš senos karmos. Būtent dėl tokio išsivadavimo jie ir išeina. Jie patys tai pasirinko.

Jūs, tie, kurie dabar skaitote ar klausote šių žodžių, padarėte kitokį pasirinkimą. Jūs keičiatės, keičiatės savo noru, jūs pereinate į naujas energijas dar per šį įsikūnijimą – jums nereikia išeiti iš Žemės, kad pakeistumėte save. Tai jūsų pasirinkimas. Ir Dvasia gerbia tokį pasirinkimą. Dvasia taip pat gerbia pasirinkimą tų, kurie nusprendė išeiti, nes jie negalėjo transformuoti senųjų energijų kitokiais būdais. Ir jūs pagerbkite jų pasirinkimą. Palaiminkite juos. Ir laukite jų sugrįžtant – jau kitu pavidalu ir kitos kokybės.

Jūs, pasiliekantieji, įsipareigojote atlikti didžiulį darbą – subalansuoti ir transformuoti Žemės energijas. Tai jūs darote vien būdami Žemėje. Atliekate savo Dvasios jėga, savo susitelkimu, ramiai priimdami visa tai, kas vyksta, net ir tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nepriimtina. Likite ten, kur esate. Kreipkite savo Dvasios šviesą ten, kur viešpatauja chaosas, kur vyksta tragedijos. Savo Dvasios jėga padėkite atkurti tvarką. Netrukus pamatysite, kad kataklizmai baigėsi, o Žemė pražysta puikioje naujoje šviesos, meilės ir harmonijos energijoje.

Susigrąžinkite Ketinimo galią

Saugodami savo sieloje taiką ir ramybę, jūs galite reikšti ketinimą keisti aplinkinį pasaulį, kad jame taip pat įsiviešpatautų taiką ir ramybė. Jūsų ketinimas – ne vien paprasta mintis Tai Dvasios jėga ir energija, nukreipta į tam tikrą tikslą.

Ketinimas, nusistatymas – pagrindinis kūrimo ir transformacijos instrumentas, duotas jums Dievo. Jūs galite pasinaudoti juo bet kada, ir kiekvieną kartą įsitikinsite savo galia ir savo galimybėmis paveikti realybę, transformuoti materialųjį pasaulį.

Kad ir kas atsitiktų jūsų gyvenime ir aplinkoje, jūs visada galite likti vienas, nugrimzti į ramybės ir atsipalaidavimo būseną, susisiekti su savo \dieviškuoju centru ir tarti: „Aš nukreipiu savo ketinimo galią pertvarkyti šią situaciją (įvardinkite situaciją, kurią ketinate pakeisti) taip, kad tai teiktų didžiausią gėrį Dvasiai, man, Žemės planetai, pasauliui ir kitiems žmonėms.“

Nukreipkite dėmesį į savo vidų, įsiklausykite į save. Taip jūs pažadinsite savo galią. Pajuskite ašį savyje, galingą energijos stulpą, jūsų atramą. Nukreipkite jėgos srautą ta ašimi, kad pakeistumėte situaciją. Taip galite pakeisti bet kokią savo gyvenimo situaciją, taip pat bet kokią situaciją planetoje, net jei ji visiškai nesusijusi su jumis asmeniškai. Jūs galite palaikyti ramybę ir harmoniją savo gyvenamojoje teritorijoje. Patikėkite, vien savo buvimu jūs galite paveikti ugnikalnio išsiveržimus ir malšinti milžiniškas bangas. Pažinkite savo galias, – sužinokite, kad taip ir yra.

Pasitelkite žodžio galią

Jūsų ketinimas, nusistatymas – galinga jėga. Bet yra dar vienas instrumentas, kuris suteikia nusistatymui dar didesnę galią, be to, paremia jį veiksmu. Šis instrumentas – Žodis.

Žodis – tai ne vien garsai, kuriuos girdite ar tariate. Tai galinga energija ir informacija, o kartu tai yra kuriamoji jėga. Jėga, kurios dėka jūs galite keisti pasaulį.

Jūs jau žinote, kad mintis yra energija. Žodis, ypač garsiai ištartas žodis, yra dar galingesnė energija. Garsiai reikšdami savo nusistatymą jūs paskelbiate jį pasauliui. Jūs dovanojate balsą savo dvasiai. Garsiai išreikštu nusistatymu Dvasia įtvirtina savo kūrybinę perkuriamąją jėgą. Garsiai išreikštas nusistatymas – tai veiksmas, skirtas pakeisti pasaulį.

Balsu sakykite, ko jūs norite. Drąsiai ir atvirai skelbkite tas savybes, kurias norite turėti. Žodžio ir nusistatymo galios dėka galite reikalauti sveikatos, turto, jaunatviškumo, savo problemų išrišimo, taikos ir gerovės sau, savo artimiesiems ir visam pasauliui. Tai, ką jūs ištariate, tampa jūsų realybe. Jūs dar nepripažįstate šitos tiesos? Pripažinkite, įsisąmoninkite šią tiesą, brangieji. Įsiklausykite į žodžius, kuriuos tariate. Ir jūs pamatysite: jūs patys sukūrėte savo pasaulį šiais žodžiais. Žodžius, kurie nustojo kurti jums naudą, pakeiskite kitais, tokiais, kurie atneš jums ramybę ir harmoniją.

Laikai keičiasi, ir kartais keičiasi labai greitai. Jūs patys esate šio proceso liudininkai. Ir žinokite, kad ir kas atsitiktų, jūsų galia didėja kiekvieną dieną. Jei aplink vyksta tai, kas jums nepatinka, vadinasi, atėjo laikas tai sustabdyti, pakeisti. Atėjo laikas suvokti: visa, kas vyksta, priklauso nuo jūsų. Ir jei jūs tarsite „ne“ chaosui ir „taip“ harmonijai – chaosas išnyks ir įsiviešpataus harmonija.

Tebūnie taip.

Su meile,

Krajonas

Kontaktuotojo, Li Kerolo komentaras

Žodis – ne vien garsas. Tai kūrybinis veiksmas. Tai tikras, veiksmingas tikrovės perkūrimo instrumentas.

Daugeliui mūsų iš pradžių sunku suprasti, kodėl būtinai turime reikšti nusistatymą (ketinimą) garsiai? Kodėl afirmacijas reikia tarti garsiai? Kodėl su Dievu reikia kalbėti garsiai, juk Jis ir be to žino visus mūsų poreikius?

Bet pamažu į šiuos klausimus plaukė atsakymai, ir situacija tapo aiški.

Reikalas tas, kas mes jau gyvename naujose energijose. Laikai keičiasi, tai ne kartą yra pabrėžęs Krajonas. Šių naujų energijų sąlygomis mes vis labiau tampame kūrėjais, panašiais į Dievą. Mums jau nereikia prašyti Jo malonės. Todėl, kad mes patys galime sukurti sau viską, ko mums reikia, panaudodami mūsų pačių Dieviškosios Dvasios galią.

Dievas iš tiesų žino mūsų poreikius. Daugelis jau pastebėjo, kad išsipildo net ir tie mūsų norai, kurių mes garsiai nereiškiame. Kartais užtenka tik pagalvoti, net ir probėgšmais, ir noras išsipildo. Bet tai paprastai atsitinka tokiais atvejais, kai mūsų noras labai stiprus ir susijęs su gyvybiniais mūsų poreikiais. Bet juki mes galime turėti ir tokių norų, kurie nėra asmeniški, arba tokie, apie kuriuos nepagalvodavome ir nepareikšdavome jų Dievui, net ir mintyse. Bet mes galime realizuoti net ir tokius norus. Kaip tik čia mums gali padėti žodžio galia. Bet žodis tokioje situacijoje – tai ne vien kreipimasis į Dievą. Tai kūrybos instrumentas. Mes ne vien sakome, ko norime, – mes kuriame pačiu žodžių tarimo veiksmu.

Tokia dvasios realybė ne visada suprantama mums, žmonėms. Juk mes įpratę manyti, kad žodis – tai garsų rinkinys. Mintis, kad žodis yra kūrybos instrumentas, mums visiškai neįprasta. O tai kaip tik ir yra instrumentas. Įsivaizduokite, kad mūsų materialus pasaulis – neapdorotas molis. Bet mes, žmonės, galime iš šio molio nulipdyti bet ką. Tam mes turime instrumentų.

Triguba galia, savotiška žmogiškoji trejybė – Dvasia-Nusistatymas (Ketinimas)-Žodis – atstoja ir žiedimo ratą - tekėlą, ir skulptoriaus kaltą, ir dailininko teptuką. Tai instrumentas, kuriuo mes „lipdome“ savo realybę! Ir jei jūs, nusiraminę ir susijungę su savo Dieviškuoju centru, sakote: „Aš noriu, kad ten, kitoje šalyje, nurimtų stichijos ir įsiviešpatautų taiką“, jūs tuo pačiu tramdote stichijas ir padedate įsiviešpatauti taikai.

Imkime siųsti savo šviesą į tamsiausias pasaulio vietas. Kiekvienas iš mūsų – didelė jėga, o visi kartu mes esame milžiniška neįveikiama jėga. Mes galime pakeisti mūsų pasaulį!

Būkite palaiminti savo kelyje