Pabudimas - Pokalbiai su Anapusybe

Pokalbiai su Dievu. 4 dalis. Saulės šviesa ir žvakės šviesa

Sun, 16 Apr 2023 17:04:00 +0000

Ištraukos iš N. D. Volšo knygos „Pokalbiai su Dievu“ (išleido R. Anankos leidykla). Tai Dievo atsakymas į klausimą „Kodėl pasaulis yra toks, koks yra?“

Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

Saulės šviesa ir žvakės šviesa

Ištrauka iš Nilo Donaldo Volšo (Neale Donald Walsch) knygos „Pokalbiai su Dievu. Neįtikėtinas dialogas“, R. Anankos leidykla, Kaunas, 2006, P.45 –47.

Neteiskite kitų žmonių gyvenimiškojo kelio. Nepavydėkite sėkmės, nesisielokite dėl nesėkmių, nes jūs nežinote, kas sielos matais yra sėkmė, o kas nesėkmė. Nevadinkite reiškinių nei liūdnais, nei džiugiais, kol nenuspręsite ar nepamatysite, kaip tai panaudojama. Tad ar mirtis yra nelaimė, jei ji gali išgelbėti tūkstančius kitų gyvybių? O ar gyvenimas yra džiugus įvykis, jei jis tapo vien liūdesio šaltiniu? Neteiskite kitų, tačiau savo nuomonę turėkite. Ir leiskite kitiems turėti savąją.

Tai nereiškia, kad galima negirdėti pagalbos šauksmo, kad galima numoti ranka į sielos tobulėjimą ir nesistengti keisti padėties ir aplinkybių. Tai reiškia, kad gyvendami turite atsikratyti išankstinių nuomonių ir nuosprendžių. Nes kiekviena aplinkybė yra dovana, kiekviename išgyvenime slypi tikrieji turtai.

Kažkada buvo siela, kuri žinojo esanti šviesa. Ir ši jauna siela troško save išgyventi. „Aš esu šviesa, – kalbėjo ji. – Aš esu šviesa“. Visgi net aiškiausias suvokimas, netgi įvardijimas negali atstoti paties išgyvenimo. Karalystėje, iš kurios ši siela kilo, neegzistavo nieko daugiau, vien šviesa. Kiekviena siela buvo puiki, kiekviena buvo nuostabi, kiekviena spindėjo Mano stebuklingosios šviesos didybe. Bet ši maža siela panėšėjo į žvakę įsaulyje. Užlieta didžiosios šviesos – kurios dalis ji buvo – siela negalėjo nei įžvelgti savęs, nei išgyventi to, Kas Ji Iš Tikrųjų Yra.

Siela vis geidė ir geidė save pažinti. Ir šis jos noras buvo toks didžiulis, kad vieną dieną Aš pasakiau:

– Ar žinai, Mažoji, ką privalai padaryti, kad tavo troškimas išsipildytų?

– Ką, ką, Dieve? Ką turiu padaryti? Aš padarysiu bet ką! – sušuko mažoji siela.

– Privalai atskirti save nuo Visumos, – paaiškinau – O tada apgaubti save tamsa.

– Švenčiausiasis, o kas yra tamsa? – paklausė ji.

– Tai, kas tu nesi, – atsakiau, ir siela suprato.

Ir ji taip padarė: atsiskyrė nuo Visumos, dar daugiau, ji net nuklydo į kitas erdves. O čia ji turėjo galios pasikviesti ir išbandyti visas tamsos formas.

Visgi pačioje tamsos aklybėje ji neištvėrusi sudejavo: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ (Mt. 27, 46). Kaip kad jūs dejuojate niūriausią akimirką. Bet Aš jūsų niekada neapleidžiu. Aš visuomet jus palaikau ir esu nuolat pasirengęs priminti, Kas Jūs Iš Tikrųjų Esate. Visada pasirengęs pasikviesti namo.

Todėl būkite šviesa, nukreipta į tamsa, ir jos nekeikite. Ir tomis akimirkomis, kai jus užgrius tai, kas jūs nesate, nepamirškite, Kas Jūs Esate. Garbinkite sukurtąjį pasaulį, kad ir kaip jums norėtųsi jį keisti.

Žinokite, kad tai, kaip jūs elgsitės nuožmiausių išbandymų metu, gali tapti jūsų didžiausia pergale. Kadangi jūsų išgyvenimai yra patvirtinimas to, Kas Jūs Esate, to, Kuo Jūs Norite Būti.

Papasakojau šią istoriją – palyginimą apie žvakę ir saulę – kad jūs lengviau suprastumėte, kodėl pasaulis yra toks, koks yra, ir kaip jis gali pasikeisti tą pačią akimirką, kai žmogus prisimena savo pirmapradės savasties dieviškąją prigimtį.

Kai kas sako, kad gyvenimas yra mokykla, kad visi tie reiškiniai, kuriuos stebite ir išbandote, skirti jūsų lavinimui. Aš apie tai jau kalbėjau ir pakartosiu dar kartą.

Jūs apsilankote šiame pasaulyje ne tam, kad ką nors išmoktumėte, o tam, kad parodytumėte tai, ką jau žinote. Šis žinojimas turi reikštis veiksmais. Jūs turite sukurti save iš naujo, savųjų išgyvenimų dėka. Tai pateisins jūsų gyvenimą, suteiks jam tikslą, persmelks jį šventumu.

Pokalbiai su anapusiniu pasauliu. 1 dalis

Sun, 16 Apr 2023 13:28:00 +0000

Ši medžiaga esmingai papildo anksčiau „Mūsų pabudimo“ svetainėje publikuotus video apie kontaktus su anapusiniu pasauliu. Čia labai detaliai atskleista pati kontaktavimo „technologija“ – kaip vyksta kontaktas, kas gali kontaktuoti, kas yra tos nematomos būtybės kitame „laido“ gale... O ir patys atsakymai į užduodamus klausimus labai intriguojantys...

Tekstas

POKALBIAI SU ANAPUSINIU PASAULIU

(Ištrauka iš G. S. Belimovo knygos „Kitų pasaulių pasireiškimai žemiškųjų fenomenų pavidalais“. Šaltinis - www.koob.ru)

Anomalinių reiškinių tyrimo Volgos grupė ketverius metus – nuo 1993 iki 1997 metų – kontaktavo su neišaiškintu protingos informacijos šaltiniu. Per šį laiką sukaupta gausi neįprasta intelektualinio pobūdžio medžiaga, kuri įrašyta į 200 valandų trukmės magnetofono juostą ir 3 valandų trukmės videokasetę. Visa tai pokalbių su nežinoma protinga substancija įrašai, kuriuose sukauptas milžiniškas kiekis pačios įvairiausios informacijos. Tokios apimties kontaktų neįmanoma surežisuoti ar kaip nors kitaip padirbti. Tuo labiau, kad per seansus pokalbiuose dalyvavo daugiau kaip 20 žmonių, ir jie visi įsitikino, kad pokalbis iš tiesų vyksta spontaniškai, čia ir dabar. Mes stengėmės sužinoti, su kuo kontaktuojame, bet tiesaus ir iki galo aiškaus atsakymo taip ir negavome. Tačiau nesvarbu, su kuo mes bendravome – su protingomis civilizacijomis iš kitų planetų (ateiviais), informaciniais laukais, noosfera ar su neišaiškintomis žmogaus psichikos savybėmis – kontaktų fenomenas vertas nepaprastai įdėmaus mokslinio tyrinėjimo.

Mūsų pirmasis telepatinis kontaktas su nežinomu Sąmonės šaltiniu įvyko 1993 metų gruodžio pabaigoje. Mūsų grupės nariai Georgijus Gubinas ir Genadijus Charitonovas (abiems tada buvo po 27 metus) eksperimentavo, bandė paveikti vienas kitą hipnozės priemonėmis. Per vieną iš tokių bandymų Charitonovas netikėtai pateko į tam tikrą būseną, artimą transui.

Būdamas transo būsenoje Charitonovas užsimerkęs gulėjo ant sofos, neatsakinėjo į mūsų klausimus. Staiga jis pakėlė rankas ir dešine ranka ėmė daryti tokius judesius, tarsi rašytu nematomu rašikliu. Tuo pat metu kairioji ranka judėjo darydama ritmingus švytuoklinius judesius. Kai jam į ranką padavė rašiklį ir priartino kartono lakštą su pritvirtintu prie jo popieriaus lapu, ant popieriaus atsirado raidžių grandinės, iš kurių galima buvo suprasti vos kelis žodžius. Charitonovo draugas Gubinas, kažkuriuo momentu supykęs, kad, rašto neįmanoma įskaityti, garsiai šūktelėjo: „ Pasakyk žodžiais“. Ir tada Charitonovas prabilo. Tačiau jo kalba dabar stebėtinai skyrėsi nuo tos kalbos, kurią mes buvome įpratę iš jo girdėti. Balso tembras liko toks pat, bet intonacija, išraiškingumas, ir, svarbiausia, prasmė to, kas sakoma, tapo visiškai neįprasti, nebūdingi normalios būsenos Charotonovui. Pokalbis truko apie 20 minučių, po to Genadijus Charitonovas pats išėjo iš transo būsenos. Čia paaiškėjo, kad jis iš ką tik vykusio dialogo nieko neprisimena, be to, nemano, kad ką tik buvo patekęs į transo būseną.

Jaunuoliai tęsė savo bandymus, tobulindami įėjimo į transą ir išėjimo iš jo metodiką. Nematomas jų pokalbių partneris davė keletą naudingų patarimų, kaip palaikyti pastovų ir ilgalaikį ryšį. Buvo patarta siekti ypatingo psichologinio nusiteikimo, skaičiuoti nuo 1 iki 9, kol kairė ranka pradės ritmingai švytuoti, būtinai nusiprausti prieš ir po kontakto. Vėliau buvo gauta daugiau instrukcijų, ką daryti, kad ryšys būtų tvirtas ir ilgalaikis. Vienu momentu eksperimento dalyviai susiprotėjo įjungti magnitofoną.

Mes iš anksto sugalvodavome klausimus pasirinkta tema. Parengdavome apie 120 klausimų vienam seansui, pokalbio metų iš konteksto atsirasdavo naujų, iš anksto neparengtų klausimų. Stengdavomės, kad Charitonovas iš anksto nežinotų, kokie klausimai parengti – kad tai nedarytų įtakos jo atsakymams. Po to kiekvienas seanso dalyvis nuprausdavo veidą ir rankas tekančiu vandeniu, įjungdavome mikrofoną, stalinę lempą, šviesą nukreipdavome taip, kad šviesa netrukdytų mūsų ryšininkui. Iš kambario reikėjo pašalinti laikrodžius, mechaninius ir elektroninius, veidrodžius. Mūsų nematomieji pašnekovai vadino Charitonovą „vertėju“, atrodo, kad tai tiksliausiai apibūdino jo funkcijas per pokalbius. Aišku, kad kontakto metu buvo panaudojami jo kalbos padargai, klausa, ko gero, ir jo žodyno atsargos, bet jis pats aiškino, kad matė kažkokius paveikslėlius – vaizdus, kuriuos tuoj pat vertė į žodžius.

Kai vis giliau grimzdamas į transą Charitonovas imdavo ritmingai mojuoti dešiniąja ranka, jis tardavo: „Klauskite“. Taip prasidėdavo dialogas.

Pateikiame vieno iš pirmųjų seansų fragmentą; jame mes bandėme sužinoti, su kuo turime reikalą ir kokių tikslų galėtų turėti abi pusės.

„Klausimas. Turime daug klausimų įvairiais pasaulio sąrangos, gyvenimo, mokslo, religijos aspektais. Pradžioje norėtųsi daugiau sužinoti apie jus, kad nereikėtų spėlioti. Tad kas jūs? Kita civilizacija, kita gyvybės forma, ar atskiras informacijos šaltinis?

- Mes kaip ir jūs. Bet jūs – vaikai.

- Kokioje vietoje jūs gyvenate? Žemėje? Saulės sistemoje ar tolimajame kosmose?

- Mes – kitoks pasaulis. Negalima lyginti.

- Kokiuose matavimuose jūs esate?

- Matuojate jūs...

- Aišku. Pas jūs nėra koordinačių sistemos, matavimų sistemos?

- Jūs – vaikai, mes vyresni. Mes atėjome ir mokome jūs. Jei nenorite, mokykite save patys.

- Mes norėtume kuo greičiau įsisavinti naujas žinias. Galbūt dabar toks periodas, kai mums ypatingai reikia jūsų pagalbos.

- O ar galite nurodyti periodą, kada mūsų pagalba jums nebuvo reikalinga?

- Na taip, sunku būtų nurodyti. Tikriausiai ji visada buvo reikalinga. Ar turite savo planetą, kurioje nuolat gyvenate?

- Ne. Mes – energetinis pasaulis.

- Jis apima visą visatą, ar tik Žemės apylinkes?

- Saulės sistemą.

- Kitose galaktikose jūsų nėra?

- Ne, jūs nesupratote, Saulės sistemoje mes esame dabar, ir dabar mes esame užėmę vietą jūsų fiziniame pasaulyje, konkrečiau, esame jūsų emociniame plane.

- Sakykite, trijų matavimų erdvė, kurioje mes esame, ar ji baigtinė?

- Tai jūsų pasakėlės. Dabar jūs gyvenate penkių matavimų erdvėje. Bet naudojatės tik trimis matavimais.

- Ar ateis laikas, kai mes suprasime, jog galime naudotis visais penkiais matavimais.

- Beprasmis klausimas. Jei to nebūtų, tai kam jūs gyvenate?

- Kiek iš viso erdvės matavimų, ar jų be galo daug?

- Jūs turite septynis planus. Jūs tai žinote, jūs vadinate tai čakromis. Dabar jūs egzistuojate penkiuose matavimuose. Ar tai jums naujiena?

- Tam tikra prasme taip. Aš maniau, kad ketvirtasis matavimas – tai laikas. O kaip įsivaizduoti, kas yra penkių matavimų erdvė?

- Pasaulis nėra padalintas į matmenis. Tai jūs jį suskirstėte. Iš pat pradžių jūs buvote padalinti tarp penkių pasaulių.

- Išvardinkite šių matavimų parametrus. Mes žinome tris parametrus - ilgį, plotį, aukštį. Šiek tiek apie ketvirtą - laiką...

- Jūs kalbate apie fizinį planą. Mes jums sakome ką kitą. Jumyse yra mažiausiai trys plotmės: ego, siela ir dvasia. Religija čia nemeluoja.

- O vis dėlto pratęskime apie matavimus...

- Gerai, padarykime taip; jūs įsivaizduojate, kad esate realus?

- Įsivaizduojame.

- Anapusinis pasaulis jums yra realybė?

- Ginčytinas klausimas. Dauguma žmonių anapusinio pasaulio nelaiko realiu.

Tai yra, jūs jo nelaikote realiu?

- Nelaikome.

- Nors jis ir egzistuoja... Tai kas tokiu atveju realybė?

- Tai, ką mes matome ir jaučiame.

- Realybė – tai vienas iš žiūros taškų. Jūsų pasaulis kam nors taip pat yra anapusinis pasaulis. Jūs sutinkate su tuo?

- Taip gali būti...

- Jūs sutinkate, kad tai tik vienas iš žiūros taškų?

- Gerai, o ar jūs turite galimybę įsikūnyti materialiai?

- Ne.

- Jums to nereikia?

- Ne.

- Mums sunku tai suvokti. Kaip gi jūs atrodote patys sau?

- Anksčiau mes jums prisistatėme kaip atomai. Ar galite įsivaizduoti atomą?

- Sunku įsivaizduoti. Bet gal galimi kokie nors bendradarbiavimo tarp Žemės ir jūsų būdai?

- O ką mes dabar darome?

- Taip, tai pradžia.

- Jūs neteisus, ne jūs pirmieji, ne jūs ir paskutinieji.

- Ar mes įdomūs jums kaip pokalbio partneriai?

- Jūs – vaikai. Būkite dėmesingi. Dabar jūs kalbatės patys su savimi, bet jūs dar vaikai.

- Tai kaip mums pakilti į visiško supratimo aukštumas?

- Jei mes su jumis kalbamės, vadinasi, pakilsite.

- Kartais jūs vadinate save „aš“. Kieno vardu jūs kalbate, savo ar civilizacijos?

- Aš pakartosiu, ką jau sakiau. Jūsų yra minimum trys: ego, siela ir dvasia. Ego – tai asmeniškai jūs, Siela – tai jūsų pagrindas. O mes esame dalis dvasios, jos sudėtinė dalis. Mes negalime reikštis jūsų fiziniame plane. Mes naudojamės tik jūsų emocijomis.

- Ar toks yra kosminis dėsnis, kad negalima kištis į mūsų fizinį planą, ar tai jūs tiesiog taip manote?

- Jūs negalite kištis net į kaimyno gyvenimą. Ar galite būti tikras, kad kišdamasis teisingai elgiatės?

- Ne, negaliu būti tikras. Ar žmonių civilizacija toli atsilikusi nuo jūsų?

– Mes nekalbėsime apie lygius – kas protingesnis, kas kvailesnis. Visai kiti lygmenys. Visai kiti... Klauskite.

- Ar egzistuoja Visatos Sąmonės Žiedas, ir kiek civilizacijų jam priklauso?

- Mes nepateiksime jums gatavų atsakymų, jūs patys turite susiprotėti. Bet aš jums pasakysiu: pasaulis vientisas, vieningas, ir jei yra Žiedas, tai yra civilizacijų, kurios į jį neįeina.

– Žemės planetos gyventojai tikriausiai jam nepriklauso?

- Jūsų supratimu – nepriklauso. Bet vaikas mokosi vaikščioti. Kaip manote, ar jis taps suaugusiuoju ,ar ne?

- Sakykite, kodėl jūs nebandote kontaktuoti su moksliniu, politiniu, kūrybiniu valstybių elitu?

-Jūs taip manote?

- Bet mums tokie atvejai nežinomi, ir susidaro įspūdis, kad politiniai veikėjai, mokslininkai labai skeptiškai vertina bet kokius anomalius reiškinius ir kontaktus su ne Žemės gyventojais.

- Daugeliui neduota tokia dovana, jie kitaip įkrauti. O kai kurie niekada ir nepasakys apie kontaktus, bijodami prarasti aukštą padėtį visuomenėje.

- Ar žmogaus dvasia amžina?

- Ji amžina net matuojant jūsų masteliais.

- Ji gali reinkarnuotis be galo?

– Tai viena iš galimybių.

- Bet tuo šiandien tiki nedaugelis. Ir nėra įrodymų, kad yra kitaip.

– Tai jūsų problemos.

- Ar negalėtumėte paaiškinti žmonijai, kad netikėjimas dvasios nemirtingumu yra klaida?

- Jūsų niekas neįtikins. Jūs turite išmokti tikėti. Tai viena. Jūs viską gaunate per tikėjimą. Supraskite teisingai, aš nekalbu apie religiją. Tikėjimas – tai daugiau negu religija. Tikėjimas – tai įsitikinimas, tai jėga kovoti, tai penas protui. O jūs patys ar tikite dvasios amžinumu?

- Deja, vis dar abejoju.

- Jei tikėtumėte, tai ir klausimų nekiltų. Ar aš atsakiau jums?

- Atsakėte, bet man reikia įrodymų, kurie išsklaidytų mano abejones – tada pradėsiu tikėti.

- Jums niekas nieko neįrodinės. Kai vaiką moko, kas galima, o kas negalima, ar jam įrodinėja? Ir ar suprastų jis įrodymus?

- Yra priekaištų, kad kontaktai nesuteikia naujos informacijos, ir šie priekaištai pagrįsti. Kodėl?

- Ar jūs daug žinote iš to, kas sena? Jei nežinote anksčiau įsisavintos medžiagos, kaip jūs suprasite tai, kas nauja? Tai viena. O antra – jei jūs nevertinate to, kas yra nedaug, kam jums duoti daug?

Kas iš tikrųjų yra žmogus

Thu, 16 Mar 2023 13:28:00 +0000

Ramtha – vienas garsiausių dvasinių mokytojų, kuris žinias ir gyvenimo bei pasaulio supratimą iš anapusinio pasaulio perteikia per žemišką moterį, amerikietę Džei Zi Nait (angl. JZKnight). Anot Ramthos, žmonija turi tik vieną išsigelbėjimo kelią – suvokti savo dieviškumą. Visi kiti keliai, pirmiausia techninės pažangos, ypač transhumanizmo, veda į neišvengiamą susinaikinimą. Ramthos perduotas žinias Nait sutelkė į knygą, kurią pavadino „Baltoji knyga“ ir išleido 1999 metais. Šioje knygoje nagrinėjami tokie esmingi klausimai kaip pasaulio ir žmonijos evoliucija, reinkarnacija, gyvenimo ir mirties prasmė, meilė, sąmonėjimas, minties galia, Didžioji Realybė... Čia pateikiamos ištraukos iš knygos, kurias vienija tema: kas iš tikrųjų yra žmogus.

Tekstas

Ramtha – vienas garsiausių dvasinių mokytojų, kuris žinias ir gyvenimo bei pasaulio supratimą iš anapusinio pasaulio perteikia per žemišką moterį, amerikietę Džei Zi Nait (angl. JZKnight). Anot jo paties, jis gyveno Lemurijos ir Atlantidos epochoje, prieš 35 tūkstančius metų. Tuomet jis buvo didis užkariautojas, sukūręs didžiausią ano laikotarpio imperiją. Vėliau intensyvios dvasinės veiklos dėka nušviesėjo ir perėjo į dvasinę, šviesos būseną. Su Nait bendrauja nuo 1977 metų. Anot Ramthos, žmonija turi tik vieną išsigelbėjimo kelią – suvokti savo dieviškumą. Visi kiti keliai, pirmiausia techninės pažangos, ypač transhumanizmo, veda į neišvengiamą susinaikinimą, tai tas kelias, kuris jau buvo atvedęs Atlantidos civilizaciją į pražūtį. Ramthos perduotas žinias Nait sutelkė į knygą, kurią pavadino „Baltoji knyga“ ir išleido 1999 metais. Šioje knygoje nagrinėjami tokie esmingi klausimai kaip pasaulio ir žmonijos evoliucija, reinkarnacija, gyvenimo ir mirties prasmė, meilė, sąmonėjimas, minties galia, Didžioji Realybė...

Čia pateikiamos ištraukos iš knygos, kurias vienija tema: kas iš tikrųjų yra žmogus.

Medžiaga imta iš knygos leidimo anglų ir rusų kalbomis.

Leidimo anglų kalba internetinis adresas:

http://www.ignaciodarnaude.com/revelacion_extraterrestre/Knight,Ramtha,The%20white%20book.pdf

Leidimo rusų kalba internetinis adresas:

https://libking.ru/books/religion-/religion-esoterics/137232-ramta-belaya-kniga.html

Kas iš tikrųjų yra žmogus

Mano broliai, supratimas to, kas jūs esate, iš tikrųjų yra ne kas kita kaip iliuzijų rinkinys, tose iliuzijose jūs gyvenote tūkstančius metų. Jūs kur kas didingesni nei kūnas ir kraujas, iš kurių susidedate. Jūs daug didesni už ribotą būtybę, kuri vadinasi žmogumi. Jūs – kaip Dievas. Jūs visada toks buvote ir visada toks būsite. Jūs – didingi nemirtingi kūrėjai, pragyvenę čia daug daug gyvenimų, kad galiausiai suvoktumėte šią didingą mintį. O buvote leidę paslėpti ją nuo savęs tūkstančiams metų. (...)

Kas jūs? Kodėl jūs čia? Koks jūsų tikslas ir koks jūsų likimas? Jūs manote, kad esate paprasta būtybė, gimusi atsitiktinai, kad pragyventumėte vos vieną akimirką ir po to vėl taptumėte niekuo? Kas verčia jus manyti, kad negyvenote anksčiau? Ir kodėl gimėte dabar? Ir kodėl būtent jūs?

Šiame plane jūs pragyvenote tūkstančius gyvenimų, jūs ateidavote ir išeidavote kaip permainingas vėjas. Jūs pragyvenote kiekvieną veidą, kiekvieną odos spalvą, kiekvieną tikėjimą, kiekvieną religiją. Jūs kūrėte karus ir buvote karo aukos. Jūs buvote ir karalius, ir tarnas. Jūs buvote ir laivo kapitonas, ir eilinis jūreivis. Jūs buvote ir nugalėtojas, ir nugalėtasis. Jūs buvote visu tuo, kas tik yra jūsų istorinėje sąmonėje. Kodėl, kam? Tam, kad jaustumėte, tam, kad įgytumėte išminties, tam, kad įmintumėte didžiausią visų laikų mįslę – save patį.

Kaip jūs manote, iš kur atėjote? Jūs manote, kad jūs – apgailėtinas ląstelių gumulėlis, susiformavęs iš dviejų pirminių ląstelių? Tai kas tokiu atveju taip įdėmiai žvelgia iš jūsų akių gelmės? Kokia tai būtybė, suteikianti jums nepakartojamus asmenybės bruožus, jūsų charakterį, jūsų originalumą, jūsų gebėjimą mylėti, priimti, svajoti, suteikianti jums galingą jėgą kurti? Ir kur jūs sukaupėte visą protą, visą išmintį, kurią panaudojate jau vaikystėje? Jūs manote, kad tapote tuo, kas esate, tik per vieną gyvenimą? O juk amžinybei vienas gyvenimas – tik trumpas atsidusimas.

Tuo, kas esate šiandien, jūs darėtės per ilgą ilgą laiką, per daugelį daugelį gyvenimų. Ir kiekvieno gyvenimo patirtis leido jums sukaupti išmintį, kurį ir apsprendę visą grožį, visą originalumą to, kas vadinasi – jūs. Juk jūs per daug vertingi ir per daug gražūs, kad būtumėte sukurti tik vienai amžinybės akimirkai.

Jūs manote, jus sukūrė jūsų gimdytojai? Jūsų tėvas ir motina yra genetiniai gimdytojai, bet jie nesukūrė jūsų. Giliausiu supratimu tėvas ir motina yra jūsų mylimi broliai. Jums tiek pat metų, kiek ir jiems, nes visi sutvėrimai buvo sukurti tą pačią akimirką. Jūs buvote sukurti tada, kai Dievas, didi milžiniška Mintis, pamatęs save, išsiplėtė ir tapo akinančiu švytėjimu. Štai tada jūs atėjote į pasaulį, tada jūs gimėte. Tikrasis jūsų gimdytojas – Dievas, viso gyvenimo Tėviškumo-Motinystės Principas.

Jūs manote, kad jūsų kūnas – tai jūs? Jūsų kūnas – tik mantija, atstovas nematomos esybės, kuri ir yra tikrasis jūsų veidas, emocinių nuostatų rinkinys. Tai ir yra vadinama asmenybe, Aš, tai, kas slypi jūsų kūniškame apvalkale.

Susimąstykite akimirkai: ką jūs mylite kitoje būtybėje? Kūną? Ne. Tai, ką jūs mylite kitame – jo esmė, jo asmenybė, jo nematomas Aš, kuris šviečia iš jo akių gelmės. Tai, ką jūs mylite kitame žmoguje – jo nematoma esmė, kuri kažką daro taip, kad kūnas funkcionuoja, akys mirksi, balsas skamba, plaukai blizga ir rankos gali čiuopti.

Jūsų kūnas, be abejo, puiki ir subtili mašina, bet be to, kas ją valdo, tai yra be jūsų ji tiesiog niekas. Tai, kas jūs esate, yra ne įsikūnijimo forma, o visos jūsų mintys ir emocinės būsenos, kurios reiškiasi kaip nepakartojama asmenybė, kaip Aš. O ar jums teko kada nors regėti savo mintis? Ar kada nors matėte savo asmenybę? O savo juoką? Ar galite jį girdėti neturėdami kūno? Jūs neturite nė menkiausio supratimo, kokie didūs esate iš tikrųjų, nes tai, kas esate iš tikrųjų, yra nematoma, kaip nematomas vėjas. Aš esu mįslė jums, bet dar didesnė mįslė esate patys sau.

Ar žinote, kas esate be jums įprastų pozų, apsimetinėjimo, be kaukių, be šiurkštumo šarvų? Savo esybės gilumoje jūs iš tikrųjų esate kaip Dievas. Dievas – didi paslaptis žmonijai – niekada neegzistavo anapus jūsų, nes tai, kas slypi jūsų akių gelmėje, kas slypi po jūsų gražiaisiais rūbais, už jūsų veido iliuzijos – tai neregima minties dorybė, kurios vardas Dievas, kurios dėka jūs ir esate jūs. Dievas – tai nuostabi gyvybinė jėga, kuri per amžius saugo jūsų gyvenimą.

Kūnas buvo sukurtas tam, kad jame galėtų būti patalpinta be galo sudėtinga nuolat kintančių dydžių šviesos sistema, kuri sudaro kiekvienos būtybės tikrąjį Aš. Tai, kas jūs iš tikrųjų esate, tai visai ne jūsų kūno apimtis. Jūs – mažytis spinduliuojantis taškas. Šiame mažame jūsų esybės tūryje sutelkta visa, kuo jūs buvote nuo to laiko, kai jūs gimėte iš Dievo, iš jūsų mylimo Tėvo.

Jūs, Dieviškasis principas, nesate kūniškas tvarinys. Jūs – apvalus, ugningas šviesos principas, sudarytas iš grynosios energijos ir esantis kūne.

Tai, kas jūs iš tikrųjų esate – tai Dvasia ir siela, šviesos ir emocijų derinys. Jūsų Dvasia – mažas spinduliuojantis taškelis – supa visas jūsų kūno molekulines struktūras. Tokiu būdu Dvasia, esanti kūno viduje, kartu paradoksaliai yra jūsų kūno materijos namas ir saugotoja. Jūsų Dvasia slypi krūtinės viduryje, šalia širdies, kaulų apsaugotame įlinkyje, ir ten nėra nieko kito, tik elektros energija. Per amžius įvairios būtybės stengėsi perteikti jums šias tiesas dainomis, mįslėmis, pasakomis, rašmenimis, bet dauguma jūsų atsisakė tai pripažinti, nes tik mažuma pasiryžo nešti ant savo pečių atsakomybės už savo gyvenimą naštą. Ši karalystė, šis būties planas taip jau sutvarkytas: visa, ką jūs pagalvojate, kokią poziciją užimate savo atžvilgiu, tuo ir taps Tėvas, Gyvenimas. Gyvenimas taps arba žiaurus ir pasibjaurėtinas, arba nuostabus, pakylėtas, nes tik jūs žinote skirtumą tarp šių dviejų požiūrių. Todėl jūs gaunate tai, ką kalbate ir galvojate. Jūs esate tai, ką jūs kalbate ir galvojate.

Kuo blogiau galvojate apie save, tuo blogesni tampate. Kuo menkiau vertinate savo protą, tuo kvailesni darotės. O jei manote esąs nuostabiai gražus, tampate dar gražesnis. Jei pagalvojote, kad nuskurdote, tai netrukus tapsite elgeta, nes jūs taip nusprendėte.

Jūs – ne vergas, ne tarnas ir ne marionetė kokiai nors dievybei, stebinčiai, kaip jūs murkdotės kasdienybėje. Jūs gyvenate gyvenimo didybėje, nuostabioje laisvėje. Kiekvienas jūsų turi laisvą valią priimti ir išjausti bet kokias mintis. Kiekviena jūsų mintis kuria likimo liniją, kuri klostosi prieš jūsų akis. Kiekvienas jūsų jausmas išmina takelį, kuris vadinasi „mano gyvenimas“. Visa, apie ką pagalvojate, ką išjaučiate, ateis į jūsų gyvenimą, nes Tėvas sako: „Kiekviena emocija – tebūnie taip“.1

Pokalbis su anapusiniu pasauliu. 2 dalis

Thu, 09 Mar 2023 10:07:00 +0000

Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

Dabar žmonija ieško naujų energijos rūšių. Ar yra tokių energijos rūšių, kurios dabar mums nežinomos, bet būtų naudingos žmonijai?

- Yra.

- Ar jos būtų ekologiškai švarios, nežalingos žmonėms?

- Yra ir tokių, yra ir kitokių.

- Ar greitai žmonija įsisavins šias naujas energijos rūšis, ar mes numirsime taip ir nesulaukę šito?

- Jūs jau pradedate jas įsisavinti.

- Tai branduolinė energija?

- Ne. Atominė energija išgalvota jūsų.

- Psichinė energija?

- Taip.

- Bet ar psichinė energija galės apšviesti miestus, priversti riedėti traukinius?

- Atleiskite, bet vienas jūsų kūno gramas skleidžia dešimtis milijonų kartų daugiau energijos negu vienas gramas Saulės medžiagos. Ir tai įrodyta jūsų pačių.

- Mintis iš tiesų materiali? Mes galime daug ką padaryti mintimi?

- Taip.

- Tai kodėl mums nieko neišeina?

- O ar jūs mokate valdyti mintis?

- Norėtųsi išmokti.

- Norėti ir mokėti – skirtingi dalykai...

_ Gal kada nors mes įvaldysime tai, o gal kai kurie žmonės jau dabar gali?

- Aš jau sakiau, kad jūs visi pasieksite tikslą.

- Bet negreitai?

- Tai priklauso nuo jūsų.

- Tęskime pokalbį. Lyginant su kitomis istorijos epochomis, kontaktai nepaprastai suintensyvėjo. Kokios priežastys tai lėmė?

- Pas jūs dabar kiti laikai. Antra vertus, ar galite įrodyti, kad anksčiau nebuvo kontaktų ar kad jų buvo mažiau?

- Bet liudijimų iš praeities labai nedaug. Minimi unikumai: Leonaardas da Vinčis, Paracelsas, Nostradamas... Bet tai pavieniai vardai, o dabar apie kontaktus girdime daug dažniau.

- Atleiskite, anksčiau irgi buvo daug paprastų kontaktų, bet jūsų atmintyje išliko tik ryškiausieji.

- Ar tik ne šiuos žmones degindavo ant laužų?

- Dažniausiai – taip.

- Kokie gyvūnijos pasaulio atstovai pasiekę aukštą intelektinį lygį ir yra artimi žmonijai?

- Patikslinkime sąvokas: ar aukšto intelektinio lygio, ar artimi žmonijai? Jei klausiate apie intelektualinį lygį, tai mes neatsakysime į klausimą. Mes jau sakėme, kad negalima lyginti.

- Tada kurie iš jų artimiausi mums?

- Žiurkės.

- Artimiausios?

- Taip, sutampa net jūsų charakteriai.

- Įdomu... Iš tiesų, tam tikra prasme jūs teisus: jos judrios, išradingos, agresyvios, veikia kolektyviai. Taip,... panašios... O sakykite, delfinų civilizacija...

- Jūs teisingai pasakėte – civilizacija. Jūs pats atsakėte į savo klausimą.

- Bet kodėl tarp mūsų nevyksta kontaktai?

- Jūs nenorite pripažinti, kad jie pranašesni, jūs pernelyg išdidūs, kad tai pripažintumėte. Jūs norite, kad visas pasaulis gyventų ir galvotų taip, kaip jūs.

- O ką reikia pripažinti?

- Pripažinti, kad visi yra lygūs.

- Ir tada kontaktai taps sėkmingi? Su kuo iš gyvūnijos pasaulio jūs patartumėte bandyti bendrauti?

- Jūs turite eiti su visais. Jei pasakysiu – su delfinais, įskaudinsiu visas kitas rūšis. Aš nesakau jums, kieno protas aukštesnis. Vadinasi, jūs turite su visais vienodai elgtis. Bet vis dėlto lengviausias kelias rasti kontaktą su žiurkėmis. Jos artimesnės jums. Ir tik po to delfinai.

- Bet argi žiurkės supras mūsų tikslus?

- Jūs nesuprantate vienas kito tikslų... Žiurkės nesupras jūsų. Bet kontaktuoti galėsite. Juk mes kalbame apie kontaktus, o ne apie tikslus. Antra vertus, gamtoje ir su gamta jūs elgiatės taip, kaip negalima gyventi, ir bijau, kad žiurkės užims jūsų vietą pasaulyje.

- Kokių tikslų siekiate jūs, kontaktuodami su mumis.

- Mes padedame jums, kai jums blogai.

- Jūs manote, kad mums yra blogai?

- O jūs patys manote – jums gerai?

- Rusijoje, taip, blogai, bet kitose šalyse tikriausiai geriau.

- Nurodykite šalis, kuriose dabar gerai.

- Belgija, Šveicarija, Švedija, JAV...

- Mes jums sakėme: kuo geriau jums fizine prasme, tuo blogiau dvasine prasme, ir atvirkščiai.

- Ar tai reiškia, kad dvasine prasme tos šalys pateko į akligatvį?

- Tai tiesa. Žmonės gyvena tik tada, kai grumiasi.

- O Rusija, išgyvenusi baisią griūtį, įgis ką nors iš dvasinio plano?

- Jūs – ateitis. Jūs – dvasinis žmonijos centras.

- Bet tuo mažai kas tiki. Mes matome savo tėvynainių netobulumą, laukiniškumą ir daugelio atsilikimą...

- Tai vienas iš pliusų. Jei jums viskas būtų gerai, jūs nustotumėte augę, nesigrumtumėte. Klauskite...“

Pokalbis tęsėsi toliau, kontaktas truko apie pusantros valandos. Kartais kontaktas pasižymėdavo informatyvumu, o kartais išgirsdavome gana buitišką informaciją. Labai gaila, bet kol kas mokslo pasaulis demonstratyviai nenori skverbtis į tą neištirtą sritį, kuri vadinasi „kontaktai“ (anglišai –channeling - čenelingas). Jei kas nors ir imasi tirti šią sritį, tai dažniausiai asmeninės iniciatyvos dėka, be paramos, be finansavimo. Nors negalima atmesti versijos, kad tyrimai vis dėlto vyksta, tik su grifu „slaptai“.

Kai mes pajuntame, kad pokalbį dera baigti, pradedamas atvirkščias skaičiavimas nuo 9 iki 1, ir vertėjas išeina iš transo būsenos. Reikia paminėti, kad keletą kartų Charitonovas po seanso pajusdavo sveikatos ir savijautos pagerėjimą ar pablogėjimą. Vieną kartą Charitonovas atėjo į seansą su paūmėjusiu laringitu, jis tiesiog negalėjo ištarti nė žodžio, vietoje žodžių iš burnos sklido tik kimūs garsai. Kai Charitonovas įėjo į transą, ir jo balsas nepagerėjo, mes paprašėme anapusinių jėgų pagalbos. Mums jie pasiūlė suskaičiuoti nuo 31 iki 35 ir atgal. Po to, kai mes įvykdėme jų nurodymą, Genadijus prabilo savo įprastu baritonu. Kontaktui pasibaigus jo balsas liko normalus, nors gerklę šiek tiek skaudėjo.

Kitas protingų anapusinių būtybių poveikio ženklas Charitonovo būsenai buvo pati jo kalbėsena. Įprastiniame gyvenime Charitonovas nepasižymėjo oratoriniais gebėjimais, jis vengė viešų pasisakymų, kalboje gausu parazitinių žodelių, netikslių formuluočių ir panašiai. Kontakto metu visa tai kardinaliai keičiasi. Vertėjas įgyja oratoriaus talentą, jis kalba raiškiai, gražiu baritonu, neretai pamokomu tonu, gražiai kirčiuodamas ir intonuodamas žodžius. Frazės literatūriškai beveik nepriekaištingos, formuluotės tikslios, nėra parazitinių žodelių. Tik vienintelis trūkumas – žodynas toks, koks būdingas vertėjui, kalboje beveik nėra sudėtingesnių terminų, tarptautinių žodžių.

Kelis kartus kiti mūsų grupės nariai bandė patys įeiti į kontaktą, kaip tai darė Charitonovas, bet niekam tai nepavyko. Kai kurie skeptikai bandė atsakinėti taip, kaip tai darė Charitonovas transo būsenoje, bet iš jų atsakymų aiškiai matėsi, kad čia atsakinėja žmogiškas protas, nesugebantis pažvelgti į dalyką ne žmogiškomis akimis.

Kokios temos buvo aptarinėjamos per kontaktus? Pasirinkimas platus, o kartais, kai iniciatyvos imdavosi mūsų pašnekovai, net ir visai netikėtas. Tiesa, tai atsitikdavo palyginti retai. Štai tik kelios iš temų.

„Žmogaus kilmė“, „Gyvenimas po mirties“, Kai kurių anomalių reiškinių prigimtis“, Žemės istorijos paslaptys“, „Biblijos klausimai“, „Kai kurių ligų kilmė“, „Paraleliniai pasauliai“, „Nežemiškų civilizacijų eksperimentai Žemėje“, „Sapnai ir sapnavimas“, „Vaisiaus, esančio motinos gimdoje, atmintis“ ir kitos. Įdomu, kad į klausimus apie Mėnulį, jo kilmę, apie nežemiškų civilizacijų veiklą jame mūsų pašnekovai pirmą kartą per visą kontaktų laiką atsisakė kalbėti. Jie pasakė, kad neturi teisės išduoti svetimas paslaptis, ir paprašė pakeisti temą.

Paslaptingus mūsų pašnekovų sugebėjimus liudija tai, kad per pokalbius jie kartais pademonstruodavo stebėtinas žinias apie bet kurį iš seanso dalyvių. Pavyzdžiui, Charitonovas, kuris buvo jaunesnis už mane 20 metų, negalėjo žinoti mano biografijos detalių, bet per vieną seansą apie mane buvo pasakyta tokių subtilių dalykų ir išvadų, kad teko tik stebėtis, iš kur tos nematomos būtybės iš anapus sėmė žinių apie mane. Panašias žinias kartais jie demonstruodavo ir apie kitus seansų dalyvius. Įdomu, kad per seansus mūsų pašnekovai įspėdavo mus kalbant neminėti jokių vardų. Jie aiškino, kad taip mes tarsi išdėliojame švyturius, kurie gali prišaukti „ne tas jėgas“, nuo kurių galima stipriai nukentėti. Mums vis dėlto ne visada pavykdavo išvengti vardų, bet visais tokiais atvejais susilaukdavome priekaištų dėl lengvabūdiškumo. Atrodo, mūsų pokalbių partneriai daug geriau žinojo ir suvokė, kokie pavojai gali mus dėl to ištikti.

Po trijų metų mūsų pašnekovai pasufleravo, kad skaičiavimas nuo 1 iki 9 – ne vienintelis, ir jei mes skaičiuosime nuo 11 ik 19, nuo 21 iki 29 ir taip toliau, tai galėsime pasiekti naujus informacinius lygmenis. Taip ir atsitiko. Ir čia mūsų galvose ėmė vis labiau klostytis hipotezė apie mūsų pašnekovų prigimtį. Galimas partneris galėjo būti ne nežemiškas protas ar nežemiška civilizacija, o žmogaus siela ar dvasia kaip nekintanti ir nemirtinga žmogaus substancija. Būtent šiame kontaktų etape mes ėmėme vadinti kontaktuotojus iš anapus Kita Sąmonės Sfera. Dvasia iš tiesų gali labai daug žinoti ir prisiminti iš ilgo reinkarnacijų periodo, ji iš tiesų gali daug daugiau suprasti apie planetos, žmogaus ir kosmoso prigimtį, nors mes linkę priskirti tokio pobūdžio žinojimą nežemiškam protui ar ateiviams iš kitų planetų. Ko gero, viskas daug paprasčiau, ir mes iš tiesų kalbėjome patys su savimi, tik jau atblokuota atmintimi. Kita vertus pokalbiuose neretai buvo demonstruojamos žinios apie kitas civilizacijas ir apskritai apie sąmonę kosmose, todėl būtų per anksti atmesti galimybę to, kad mes kalbėjome su nežemiškų civilizacijų atstovais.

Meilė – tai raktas viskam. 3 dalis

Tue, 14 Feb 2023 13:16:00 +0000

Šio pasakojimo autorius, plejadiečiu save vadinantis Alaje, atskleidžia daug šokiruojančių žinių apie žmonijos istoriją, žmonijos kolektyvinės sąmonės pavergimą ir apie būtinybę bei kelius išsivaduoti iš vergijos. Šio pasakojimo tekstą ir daug kitos panašaus pobūdžio informacijos galite rasti svetainėje „Pabudimas“. Jos adresas –

http://www.pabudimas.com/tekstai/pokalbiai-su-anapusybe/

Tekstas

Žemė yra transformacijos būsenoje, pasirengusi judėti link aukštesnių vibracijos dažnių. Kiekviena planeta turi pereiti šį evoliucijos etapą. Visatoje viskas vystosi, niekas nestovi vietoje. Dabar Žemėje vibracijų dažnis nuosekliai kyla, ir šiuo metu jis gerokai aukštesnis negu prieš keletą dešimtmečių. Kai kurie jūsų jaučia, kad laikas teka greičiau, ir tai leis dar greičiau tobulinti savo sąmonę, nes per trupą laiko atkarpą įvyksta daugiau. Jūsų mintys realizuojasi kur kas greičiau.

Aukštesnių dažnių vibracijose blogis negali egzistuoti. Dėl šios priežasties tie, kurie kontroliuoja planetą, (tai tamsūs žmonės ir tamsūs ateiviai iš svetur), daro viską, kad tik išlaikytų Žemėje žemų energijų vibracijas.

Žemėje ir aukštai danguje jie sprogdina atomines bombas – kad būtų trikdomas Žemės magnetinis laukas. Jie platina karo, neapykantos, konkurencijos energijas, žiniasklaidos priemonėmis verčia jus zombiais, keldami ekonomikos krizes generuoja baimę.

Jie analizavo žmogų šimtmečiais, todėl panaudoja primityvią motyvaciją ir primityvius masių norus tam, kad ir toliau laikytų jus atokiau nuo tikro žinojimo ir nieko neįtariančius apie tikrąją padėtį. Žmonių skaičiaus didėjimas kelia jiems baimę, todėl jie barsto chemines medžiagas lėktuvais ir kelia ligas.

Jie nori dar daugiau – visos žmonijos visiškos kontrolės. Bet yra galia, kuri pajėgi juos sustabdyti. Ir tai yra dvasinė energija. Kuo daugiau žmonių išmoks panaudoti tikros visuotinės meilės jėgą, tuo paprasčiau šalinti grėsmes. Kol pasaulyje tarp šalių viešpatauja nesutarimai, priešiškumas ir amžina konkurencija, tol jūs garantuojate lengvą gyvenimą tamsiesiems Žemės valdytojams. Siekdami transformuoti žemas energijas jūs turite panaudoti aukštas energijas. Kai kuriais atvejais tai įvyks automatiškai, nes daugybė kenčiančių ieškos būdų pakeisti esamą padėtį. Jie imsis tiesos paieškų ir pereis prie dvasinių egzistencijos pagrindų. Žvelkite į tai kaip į pratybas, pamokas siekiant įveikti vidinį ir išorinį negatyvumą.

Imkitės gydyti ir tobulinti save. Aukštų dažnių šviesos srautai, skleidžiami Visa Ko Šaltinio, iškelia į paviršių visus mąstymo blokus ir dar neišgydytas, neįsisąmonintas būsenas bei vaizdinius – kad aiškiai pamatytumėte tai ir atsikratytumėte to. Negalima kilti į aukštesnius egzistencijos lygmenis turint energinių blokų ir neatliktų darbų, pavyzdžiui, neišsivadavus iš neapykantos ar išdidumo. Karingi žmonės, neatsikratę neapykantos, išdidumo, gobšumo, egoizmo, negalės ištverti aukštų meilės energijų. Jie nekenčia meilės, žmonių, kurie kalba apie meilę, todėl jie tokius žmones įžeidinėja. Jie nekenčia visko, kas susiję su meile, pavyzdžiui, harmoningos muzikos arba gražiausių gamtos gėlių. Labiausiai jie nekenčia žmonių, kurie sako tiesą, nes tiesa nuplėšia nuo jų veidų kaukes. Jie turi galimybę ir šansą įveikti savo ego, priešingu atveju jie liks tame pačiame žemame lygmenyje ir kartos pamokas kituose įsikūnijimuose.

Labai svarbu ištaisyti visus charakterio defektus, visas karmines problemas ir traumuojančias ankstesnių gyvenimų ir dabartinio gyvenimo patirtis, atsikratyti negatyvių šiuolaikinėje visuomenėje vyraujančių programų, tokių, kaip konkurencija, egoizmas, pavydas, melagingos tikėjimo sistemos, neapykanta kitos rasės žmonėms. Tai atvers kelią jūsų dvasiniam augimui. Pasiekę aukštesnį sąmonės lygmenį jūs imsite suprasti, kad viskas yra energija: mintys, jausmai, spalvos, muzika, formos. Taip pat jūs suprasite, kad viskas yra tarpusavyje susiję. Dvasinė energija arba Dievas – tai sąmonė, būtis, kūrimas arba Šaltinis. Sąmonė gali reikštis daugeliu formų, fizine ir nefizine forma, priklausomai nuo energijos subtilumo. Energija – tai visa ko šaltinis, ir energijos dėka jūs galite kurti savo tikrovę. Faktiškai jūs taip ir dabar darote, tik nesąmoningai, viską maišydami su neigiamais vaizdiniais, tokiais kaip baimė ir neapykanta.

Ar galite įsivaizduoti, kas nutiks, jei dauguma žmonių ims naudoti kosminę energiją sąmoningai, siedami tai su visuotine meile? Tai kels jūsų sąmonės lygį ir gyvenimo kokybę. Kai aš sakau „meilė“, aš turiu galvoje ne iškreiptą meilės supratimą, kurį jūs naudojate religijoje ar asmeniniuose santykiuose. Aš kalbu apie tikrą, gryną visuotinę meilę, dvasinės šviesos galią. Ji išvalo jūsų energinį lauką ir keičia subatominę struktūrą. Jums norėsis palaikyti kūno švarą, nes tik taip galėsite išlaikyti aukštas energijas. Jums norėsis siekti harmoningos būsenos, vengti agresijos, nevartoti keiksmažodžių ir kitokių neigiamos reikšmės žodžių. Agresija, baimė, neapykanta, liūdesys traukia žemyn jūsų energijas, ir tai keičia kūno molekulinę struktūrą, sukelia ligas: širdies priepuolius, vėžį, opas, žarnyno ligas, reumatizmą ir kitas ligas. Venkite piktų žmonių, stresų, narkotikų, nesveiko maisto, raskite ryšį su Būties Šaltiniu, dažniau ir ilgiau būkite gamtoje – taip išvalysite savo kūną nuo negatyvių energijų.

Ligos ateina, kai susikaupia neigiamų energijų, nuslopintų, neišlaisvintų emocijų. Kai kurios ligos kyla dėl karminių priežasčių, dar kitos dirbtinai sukuriamos jūsų slaptos pasaulinės vyriausybės. Aukštų visuotinės meilės energijų dėka jūs galėsite transformuoti visas neigiamas energijas. Su meilės energija jūs galite įgyti išminties, jos dėka galite pašalinti neigiamą karmos poveikį ir tapti sąmoningu savo gyvenimo kūrėju, nes gyvenate harmoningai, pagal Visatos dėsnius. Išmintis ateina teisingai suvokus ir interpretavus visų savo praeities gyvenimų patirtį, tai praturtina jūsų dvasinę sąmonę.

Prieš įsikūnydami Žemėje jūs suplanavote išgyventi čia tam tikrus potyrius, išmokti tam tikras pamokas, dvasiškai subręsti, leisti sielai vystytis. Dvasios broliai iš kitų planetinių sistemų netrukdys jums mokytis Mes niekada neatimsime iš jūsų galimybės tobulėti, mes rodome kelius, kaip jūs patys galite tai padaryti, o įsikišti neturime teisės, išskyrus tuos atvejus, kai mes, taip pat kaip ir jūs, įsikūnijame Žemėje. Ir tai daro daugelis iš mūsų, plejadiečių, nes su Žeme, su jos praeitimi mus sieja daugybė saitų. Mes įsikūnijame ir kitose panašiose planetose, dėl to didėja mūsų patirtis, dėl to mes galime kalbėtis su jumis tiesiogiai, tapti savotiškais magnetais, pritraukiančiais aukštesnes kosmines energijas. Mes esame šviesos darbuotojai, apdovanoti daugeliu talentų, mėgstame meną ir viską, kas skleidžia harmoniją. Mes neturime nieko bendro su Žemės organizacijomis arba sektomis, kai kurie iš mūsų atėjo iš labai aukštų plotmių, kur viskas – gryna šviesa. Visa, ką mes darome, sukoordinuota su aukščiausiais Egzistencijos dėsniais, karmos dėsniais.

Jūs dar turite žinoti, kad yra skirtingų plejadiečių grupių. Plejadų žvaigždyne yra daugiau kaip 2000 planetų, apgyvendintų protingų būtybių, ir visos civilizacijos yra skirtingų išsivystymo lygmenų ir net egzistuoja skirtingose plotmėse. Dalis civilizacijų priklauso Galaktinei Šviesos Federacijai, o kitos nepriklauso. Kai kurios civilizacijos vienu metu gali būti keliose skirtingose vietose, pavyzdžiui, čia ir ateityje. Tai jie padaro padaliję savo sąmonę į du ar daugiau kūnų. Kai girdite ar skaitote informaciją, pateikiamą plejadiečių vardu, Jums būtina pasitelkti savo Aukštesnįjį Aš, kad atskirtumėte, iš kur ateina informacija. Iš mūsų ar tamsių ateivių, kurie naudojasi mūsų vardu, kad išplatintų dezinformaciją. Mes turime ryšį su jumis, dažniausiai per astralinį planą, kai racionalioji sąmonė ir Ego miega. Savo aukštesniąja sąmone jūs galite pajausti, kiek patikima girdima informacija. Čia jums nepadės linijinis racionalus mąstymas, panaudokite sferinį mąstymą, ir tada galėsite suvokti temą keliais lygmenimis ir rakursais. Neįmanoma pasiekti dvasinio supratimo vien intelektualiu protu – tik mylinti širdis, išlaisvinta iš religinių dogmų, tik veikiant išvien su savo dvasine esme, savo Aukštesniuoju Aš.

Kiekvienas veiksmas, mintis ar jausmas keičia ateities kryptį ir kontūrus. Ateitis nėra tvirtai fiksuota. Jūsų mintys ir emocijos keičia ateitį kas sekundę, todėl egzistuoja daug ateities galimybių. Gyvenime nėra atsitiktinumų, visa, kas atsitinka, turi savo priežastį, net ir tuo atveju, jei ne iš karto ją pamatote. Jūs pritraukiate tam tikrus žmones ar situacijas, kai sužadinate atitinkamą energiją. Pasitelkę širdies centrą ir meditaciją jūs vystotės greičiau, nes susiejate save su Centrinės Kosminės Sąmonės Šaltiniu.

Meilė – tai raktas viskam. 2 dalis

Tue, 14 Feb 2023 11:43:00 +0000

– http://www.pabudimas.com/

Tekstas

Saugokitės rūkorių ir alkoholio megėjų. Juos veikia negatyvios astralinės būtybės, apsigyvenusios jų auros lauke ir ryjančios tų žmonių gyvybinę energiją.. Žmonės, turintys atitinkamų gebėjimų ir dvasios galių, gali matyti tas astralines vampyrines būtybes. Jei kas nors vibruoja aukštesniu dažniu negu jūsų dažnis, to jūs nematote. Čia nėra jokios mistikos. Tai tik aukštesnio lygmens dvasinis mokslas, kuris daugumai žmonių visiškai nežinomas.

Negatyvūs žmonės ginčijasi su jumis, kelia jums pyktį ir bejėgiškumo jausmą. Pozityvūs žmonės dovanoja jums meilę ir stiprybę.

Jūs visada turite pasirinkimą, su kuo draugauti, ką norite turėti savo pusėje – šviesą ar tamsą, meilę ar neapykantą. Neleiskite apgaudinėti savęs, kai žmonės kalba apie dvasingumą, o patys tuo pat metu rūko arba yra alkoholikai. Dvasingas žmogus rūpinasi savimi, nes jis žino, kaip svarbu mylėti save. Jis niekam nesilenkia ir prisiima atsakomybę už savo gyvenimą. Jei mylite save, tai gebate mylėti kitus. Rūkorius, pamažu žudantis save, nemyli savęs, ir pradžiai jis turi tai bent suvokti.

Kiekvienas, norintis gyventi dėl teigiamų dalykų, turi rinktis jau dabar. Neeikvokite savo laiko ir energijos kvailoms televizijos ar radijo laidoms, greitajam maistui, narkotikams ir religinėms apeigoms. Visa tai sugriovė milijonų gyvenimus. Kai jūs atvykote į Žemę, jūsų planas buvo pasiekti aukštesnį lygmenį, patobulėti, o ne nusileisti žemyn, degraduoti. Pagalvokite apie tai. Neigiamos milijonų žmonių mintys, kauptos per tūkstantmečius, verčia Žemės planetą kokiu nors būdu nusikratyti jų naštos. Būtent dėl to jūs turite staigius klimato pokyčius, žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus, potvynius. Žemė kenčia ne tik dėl kenksmingų dujų pertekliaus, bet ir užteršimo mintimis. Mintis – tai energija, o energija visada veikia Visatą, nes joje viskas susiję. Tai aukštasis mokslas. Visada pakraukite savo mintis teigiama, pozityvia energija, sutelkite savo dėmesį į šviesias, teigiamas gyvenimo, kitų žmonių savybes, o ne į neapykantą ir blogį.

Nejaugi negalite to padaryti?!

Žemėje yra tūkstančiai žmonių, tokių kaip, pavyzdžiui, aš, kurie gali jums padėti. Mes, šviesos darbuotojai, panaudojame aukštesniųjų egzistencijos lygmenų šviesą, kad pašalintume negatyvą. Savo istorijoje jūs vadinate mus angelais. Kiekvienas, kuris tarnauja šviesai, labai stipriai puolamas tamsiųjų energijų. Todėl labai svarbu, kad šviesos darbuotojai dar labiau didintų šviesos galingumą. Neleiskite neigiamiems žmonėms arba iškilusioms problemoms trukdyti jums. Susitelkite vienam tikslui: padėti šiai planetai pasinerti į dvasinę šviesą, kur negali egzistuoti joks blogis, joks negatyvas.

Eksperimentas „Žemė“, kurį mes stebime ir kurio metu šviesa išsilaiko neigiamoje aplinkoje, iš lėto artėja prie pabaigos. Bet tamsioji pusė bando priešintis tam. Neleiskite skeptikams arba parsidavusiems psichologams paveikti savęs. Jie bijo meilės, jie bijo žmonių, kurie žino ir supranta daugiau už juos. Kad įgytų pakankamai išminties, jie turi pragyventi daugybę įsikūnijimų. Tai priklauso tik nuo jų valios. Kiekviena gėlelė pražysta savo laiku. Kuo daugiau šviesos siunčiate, tuo silpnesnė tampa tamsioji pusė ir tuo daugiau neramumų ji kels mums. Ir tai komplimentas jums, tai reiškia, kad jūs gerai atliekate savo darbą. Kova su blogiu – daugiau vidinis darbas, jis vyksta jūsų širdyje ir galvoje. Ši jūsų siunčiama energija labai svarbi. Jei jūs nusiteikę negatyviai, tai jūs stiprinate chaosą aplink save ir maitinate jį. Jei norite panaikinti chaosą savo planetoje, siųskite meilės mintis. Per morfogenetinius, kvantinius laukus šios mintys paplinta po visą planetą. Būtent taip galėsite neutralizuoti tamsiosios pusės planus. Jie planuoja paskleisti chaosą ne tik Žemėje, bet ir visoje Galaktikoje.

Ar galime leisti, kad taip atsitiktų?

Tamsioji pusė savo tikslams naudoja televiziją, radiją, žiniasklaidą – tai melo skleidimo priemonės. 90 proc. laidų sukuriama, kad bukintų, mulkintų jus. Jie nenori, kad jūs susimąstytumėte apie gyvenimo prasmę. Jie siekia įteigti jums, kad viskas tvarkoje, kad jų pasaulyje „viskas kontroliuojama“. Ryškiausi melo pavyzdžiai susiję su politika. Jie rodo veidmainiškus politikus ir sufalsifikuotus rinkimus tam, kad patikėtumėte, jog jūs turite balso teisę. Žmonių, turinčių realią valdžią, nerodo per televiziją. Jie parenkami iš savo slaptos šeimos narių. Kol leidžiate valdyti tokiems žmonėms, Jūs liksite pavergti ir toliau finansuosite jų piktadarybes savo mokesčiais.

Savo viduje įsivaizduokite, nupieškite tokį pasaulį, kuriame norėtumėte gyventi. Vaizduotėje sukurkite pasaulį be prievartos, be kariškių, politikų ir pseudošventikų, be prietarų, be ideologinių sistemų, be apgaulės ir klastos. Įsivaizduokite pasaulį, kur viešpatauja vien tik meilė, kur kiekvienas turi visa, ko reikia pragyvenimui, kur žinios prieinamos visiems, kur kontaktas su kitomis planetomis, kitomis nežemiškomis civilizacijomis visiems prieinamas ir savaime suprantamas dalykas. Jums reikia suformuoti savyje tvirtą, tiesiog neįveikiamą norą gyventi tokiame pasaulyje. Kuo daugiau žmonių galės įsivaizduoti ir pasiųsti į erdvę tokias mintis, tuo labiau jūs padėsite vystytis planetai pozityvia kryptimi. Imkite įsiklausyti į savo sielos žodžius, o ne į tuos, kuriuos jums siunčia televizija ir radijas.

Klausykitės sielos balso, kai esate tyloje ir ramybėje, kai esate savo viduje. Dauguma žmonių susikoncentravę į pyktį, nepasitenkinimą, pavydą, susireikšminimą. Jie nesąmoningai švaisto savo gyvenimą. Priimkite sprendimą dabar!

Kokiame pasaulyje norite gyventi?

Siųskite savo planetai meilės mintis, – tai tamsiajai pusei kelia patį didžiausią nerimą. Įsivaizduokite , kaip visa planeta prisipildo meilės šviesos, ir ši šviesą išdegina visą blogį. Dabar pats laikas įrodyti sau, kad jūs iš tikrųjų subrendote. Tas, kuris renkasi prievartą ar neapykantą, išsivystęs menkiau už gyvūną ar augalą. Gyvenimo esmė – supratingumo ir meilės vystymas, tobulinimas jūsų širdyje, o ne automobilio, telefono ar didelės banko sąskaitos turėjimas. Neverta ieškoti gyvenimo prasmės siaubo filmuose ar prievartos scenose. Visa esmė – meilė jūsų širdyje. Jei mąstote savo širdimi, jūs jau esate nugalėtojų pusėje. Tai raktas į aukštesnės egzistencijos erdvę. Kaip pasielgsite su tuo raktu: panaudosite pagal paskirtį ar numesite į šalį? Sprendimas jūsų rankose.

Meilė – tai raktas viskam. 1 dalis.

Sun, 12 Feb 2023 17:47:00 +0000

Sakmė pateikiama dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.

Tekstas

Prieš pateikdami šį tekstą, turime kai ką paaiškinti. Šio teksto autorius pristato save kaip Alajė iš Plejadų žvaigždyno. Jis nėra koks padaras iš ateivių skraidančio aparato – jis gimė (inkarnavosi) Žemėje, bet skirtingai nuo daugumos gimstančių žmonių, nepamiršo savo tikrosios prigimties, savo ankstesnių gyvenimų patirčių gyvenant ne Žemės planetoje, o Plejadų žvaigždyno planetoje, kuri yra daug aukštesnio išsivystymo negu Žemė. Alajė turi savo internetinę svetainę, savo pranešimus transliuoja dešimtimis pasaulio kalbų – anglų, prancūzų, vokiečių, kinų, rusų, arabų ir kt.

Sveikinu jus. Aš Alajė iš Plejadų žvaigždyno. Aš priklausau Galaktinei Šviesos Federacijai, kurioje tūkstančiai geranoriškų rasių veikia kartu. Jei jūs esate mąstantis žmogus, tai prieš imdamasis neigti ar atmesti čia pateikiamą informaciją, turėtumėte ją nuodugniai patikrinti, paieškoti argumentų už ir prieš.

Aš organizuoju ir vedu daug sąmonės žadinimo seminarų Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Daug mūsiškių, Galaktinės Šviesos Federacijos narių, gyvena Žemėje kaip savanoriai siekdami šalinti neigiamas įtakas planetoje. Kiekvienas mūsų turi specifinių gebėjimų ir uždavinių. Visatose įvairiuose išmatavimuose pilna gyvų, tarp jų ir protingų, būtybių, bet tai jūsų planetoje slepiama nuo žmonių. Jūsų tamsūs valdytojai išjuokia ateivių iš kitų planetų temas, išjuokia sąmonės tobulinimo temas, kad tik visa tai nesudomintų jūsų. Valdžios žmonės tūkstančius metų meluoja jums apie ateivius ir kosminius įstatymus. Jie nenori, kad jūs žinotumėte apie tai, nes jie bijo prarasti savo valdžią, įtaką jums. Jei netikite tuo, pabandykite patys rasti tiesą. Įrodymų yra, bet turite rasti juos patys, ir tik tada patikėsite ir būsite tikri dėl savo žinojimo. Jūsų valdytojai nori, kad jūs gamintumėte jiems neigiamą energiją ir tarnautumėte jiems kaip vergai, finansuotumėte jų karus savo mokesčiais. Jie ir toliau tyčiosis iš visko, kas turi bent kokį ryšį su dvasingumo ugdymu ir nežemiškomis civilizacijomis. Jie rodo jums sufalsifikuotas kosmoso nuotraukas, kad jūs manytumėte, jog ten nieko nėra. Pabandykite išsiaiškinti, ir jūs labai piktinsitės, kad jums visada melavo. Labiau išsivysčiusios nežemiškos civilizacijos siekia išvaduoti jus iš šios sistemos. Visatos apgyvendintos, ir tai neturi nieko bendro su moksline fantastika. Daugelis ateivių iš kitų planetų, lankiusių Žemę praeityje, žmonių buvo laikomi angelais arba dievais. Dėl šios priežasties Žemėje atsirado daug skirtingų religijų ir tikėjimo atmainų. Jūs meldžiatės ateiviams iš kitų planetų, kurie lankėsi čia prieš tūkstančius metų – teigiamiems arba neigiamiems. Ir ši tiesa liks nepakitusi nepriklausomai nuo to, tikite tuo ar ne. Tūkstančiai žmonių jau žino tai, o po keliolikos metų visi įsitikins, kad jūs niekada nebuvote vieniši Visatoje. Neleiskite, kad jūs ištiktų šokas, išvydus danguje tūkstančius skraidančių aparatų. Tik svarbu atskirti, kurie orlaiviai skleidžia meilę. Tie ir bus teigiamos energijos civilizacijų laivai. Kai kurie neigiamos energetikos ateiviai apsimeta mumis – plejadiečiais. Kai kurie žmonės kontaktuoja su jais ir netgi skleidžia einančią iš jų dezinformaciją. Nebūkite akli, matydami tikrus neatpažintus skraidančius objektus (NSO), kur kas svarbiau – kas šių laivų viduje. Kova tarp šviesos ir tamsos vyksta už jūsų nugarų, kad jūsų protai būtų išvaduoti iš 12 tūkstančių metų trukusios vergijos. Žemėje jūs nelaisvi. Jūs užmiršote, kas yra laisvė. Jūs žinote tik neapykantą, prievartą, terorą, alkoholį, narkotikus, cigaretes, mokesčius, parsidavusias vyriausybes, užsiimančias akių muilinimu televizijoje, baimę, tikėjimo sistemas, prietarus. Slaptoji pasaulinė vyriausybė kuria šiuos dalykus, kad galėtų jus valdyti. Jie patys organizuoja teroro aktus, kad atvertų kelią jėgos ir prievartos struktūrų stiprinimui, technologinės kontrolės priemonių tobulinimui. Jų tikslas – neigiamų energijų Žemėje stiprinimas. Ir jūs norite gyventi tokiame pasaulyje???

Mes žinome, kad daugelis iš jūsų tiki šiomis apgaulėmis. Vėl kartoju: išsiaiškinkite patys, įrodymai egzistuoja, bet jūs turite pasistengti paieškoti jų patys. Pasistenkite ištrinti iš savo sąmonės dirbtinai įdiegtą negatyvumą, polinkį žvelgti į viską neigiamai, smerkiamai. Sutelkite dėmesį į teigiamas energijas, teigiamas emocijas, tuo pasireikš jūsų valdžia blogiui. Blogis bejėgis prieš teigiamas energijas, – štai kodėl jie nori atitraukti jus nuo jūsų jėgos. Neleiskite tamsiai vyriausybei manipuliuoti jumis. Jie naudoja televiziją, radiją, laikraščius, narkotines cigaretes, kariškius, elektromagnetines bangas, o jų tikslas – laikyti jus negatyvioje būsenoje. Kiekvienas, kuris šaiposi iš tokios informacijos, jau yra užvaldytas jų manipuliacijų ir apgaulės. Mąstantis žmogus iš pradžių ištiria temą ir tik po to suformuoja nuosavą nuomonę. Visata apgyvendinta protingų būtybių – humanoidų ir nehumanoidų. Jūsų vyriausybės jau turėjo kontaktų su jais, bet laiko tai paslaptyje nuo jūsų. Būtent dėl šių kontaktų jūsų technologijos taip sparčiai vystėsi per pastaruosius penkiasdešimt metų.

Vienas iš jūsų gyvenimo šioje planetoje tikslų – išlaikyti pozityvumą net tokioje neigiamoje aplinkoje. Gyvenimo prasmė – vystyti, tobulinti sąmonę, širdimi ir charakteriu stiebtis į aukštesnį lygmenį, gyventi dvasinėje plotmėje net ir spaudžiant neigiamai materialistinei aplinkai. Tai vyksta per daugelį gyvenimų ir daugelyje planetų, nes siela trokšta pažinti viską. Kiekviena planeta – tai mokykla, kurioje jūs galite pereiti į aukštesnę klasę. Kiekviena siela siekia pakilti ir susilieti su dievišku šaltiniu – Centrine Kosmine Sąmone. Jūs vadinate tai Dievu, bet tai ne asmenybė, tai energija, iš kurios viskas egzistuoja, iš kurios viskas sudaryta. Jūs stokojate žinių apie Visatos sandarą, nes esate dezinformuojami savo valdytojų ir šventikų. Net jūsų žemiškoji istorija perrašyta Viduramžiais, o kai kurie dalykai net apskritai pašalinti iš knygų ir vadovėlių. Informacija apie nežemiškų civilizacijų kolonijas Žemėje taip pat buvo įslaptinta arba ištrinta. Vietoje to jums demonstruoja kažkokius gyvūnų kaulus ir dar pateikia tai kaip sensaciją. Jie laiko jus kvailiais ir netašytais tamsuoliais. Tai leidžia jiems žinoti daugiau už jus ir dėka to laikyti savo valdžioje. Argi tai sąžininga? Tai nesunku įrodyti, įrodymai guli paviršiuje, bet rasti tuos įrodymus turite savarankiškai. Apie tai jie nepraneš jums per visuomeninę televiziją. Jei iš tikrųjų norite sužinoti tiesą, tai Egzistencija, Centrinė Kosminė Sąmonė ras būdų iškelti tai ir parodyti jūsų sąmonės ekrane.

Daugelis Žemės žmonių užmiršo, kaip įsiklausyti į sielos balsą. Žmonija specialiai nuviliota į neigiamą atmosferą, kuri ir viešpatauja visuomenėje. Draugai, atėjo laikas tai pakeisti. Jūs gyvenate košmare. Ištrinkite iš savęs bet kokią neigiamą emociją. Lyginant su kitomis Visatos civilizacijomis jūs esate jauni, darželinukai. Sutelkite dėmesį į teigiamas emocijas, bent jau pasistenkite. Sužadinkite savyje norą gauti tikrų žinių apie Visatą. Neleiskite, kad neharmoningi žmonės trikdytų jus. Jie vagia jūsų energiją ir nori, kad būtumėte tokie pat primityvūs, kaip ir jie patys.

Pokalbiai su Dievu. 3 dalis. Žmogus – Dievo dalelė. Kaip tai suprasti?

Fri, 10 Feb 2023 20:15:00 +0000

štraukos iš Nylo Donaldo Volšo knygos „Pokalbiai su Dievu. Pirmoji knyga“. Knygą 2006 metais išleido R. Anankos leidykla;

Informacija pateikiama dviem variantais – garso įrašu ir tekstu. Psirinkite jums tinkamą variantą.

Tekstas

Ištraukos iš Nilo Donaldo Volšo (Neale Donald Walsch) knygos „Pokalbiai su Dievu. Neįtikėtinas dialogas“, R. Anankos leidykla, Kaunas, 2006, p. 33 – 42.

(Pajuodintu šriftu pateikiami knygos autoriaus N. D. Volšo klausimai ir samprotavimai, o paprastu šriftu – Dievo atsakymai).

Sakei, jei aš visados pasikliausiu meile, laimėsiu didybe būti tuo, kas esu, ir tuo, kuo galiu būti. Ar gali paaiškinti išsamiau?

Tėra vienintelis jūsų ir visų gyvų būtybių, visų gyvenimų tikslas: pajusti tikrąją didybę.

Viskas, ką sakote, galvojate ar darote, tarnauja šiam tikslui. Jūsų sieloms nieko daugiau nereikia, jos nieko daugiau netrokšta.

Šis tikslas ypatingas tuo, kad jo niekados nesiliaujama siekti. Liovimasis reikštų, kad prieita tam tikra riba, o Dievo tikslas ribų neturi. Tarkime, ateis tokia diena, kai pajusite tikrąją didybę, ir kaipmat imsite siekti dar nuostabesnės. Nors būsite didingi, norėsite tapti dar didingesni; nors tapsite didingesni, norėsite siekti dar daugiau.

Didžiausia gyvenimo paslaptis: gyvenimas – tai ne atradimo, o kūrimo procesas.

Jūs ne atrandate save, jūs kuriate save iš naujo. Taigi stenkitės ne išsiaiškinti, Kuo Esate, stenkitės suvokti, Kuo Norite Būti.

Bet žmonės sako, kad gyvenimas yra mokykla, kad mes esame čia tam, kad išmoktume ypatingas pamokas, ir tik tada, kai „baigsime mokslus“, galėsime siekti didesnių tikslų nevaržomi kūno. Ar taip yra iš tikrųjų?

Tai tik dar viena jūsų religinės sąmonės išmonė, besiremianti žmogiškąja patirtimi.

Negi gyvenimas – ne mokykla?

Ir mes čia ne tam, kad mokytumėmės?

Ne.

Tai dėl ko mes čia esame?

Prisiminti ir kurti iš naujo tai, Kas Jūs Esate.

Jau sakiau tai, ir ne vieną kartą. Bet manimi nenorite tikėti. Visgi yra būtent taip, nes taip ir turi būti. Tiesą sakant, jei nekuriate savęs – Tų, Kas Esate – jais ir negalite būti.

Aš susipainiojau. Trumpam sugrįžkime atgal. Mokytojai, visi Mokytojai, tvirtino mums, kad gyvenimas yra mokykla. Esu išties priblokštas, kad Tu tai neigi.

Mokykla yra ta vieta, kurioje lankotės, kai norite išmokti to, ko neišmanote. Bet tai nėra vieta,, į kurią jūs skubate, jei dalyką jau išmanote ir tik norite išgyventi savo žinojimą.

Gyvenimas (jūs tai taip vadinate) yra jums suteikta proga bandymais patikrinti tai, ką jūs žinote abstrakčiai. Dėl to jums nereikia nieko mokytis. Tereikia prisiminti tai, ką žinote, ir elgtis atitinkamai.

Nesu įsitikinęs, kad supratau.

Nagi pasiaiškinkime. Sielos – jūsų sielos – visą laiką žino tai, kas joms skirta žinoti. Joms nėra jokių paslapčių, nėra nieko nežinoma. Tačiau žinojimo negana. Siela trokšta išgyvenimo

Jūs galite žinoti esantys dosnūs, tačiau kol nepadarysite ko nors, kas tą dosnumą įrodytų, tai tebus sąvoka. Jūs galite žinoti esantys geri, tačiau kol nepadarysite gerų darbų, jūsų gerumas bus teorinis.

O jūsų sielų vienintelis troškimas – tikrąjį savęs suvokimą paversti didžiuoju išgyvenimu. Kol samprata nepavirto patirtimi, visa tai tebus teoriniai apmąstymai. Aš Pats ilgai mąsčiau apie Save. Ilgiau negu jūs ir Aš kartu galime atsiminti. Ilgiau negu gyvuoja ši visata, ilgiau negu gyvuoja visas pasaulis. Taigi matote, koks nesenas – koks naujas – yra Mano Savęs išgyvenimas!

Aš vėl susipainiojau. Tu išgyvenai Save?

Taip. Paaiškinsiu tokiais žodžiais: Pradžioje buvo tai, ką galima pavadinti Visa Tai, Kas Yra, ir nieko daugiau. Visgi tas Visa Tai, Kas Yra negalėjo pažinti savęs – nes tebuvo Visa Tai, Kas Yra, nieko daugiau. Taigi Viso To, Kas Yra... nebuvo. Kadangi nesant dar kam nors, Viso To, Kas Yra, nėra.

Tai yra didysis Yra/Nėra, apie kurį mistikai svarstė nuo pat pasaulio pradžios.

Taigi Visa Tai, Kas Yra žinojo, kad yra viskuo, bet to neužteko, nes savo tobulą didybę suvokė tik abstrakčiai, bet ne iš patirties. Taigi Visa Tai, Kas Yra troško išgyventi save, norėjo pajusti, ką reiškia būti tokiam didingam. Deja, tai buvo neįmanoma, nes jau pats žodis „didingas“ yra santykinis. Visa Tai, Kas, Yra negalėjo žinoti, kaip jaučiamasi būnant didingu, kol neatsirado tai, kas nėra didinga. O nesant to, ko nėra, nėra ir to, kas YRA.

Ar aišku?

Atrodo. Tęskime.

Puiku.

Visa Tai, Kas Yra žinojo vienintelį dalyką – kad nėra nieko daugiau. Taigi niekaip negalėjo palyginti Savęs, žvelgdamas iš atskaitos taško, esančio šalimais. Tokio taško nebuvo. Vienintelė tokia vieta, vienintelis palyginimas glūdėjo viduje: Yra/Nėra, Esu/Nesu.

Ir buvo sumanyta Save pažinti išgyvenant.

Ši energija – gryna, nematoma, negirdima, neištiriama, todėl daugiau niekieno nesuvokiama – pasiryžo išgyventi Save, patirti, kas yra tobula didybė. Dėl to buvo nutarta pasinaudoti atskaitos tašku, esančiu viduje.

Nuspręsta, ir visiškai teisingai, kad tam tikra Savęs dalis turi tapti mažesnė už visumą. Jei Visuma bus suskaidyta į mažesnius kiekius, kiekvienas kiekis, būdamas mažesnis negu visuma, gali žiūrėti į likusią Visumą ir įžvelgti didybę.

Taigi Visa Tai, Kas Yra suskaidė Save ir vieną didingą akimirką tapo šituo ir anuo. Iš pradžių šitas ir anas egzistavo visiškai atskirai, bet vienu metu. Kaip ir tai, kas buvo niekas.

Taip atsirado trys elementai: tai, kas yra čia, tai, kas yra ten, tai, kas nėra nei čia, nei ten (o tai irgi privalo egzistuoti, kad egzistuotų čia ir ten.

Tai yra niekas, kuris aprėpia viską. Tai yra neerdvė, kuri aprėpia erdvę. Tai yra visuma, kuri aprėpia dalis.

Ar gali tai suprasti?

Ar viskas aišku?

Manau, kad taip. Tikėsi ar ne, bet kalbi taip aiškiai, jog viską suprantu.

Tada eime toliau. Šį nieką, kuris aprėpia viską, kai kurie žmonės vadina Dievu. Visgi taip manyti būtų neteisinga, nes šitaip tarsi teigiama, kad yra kažkas, kas nėra Dievas – tai, kas įvardinta, tai, kas yra ne „niekas“. Bet Aš esu Visaapimantis, aprėpiu matomus ir nematomus daiktus, todėl vadinti Mane Didžiuoju Nematomuoju, Neapčiuopiamybe, Tarperdviniu, kaip Rytų mistikai dažniausiai apibrėžia Dievą, yra taip pat klaidinga, kaip ir sakyti, kad Dievas yra visa tai, kas matoma (Vakarų mistikų praktinis teiginys). Tik tie, kurie laiko Dievą Visu Tuo, Kas Yra ir Visu Tuo, Ko Nėra, suvokia teisingai.

Dievui sukūrus tai, kas yra „čia“, ir tai, kas yra „ten“, Jam atsirado galimybė pažinti Save. Tą didžiojo vidinio sprogimo akimirką Dievas sukūrė santykinumą ir taip dovanojo sau pačią didžiausią dovaną. O jums Dievas padovanojo santykius, nuostabiausią dovaną, apie kurią išsamiai pakalbėsime vėliau.

Iš Nieko atsirado Viskas – tai dvasinis įvykis, kuris atsitiktinai visiškai sutampa su tuo, ką jūsų mokslininkai vadina Didžiojo Sprogimo teorija.

Kai trys pirminiai dalykai įsibėgėjo, buvo sukurtas laikas, kadangi tai, kas iš pradžių buvo čia, atsidūrė ten, ir tarpas nuo čia iki ten tapo matuojamas.

Apčiuopiamos dalys ėmė save suvokti ir galėjo „pasilyginti“ tarpusavyje, visos neapčiuopiamos dalys ėmė daryti tą patį.

Dievas žinojo, jog tam, kad egzistuotų grynoji meilė – ir žinodamas, jog Pats yra grynoji meilė – privalėjo atsirasti meilės priešingybė. Todėl Dievas sukūrė didžiąją priešingybę – meilės antipodą arba viską, kas nėra meilė – kurią mes vadiname baime. Nuo tos akimirkos, kai atsirado baimė, meilė gali egzistuoti kaip reiškinys, kuris gali būti išgyventas.

Šiam dvilypumui išreikšti žmonės sukūrė įvairiausius mitus apie velnio atsiradimą, Adomo nuopuolį, Šėtono maištą ir taip toliau.

Jūs esate linkę grynąją meilę įasmeninti ir įsivaizduojate būtybę, kurią vadinate Dievu, lygiai taip personifikuojate niekingą baimę ir įsivaizduojate velniu vadinamą būtybę.

Kai kas Žemėje apie šią būtybę kuria išmoningus pasakojimus, kuriuose tarpusavyje kovoja angelai ir velnio pasiuntiniai, gėrio jėgos ir blogio jėgos, šviesa ir tamsa.

Ši mitologija – tai pirmieji žmonijos bandymai suvokti ir suprantamai papasakoti kitiems kosminius įvykius, kuriuos žmogaus siela supranta, bet protas nesugeba aprėpti.

Visuotinybę suskaldęs į dalis, iš grynosios energijos Dievas sukūrė viską, kas dabar egzistuoja – tai, kas matoma, ir tai, kas nematoma.

Kitaip sakant buvo sukurtas ne tik fizinis, bet taip pat ir metafizinis pasaulis. Tą Savo dalį, kuri sudaro antrąją lygybės Esu/Nesu pusę, Dievas padalino į nesuskaičiuojamą kiekį mažesnių vienetų. Šie energijos vienetai vadinami sielomis.

Dauguma jūsų religijų teigia, kad „Dievas Tėvas“ turi daug vaikų – sielų. Toks palyginimas, parodantis, kad žmogus gyvybę supranta kaip savęs padauginimą, atrodo, buvo vienintelis būdas, padedantis žmonėms aprėpti mintį apie netikėtą nesuskaičiuojamų „Dangaus Karalystės“ sielų atsiradimą ir egzistavimą.

Šiuo atveju jūsų mitai ir religiniai pasakojimai gana artimi pirmapradei tikrovei, nes begalinis skaičius sielų, sukurtų vien iš Manęs, yra, kosmine prasme, Mano palikuoniai.

Mano dieviškas sumanymas padalinti Save – tai siekis sukurti pakankamą Mano dalių skaičių, kad galėčiau pažinti Save iš patirties. Tėra vienintelis būdas Kūrėjui pažinti Save kaip Kūrėją – kurti. Taigi Aš suteikiau kiekvienai iš nesuskaičiuojamų Savo dalių (visiems savo dvasiniams vaikams) tą pačią galią kurti, kurią turiu Pats.

Būtent tai įrodinėja jūsų religijos, kai teigia, kad buvote sukurti „pagal Dievo paveikslą ir panašumą“. Tai nereiškia, kaip kad kas nors gali manyti, jog mūsų fiziniai kūnai panašūs (nors Dievas ir gali panorėjęs įgyti bet kokį pavidalą). Tai reiškia, kad mūsų esmė, savastis yra ta pati. Mes esame sudaryti iš tos pačios medžiagos. ESAME „ta pati materija“. Turime tas pačias savybes ir gebėjimus – tarp jų ir gebėjimą kurti fizinę tikrovę iš nieko

Mano tikslas kuriant jūs, Savo palikuonis, buvo pažinti Save kaip Dievą. Nebuvo jokio kito būdo – tik per jus. Taip pat galima pasakyti ( ir tai buvo pasakyta daug kartų), jog mano sumanymo dalis, skirta jums, yra tai, kad jūs savyje atpažintumėte Mane.

Tai atrodo taip neįtikėtinai paprasta, tačiau iš tikrųjų yra neapsakomai sudėtinga, kadangi jums tai yra vienintelis būdas atpažinti savyje Mane, o tai, pasirodo, reiškia, kad pirmiausia jums reikia sau įrodyti, jog nesate Aš.

O dabar susikaupk, pasistenk nesusipainioti, nes tai labai subtilus dalykas. Esi pasirengęs?

Sakyčiau, taip.

(...)

Dabar kalbėsiu paprastai ir aiškindamas pasinaudosiu „Dievo vaikų“ religiniu modeliu, nes šis modelis jums yra artimas ir artimas tiesai.

Tad prisiminkime, kaip turi vykti savęs pažinimas.

Yra būdas, kuriuo Aš galėčiau padėti visiems Savo dvasiniams vaikams pažinti save kaip dalį Manęs – jiems tiesiog tai pasakyti. Aš tai dariau. Bet, pasirodo, to nepakanka, kad dvasia suprastų esanti Dievas arba Dievo dalis, arba Dievo vaikas, arba karalystės paveldėtojas (arba bet kuris kitas religinis personažas).

Kaip jau aiškinau, ko nors žinojimas ir to išgyvenimas yra du skirtingi dalykai. Dvasia trokšta pažinti save iš patirties (kaip padariau Aš!). Jums neužtenka abstraktaus žinojimo. Taigi Aš sugalvojau planą. Tai pati stebuklingiausia visatos idėja – ir pats patraukliausias bendradarbiavimas. Sakau „bendradarbiavimas“, kadangi mes veikiame kartu.

Pagal planą jūs, grynosios dvasios, vos sukurtos, patenkate į materialiąją visatą. Taip yra todėl, kad materialumas – vienintelis būdas išgyventi tai, ką žinote abstrakčiai. Tiesą sakant, būtent dėl to Aš sukūriau materialųjį kosmosą ir santykinumo sistemą, kuri valdo jį ir visą kūrimą.

Materialioje visatoje jūs, Mano dvasiniai vaikai, galite išgyventi tai, ką apie save žinote, bet pirmiausia turite pažinti priešingą pusę. Kalbant paprasčiau, jūs negalite suprasti esantys aukšto ūgio, kol neišsiaiškinsite, kas yra žemas žmogus. Negalėsite suvokti nutukimo, jei nežinosite, kas yra liesumas.

Taigi jūs negalite suprasti, kuo esate, kol nesusiduriate su tuo, kuo nesate. Toks yra santykinumo teorijos tikslas, viso materialaus gyvenimo tikslas. Išsiaiškinę tai, kuo nesate, galėsite save apibūdinti.

Pirmapradžio žinojimo atveju – žinojimo, jog esate Kūrėjai – j9s negalėsite išgyventi savosios – Kūrėjo – esmės, jeigu nekursite. Iš esmės tam, kad būtumėte, jūs turite „nebūti“. Ar aišku?

Lyg ir...

Tęskime.

Žinoma, jums neįmanoma nebūti tuo, kuo esate, ir kartu būti, nes jūs paprasčiausiai esate, kuo esate (grynoji, kuriančioji dvasia). Visados tuo buvote ir būsite. Todėl jūs padarėte štai ką: privertėte save pamiršti, Kas Jūs Iš Tikrųjų Esate.

Įžengdami į materialųjį pasaulį jūs atsikratote atminties. Šis veiksmas leidžia jums ne paprasčiausiai žinoti, bet tapti tuo, Kuo Jūs Esate, kuo jaučiatės esantys – Dievo dalimi. Kaip jūs galite tapti, jei jau esate? Taigi kad ir kaip besistengtumėte, jūs negalite nebūti Mano palikuoniai, visgi galite tai užmiršti.

Esate, visados buvote ir visados būsite dieviškosiomis dieviškos visumos , kūno dalimis. Štai kodėl visumos troškimas, Dievo atradimas dažnai vadinamas sugrįžimu pas Dievą. Tiesiog siekiate prisiminti , Kas Jūs Iš Tikrųjų Esate, stengiatės susijungti su kitomis savo dalimis, ir pajusti visą save, o tiksliau, visą Mane.

Jūsų veikla Žemėje nėra mokymasis (nes jūs jau žinote), ji skirta tam, kad prisimintumėte, Kas Jūs Esate. Kad prisimintumėte, kuo yra visi kiti žmonės. Todėl viena iš jūsų pareigų – paraginti kitus prisiminti (tai yra, padėti jiems sugrįžti).

Taip elgiasi visi didieji dvasiniai mokytojai. Tai jūsų vienintelė paskirtis. Arba jūsų sielos paskirtis.

Mano Dieve, tai yra taip paprasta ir taip... simetriška. Noriu pasakyti, kad čia viskas nuostabiai dera. Dievaž, kaip tai puikiai dera! Dabar aš matau išsamų vaizdą, o iki šiol man tai nepavykdavo.

Gerai. Labai gerai. Toks ir yra šio dialogo tikslas. Tu prašei Mane paaiškinti. Aš pažadėjau tau padėti.

Remdamasis šiuo pokalbiu, tu parašysi knygą ir sugebėsi papasakoti taip, kad Mano žodžiai bus suprantami daugybei žmonių. Tai vienas iš tavųjų darbų šioje Žemėje. Tu privalai apie daug ką išklausinėti, daug ką išsiaiškinti. Mes paklojome pamatus. Tai bus pagrindas žmonių suvokimui. Tad imkimės kitų klausimų. Ir nepradėk nerimauti. Jei dar ir ne viską supratai, ką tau iki šiol aiškinau, netrukus ir tos paslaptys atsiskleis.

Pokalbiai su Dievu. 2 dalis. Kodėl Dievas neapsireiškia žmonėms suprantamu pavidalu.

Fri, 10 Feb 2023 09:53:00 +0000

Ištraukos iš Nylo Donaldo Volšo knygos „Pokalbiai su Dievu. Pirmoji knyga“. Knygą 2006 metais išleido R. Anankos leidykla;

Informacija pateikiama dviem variantais – garso įrašu ir tekstu. Psirinkite jums tinkamą variantą.

Tekstas

Ištraukos iš Nylo Donaldo Volšo (Neale Donald Walsch) knygos „Pokalbiai su Dievu. Neįtikėtinas dialogas“, R. Anankos leidykla, Kaunas, 2006, p. 21 – 23.

(Pajuodintu šriftu pateikiami knygos autoriaus N. D. Volšo klausimai ir samprotavimai, o paprastu šriftu – Dievo atsakymai).

Man knieti paklausti, kodėl tu savęs neatskleidi? Jei Dievas iš tikrųjų yra, jei Tu ir esi Dievas, kodėl neatsiskleidi mums visiems suprantamu būdu?

Aš tai darau nuolatos. Tai vėl darau ir dabar.

Ne. Turiu galvoje tokį apsireiškimą, kuris būtų neatremiamas, kuris būtų nepaneigiamas.

Pavyzdžiui?

Pavyzdžiui, galėtum man tiesiog pasirodyti.

Aš dabar taip ir darau.

Kur?

Kur tik pažvelgsi.

Visgi aš kalbu apie nenuginčijamą įrodymą. Apie tai, ko žmonės niekaip negalėtų paneigti.

Ir kas gi tai galėtų būti? Kokios išvaizdos ir kokiu pavidalu, tavo manymu, Aš turėčiau pasirodyti?

Tokios išvaizdos ir tokiu pavidalu, koks Tu iš tikrųjų esi.

Tai būtų neįmanoma, nes Aš neturiu nei jums suprantamos formos, nei pavidalo. Galiu įgyti tokią formą arba pavidalą, kurį jūs galėtumėte suvokti, bet tada Mane išvydę pagalvos, jog tai, ką mato, tėra viena vienintelė Dievo forma, tėra vienas vienintelis Dievo pavidalas, o ne viena iš Dievo formų, ne vienas iš Dievo pavidalų – vienas iš daugybės.

Žmonės mano, kad Aš esu toks, kokį jie Mane mato, bet ne toks, kokio nemato. Aš esu Didysis Neregimasis, o ne tai, kuo tampu tą ar kitą akimirką. Tiesą sakant, Aš esu tuo, kuo netampu. Aš ateinu iš netapimo ir ten visados grįžtu.

Jei pasirodau vienu ar kitu pavidalu – tuo pavidalu, kuriuo, manau, žmonės gali Mane suvokti – žmonės prilipdo Man šį pavidalą amžiams.

O jei kitiems žmonėms pasirodyčiau kitu pavidalu, pirmieji pasakytų, jog aniems visai nepasirodžiau, nes buvau kitoks, kitaip kalbėjau – negi tai galėjau būti Aš?

Taigi nesvarbu, kokiu pavidalu, kokiu būdu jums apsireikšiu – kokį būdą bepasirinkčiau, kokį pavidalą beįgyčiau, viskas yra nuginčijama.

Bet jei Tu padarytum ką nors, kas įrodytų, jog tai tikrai esi Tu – be abejonių, be klausinėjimų...

...ir vis tiek atsiras tokių, kurie sakys, kad tai velnio darbas arba tiesiog kažkokie svaičiojimai. Kas tik nori, bet ne Aš.

Jei apsireikščiau kaip Galingasis Dievas, Dangaus ir Žemės Karalius ir tai įrodinėdamas pajudinčiau kalnus, kas nors pasakytų: „Tai tikriausiai Šėtonas rodo savo galią“.

Ir yra taip, kaip turi būti. Dievas neatskleidžia Dieviškumo, kuris būtų skirtas stebėti. Dieviškumą reikia išgyventi. Kai Dieviškumas išgyvenamas žmogaus viduje, nereikia jokių išorinių įrodymų. O jei kam nors tokie įrodymai būtini, vidinis Dievo išgyvenimas tampa neįmanomas.

Taigi jei žmogus prašo Dievą apsireikšti, toks jo prašymas yra teigimas, kad apsireiškimo nėra. Kitaip tariant, žmogus neišgyvena jokio dieviškumo. Kadangi mintis yra kurianti, o žodis – vaisingas, minties ir žodžio sąjunga tampa galinga jėga, gimdančią tikrovę. Vadinasi, jūs išgyvenate, kad Dievas šią akimirką jums neapsireiškia, antraip Jo neprašytumėte apsireikšti.

Pokalbiai su Dievu. 1 dalis. Kaip Dievas bendrauja su žmonėmis.

Thu, 09 Feb 2023 16:10:00 +0000

Ištraukos iš Nylo Donaldo Volšo knygos „Pokalbiai su Dievu. Pirmoji knyga“. Knygą 2006 metais išleido R. Anankos leidykla;

Informacija pateikiama dviem variantais – garso įrašu ir tekstu. Psirinkite jums tinkamą variantą.

Tekstas

Ištraukos iš Nylo Donaldo Volšo (Neale Donald Walsch) knygos „Pokalbiai su Dievu. Neįtikėtinas dialogas“, R. Anankos leidykla, Kaunas, 2006, P. 13 – 21.

(Pajuodintu šriftu pateikiami knygos autoriaus N. D. Volšo klausimai ir samprotavimai, o paprastu šriftu – Dievo atsakymai).

Per 1992 metų Velykas mano gyvenime įvyko stebuklas: per mane jums prakalbo Dievas.

Bet apie viską papasakosiu iš pradžių.

Tuo metu jaučiausi visiškai sugniuždytas – ir kaip asmenybė, ir kaip specialistas, žodžiu, atrodė, mano gyvenimas sužlugdytas visose srityse. O kadangi buvau įpratęs tokiomis minutėmis išgyvenimus paversti laiškais (kurių paprastai niekur neišsiųsdavau), čiupau numylėtąjį geltoną bloknotą ir išliejau jam savo neviltį.

Šį kartą (...) nusitaikiau į visų savo bėdų „kaltininką“. Taigi nutariau parašyti laišką Dievui.

Tai buvo tulžingas, deginantis, painus laiškas, kupinas neteisingų vertinimų ir kaltinimų. O ypač daug jame buvo piktų klausimų.

Kodėl manasis gyvenimas toks nevykęs? Ką daryti, kad jis būtų laimingas? Kodėl man taip nesiseka sutarti su žmonėmis? Ar aš taip ir nesugebėsiu užsidirbti pakankamai pinigų? Ir galop pats skaudžiausias klausimas: Ką gi padariau, kad nusipelniau tokio gyvenimo – gyvenimo lyg nesibaigiančios kovos?

Bet kai kartūs klausimai, o gal veikiau priekaištai, pagaliau pasibaigė, ir aš ketinau padėti rašiklį, mano ranka, tarsi suturėta nematomos jėgos, liko virš bloknoto. O tada – tai buvo jau visiškai neįtikėtina! – rašiklis pradėjo savaime judėti. Aš nenutuokiau, kokius žodžius išvedžios mano ranka, tačiau jaučiau, kad reikia tiesiog nesipriešinti. Ir tada išvydau tokį sakinį:

Ar tu tikrai nori sužinoti atsakymus į visus šiuos klausimus, ar tik išlieji savo apmaudą?

Žinoma, iš pradžių apstulbau. Bet patvirtinimas siūlėsi pats. Ir aš parašiau.

Parašiau, jog apmaudas mane, be abejo, graužia, tačiau, jei atsakymai visgi yra, norėčiau juos išgirsti, perskaityti ar dar kaip nors sužinoti – velniškai norėčiau!

Tu daug ką norėtum sužinoti „velniškai“... Bet ar nebūtų geriau norėti „dieviškai“?

Parašiau:

Ką tai reiškia?

Į tai buvo atsakyta, bet vėliau, kai prasidėjo tikrasis bendravimas. Tai tęsėsi trejus metus, ir visą tą laiką nesupratau, kaip šis bendravimas iš tikrųjų vyko. (...) Įkvėpimas – deja, tai vienintelis žodis, kuris čia tinka.

Šie pokalbiai vyksta iki šiol. Juos surasite mano knygos puslapiuose. Svarbiausia, čia surasite atsakymus, kurių dieviška kilme iš pradžių suabejojau, bet kurių svarbą sau greitai įvertinau ir kurie, kaip dabar supratau, yra skirti ne vien tik man. Jie nepaprastai reikšmingi ir jums – kiekvienam, kas juos skaitys. Nes mano klausimai yra jūsų klausimai.

(...) Taigi pradėkime klausimu, kuris man buvo užduotas tūkstančius kartų: „Kaip Dievas kalba ir su kuo? Kai aš to pasiteiravau, man buvo atsakyta taip:

Aš kalbu kiekvienam žmogui. Visą laiką. Svarbu ne tai, kam aš kalbu, o tai, kas Manęs klausosi.

Sudomintas paprašiau Dievo paaiškinti šią mintį išsamiau. Štai ką jis atsakė:

Pirmiausia žodį kalbėti pakeiskime žodžiu bendrauti. Jis tinkamesnis, išsamesnis, tikslesnis. Kai bandome kalbėtis, Aš su jumis, jūs su Manimi – mus tą pačią akimirką surakina neįtikėtinas žodžių ribotumas. Dėl to Aš ir nebendrauju vien žodžiais. Tiksliu sakant, darau tai gana retai. Dažniausiai bendrauju jausmų pagalba.

Jausmai yra sielos kalba. (Įsidėmėkite tai)

Jei norite sužinoti, ką jums iš tikrųjų reiškia žmogus ar reiškinys, pasitikrinkite, ką jaučiate.

Jausmus kartais sunku išreikšti, o dažnai dar sunkiau suvokti. Tačiau būtent patys giliausi jausmai slepia tikrąją tiesą.

Tad svarbiausia – atskleisti savuosius jausmus. Aš tau paaiškinsiu, kaip tai padaryti. Vėl. Jei tik to trokšti.

(...) Aš taip pat bendrauju mintimis. Mintys ir jausmai nėra tas pats, nors gali reikštis vienu metu. Bendraudamas minčių pagalba dažnai dar naudoju vaizdus ir reginius, todėl šis bendravimo būdas yra veiksmingesnis nei vien žodžiai.

Bet tik jausmais ir mintimis taip pat neapsiriboju, nes tvirčiausias bendravimo pagrindas yra išgyvenimas.

Ir tik tuomet, kai jausmai, mintys ir išgyvenimai negali padėti, naudoju žodžius. Žodžiai yra prasčiausia bendravimo priemonė, nes galima ir kitus suklaidinti, ir pačiam neteisingai suprasti.

Kodėl? Todėl, kad žodžiai tokie jau yra. Jie tik pakaitalai – garsai, išreiškiantys jausmus, mintis, išgyvenimus. Tik simboliai, Ženklai. Emblemos. Žodžiai nėra tiesa. Tai nėra tikra.

Žodžiai gali padėti kai ką išsiaiškinti. Išgyvenimas leidžia žinoti. Visgi yra dalykų, kurių jūs negalite išgyventi. Tada Aš dovanoju jums kitokias žinojimo priemones. Viena jų vadinama jausmais. Antra – mintimis.

Tačiau ironiškiausia yra tai, kad jūs sutelkiate dėmesį į Dievo Žodį ir pernelyg mažai pasikliaujate išgyvenimu.

Išties, jūs taip nesugebate vertinti išgyvenimo reikšmės, kad jei tik Dievo išgyvenimas skiriasi nuo to, ką apie Dievą girdėjote, kaipmat atsisakote išgyvenimo ir griebiatės žodžių, nors tai tėra pagalbinė priemonė.

Išgyvenimas ir jausmai atspindi tai, ką jūs žinote apie reiškinį iš tikrųjų, intuityviai. Žodžiais galima tik bandyti šį žinojimą įvardinti ir stengtis kuo mažiau tai išreiškiant klysti.

Tokios yra mano bendravimo su jumis priemonės, bet visgi tai nėra metodai, nes ne visi jausmai, ne visi išgyvenimai, ne visos mintys ir ne visi žodžiai yra iš Manęs.

Daug žodžių paskleidė kiti. Mano vardu. Daug minčių ir daug jausmų kilo ir kyla ne iš Mano kūrybos, nėra mano vaisiai. Ir tai gali lemti daugybę pavojų.

Todėl būtinas įžvalgumas. Sugebėjimas atskirti Dievo apreiškimus nuo kitokios kilmės žinių. O tai įmanoma pasitelkiant esminę taisyklę:

Jūsų Didingiausios Mintys, Jūsų Tyriausi Žodžiai, jūsų Kilniausi Jausmai – Mano. O kas nėra taip ypatinga, atsiranda iš kito šaltinio.

Remdamiesi šia taisykle, nesunkiai rasite takoskyrą, nes ir nepatyrusiam mokiniui nesunku įžvelgti tai, kas yra Didingiausia, Tyriausia ir Kilniausia.

Ir visgi Aš primenu jums šias pagrindines nuorodas;

Didingiausios Mintys yra tos, kuriose glūdi džiaugsmas. Tyriausi Žodžiai yra tie, kurie atspindi tik tiesą. Kilniausi Jausmai – tie, kuriuos vadiname meile.

Džiaugsmas, tiesa, meilė.

Tai yra vienodos svarbos vertybės, kurių viena visados skatina kitą. Ir eiliškumas čia visiškai nieko nereiškia.

Bet kai šios nuorodos padės jums nuspręsti, kas yra Mano apreiškimai, o kas atkeliavo iš kitur, svarbiausias klausimas – ar Mano apreiškimai bus vykdomi?

Deja, jie dažniausiai nevykdomi. Vieni todėl, kad atrodo pernelyg tobuli, jog būtų tiesa. Antri todėl, kad atrodo pernelyg sunkiai įgyvendinami. Daugelis apreiškimų tiesiog klaidingai suprantami. O daugumos jūs paprasčiausiai negirdite.

Pats geriausias būdas suprasti Mano apreiškimus – juos išgyventi, tačiau būtent to jūs labiausiai vengiate. Taip, šio būdo jūs ypač vengiate.

Ir todėl jūsų pasaulis nesuteikia galimybės įsiklausyti į išgyvenimus. O toks neįsiklausymas reiškia, kad jums teks išgyventi Mano apreiškimus vėl ir vėl. Nes mano sumanymas nežlugs. Mano vlios negalėsite nepaisyti. Jūs pasieks mano apreiškimas. Anksčiau ar vėliau.

Tačiau Aš jūsų nemygsiu. Ir niekados neversiu. Nes Aš suteikiau jums laisvą valią – galią daryti tai, ką patys nuspręsite daryti – ir niekados jos neatimsiu.

Taigi Aš siųsiu ir siųsiu jums tuos pačius apreiškimus – per amžius, į kiekvieną Visatos kampelį, kuriame tik galima jus aptikti. Siųsiu Savo apreiškimus tol, kol jie pagaliau pasieks jus, kol jie taps jums artimi, kol pavadinsite juos savais.

Aš bendrausiu su jumis šimtais būdų, tūkstančiais reikšmių. Ir milijonus metų. Negalėsite to nepastebėti, jei akylai stebėsite. Negalėsite neišgirsti, jei atidžiai klausysitės. Ir mūsų bendravimas bus pilnavertis. Nes anksčiau jūs kalbėjote tik Man, meldėtės tik Man, skundėtės tik Man, prašėte tik Manęs. O dabar Aš galėsiu jums atsakinėti. Ir būtent tai čia dabar darau.

Kaip aš galėčiau suprasti, kad tikrai bendrauju su Dievu? Kaip įsitikinti, jog visa tai nėra vien mano vaizduotės vaisius?

Tu nori suvokti skirtumą? Argi nesupranti, kad aš taip pat galiu būti ir tavoji vaizduotė? Aš tau dovanosiu – vienu ar keliais būdais – visiškai teisingas mintis, žodžius ar jausmus – reikiamą akimirką, labai tikslius ir pritaikytus tavo siekiams.

Tu žinosi, kad žodžiai yra Mano, nes tau pačiam dar niekada nebus pavykę kalbėti taip aiškiai. Juk neklausinėtum manęs, jei pats žinotum atsakymus.

Su kuo Dievas bendrauja? Ar tik su ypatingais žmonėmis? Ar tik ypatingomis valandomis?

Visi žmonės yra ypatingi, o visos valandos – auksinės. Nėra asmens ir nėra valandos, kuri būtų pranašesnė už kitą. Daugelis žmonių mano, kad Dievas bendrauja tik ypatingais būdais ir tik su išrinktaisiais. Šitaip minios žmonių kratosi pareigos įsiklausyti į Manuosius apreiškimus, todėl jų daug mažiau išgirsta (bet apie tai kita kalba) ir ima laikyti svarbiausiais kitus šaltinius. Žmonėms atrodo, kad manęs klausyti nereikia, kad jie kiekvieną dalyką gali sužinoti iš kitų žmonių, kuriems Aš viską išaiškinau.

Klausantis to, ką kiti iš Manęs sužinojo, jums iš viso nereikia galvoti patiems. Štai dėl ko dauguma žmonių asmeniniame gyvenime nusigręžia nuo Mano apreiškimų. Pripažinę, kad Mano apreiškimai jus aplankė tiesiogiai, būsite priversti į juos įsigilinti. Juk daug paprasčiau ir saugiau pasikliauti kitų žmonių aiškinimais (net jei tie žmonės gyveno prieš 2 000 metų), nei nagrinėti apreiškimus, kurie jums dovanojami galbūt kaip tik šią akimirką.

Aš kviečiu tave bendrauti su Dievu kitaip. Tai būtų abipusis bendravimas. Tiesą sakant, juk tai tu prašei Manęs atsiliepti. Ir Aš atsiliepiu – šiuo būdu, dabar, pasirengęs atsakyti į tavo klausimus.

Kodėl kai kurie žmonės, pavyzdžiui, Kristus, regis, sugebėjo išgirsti iš Tavęs daugiau negu kiti?

Nes tokie žmonės iš tikrųjų pasiryžta klausytis. Jie yra pasirengę išgirsti, jie visuomet tiki tokio bendravimo galimybe, nors toji galimybė gali bauginti, gali atrodyti beprotiška ar neabejotinai klaidinga.

Ar mes turime klausytis Dievo ir tada, kai tai, kas sakoma, atrodo klaidinga?

Jei jums atrodo klaidinga – klausykitės ypač įdėmiai. O gal manote esą visuomet teisūs? Tada iš viso neverta klausinėti.

Ženkite į priekį ir pasinaudokite tuo, ką išmanote. Tik atkreipkite dėmesį į tai, kad viskas, ką darote, jau daroma nuo pradžių pradžios. Ir gerai įsižiūrėkite, koks iš tikrųjų yra pasaulis. Žinoma, jums kai kas nepriimtina. Be abejonės, daug ko nesuprantate. Tai, ką suprantate, jums turi atrodyti teisinga, nes „teisinga“ yra terminas, naudojamas apibūdinti reiškiniui, su kuriuo sutinkate. O tai, kas jums nepriimtina, iš pradžių atrodys „klaidinga“.

Tad vienintelis būdas eiti į priekį – tai savęs paklausti: „Kas atsitiktų, jei viskas, ką laikau „klaidinga“, pasirodytų esą „teisinga“? Visi didieji mokslininkai sugebėdavo ir sugeba save taip nuteikti. Ir jeigu jiems nepasiseka, jie nepasiduoda išankstinei nuostatai, bet bando vėl ir vėl. Visi atradimai gimė iš pasirengimo, sugebėjimo nebūti teisiu. Būtent to dabar ir reikia.

Negalėsite pažinti Dievo, kol nesiliausite manę, kad Dievą jau pažįstate. Negalėsite išgirsti Dievo tol, kol nepasakysite sau, kad jo dar negirdite.

Aš negalėsiu išsakyti jums Manųjų Tiesų, kol jūs nesiliausite Man pasakoti savųjų.

Bet mano teiginiai apie Dievą atkeliauja iš Tavęs?

Kas tai sako?

Kai kas.

Kas būtent?

Vadovai. Šventikai. Rabinai. Kunigai. Knygos. Biblija, dėl Dievo meilės!

Tai nėra patikimi šaltiniai.

Nepatikimi?

Ne.

O kokie patikimi?

Įsigilinkite į savo jausmus. Įsigilinkite į savo Didingiausias Mintis. Įsigilinkite į savo išgyvenimus. Jei įsitikinsite, jog tai – visai kas kita, negu siūlo mokytojai, negu rašo knygos, užmirškite jų žodžius. Žodžiai – patys nepatikimiausi tiesos tiekėjai (p. 13 – 21)

(...)

Trokštu sužinoti, kas lemia mano elgesį, kas sąlygoja mano nuopolius, kas verčia eiti būtent šiuo keliu. Štai dėl ko, manau, aš kreipiausi į Tave. Pats aš nesugebėjau atsakyti į šiuos klausimus.

Man malonu, kad tu kreipeisi į mane. Visados esu pasirengęs tau padėti. Esu čia ir dabar. Tu neprivalai ieškoti atsakymų vienas. Niekados neprivalėjai.

Bet ar nėra ... akiplėšiška su Tavimi šitaip kalbėtis ir įsivaizduoti, kad Tu, Dievas, man atsakinėji? Man tai panėšėja į beprotybę.

Matau. Visi Biblijos autoriai buvo sveiki, o tu jau beprotis, ar ne?

Parašiusieji Bibliją buvo Kristaus gyvenimo liudininkai, jie skrupulingai užrašė, ką girdėjo ir matė.

Pataisa: dauguma Naujojo Testamento autorių niekada nematė Jėzaus. Jie gyveno prabėgus krūvai metų, po to, kai Jėzus paliko Žemę. Ir sutikę nebūtų pažinę Jėzaus iš Nazareto.

Bet...

Biblijos autoriai karštai tikėjo ir buvo iškilūs istorikai. Jie naudojosi pasakojimais, kurie, perduodami iš lūpų į lūpas, atkeliavo iki jų ir ir jų draugų. Galop šios istorijos buvo užrašytos.

Ir ne viską Biblijos autoriai užrašė galutiniame dokumente

Jėzaus mokymo skleidėjai jau kūrė bažnyčias, ir kaip dažnai atsitinka, kai apie vieną galingą idėja susiburia daug žmonių, šiose bažnyčiose atsirasdavo asmenų ar ba grupių, kurios nuspręsdavo, kokias Jėzaus Istorijos dalis galima aptarinėti ir kaip. Tokia atranka ir pataisos buvo taikoma ir toliau – rengiant, rašant ir skelbiant evangelijas bei Bibliją.

Net praslinkus keliems šimtams metų nuo šventųjų knygų parašymo Bažnyčios Aulščiausiasis Susirinkimas dar kartą nusprendė, kurios doktrinos ir teiginiai gali būti įtraukti į tuometinę oficialiąją Bibliją, o ką paprastiems žmonėms atskleisti būtų „kenksminga“ arba „per anksti“.

Be to, buvo ir daugiau panašių kūrinių. Juos įkvėpimo akimirkomis parašė paprasti žmonės. Ir ne vienas iš šių autorių nebuvo labiau už tave išprotėjęs.

Nejaugi nori pasakyti, kad ir šis kūrinys vieną dieną gali tapti „šventuoju raštu“.

Mano vaike, gyvenime viskas yra šventa. Matuojant šiuo matu, toks kūrinys yra šventasis raštas. Tačiau aš nežaisiu žodžiais, juolab kad žinau, ką tu turi galvoje.

Ne. Aš nesakau, kad kad šis rankraštis vieną dieną taps šventu. Bent jau ne per kelis artimiausius šimtmečiusar kol nepasens tavo minčių dėstymo stilius.

Reikalas tas, kad tavo stilius pernelyg kasdieniškas, pernelyg laisvas, pernelyg šiuolaikiškas. Žmonėms atrodo, kad Dievas, kalbantis su tavimi, neturėtų plepėti tarsi geriausias kaimynas. Tai turėtų būti apibendrinta, o gal veikiau „beasmenė“ kalba. Pakili kalba. Kupina dieviškumo.

Kaip jau sakiau, daug ką lemia klaidingi įsitikinimai. Žmonės mano, kad Dievas gali „pasirodyti“ tik vieninteliu pavidalu. Visi kiti būdai laikomi šventvagyste.

Būtent taip aš ir sakiau.

Būtent taip tu ir sakei.

Bet įsigilinkime į tavo klausimą. Kodėl tau atrodo, kad galimybė kalbėtis su Dievu yra beprotybė? Argi netiki maldomis?

Taip tačiau tai visai kas kita. Į maldas, bent jau manąsias, Dievas niekados neatsiliepia. Aš maldauju, o jis lieka nebylus.

Argi Dievas niekados neatsiliepia į maldas?

Žinoma, atsiliepia, bet tiktai ne žodžiais. Taip, esu įsitikinęs, kad daug dalykų, nutikusių mano gyvenime, buvo Dievo atsakas – labai tiesus atsakas – į maldas. Bet Dievas niekados su manimi nekalbėjo.

Suprantu. Vadinasi, Dievas, kuriuo tu tiki, gali viską, bet nesugeba kalbėti.

Dievas, be abejo, sugeba kalbėti, jei tik to nori. Tiesiog neįtikėtina, kad jis norėtų kalbėti su manimi.

Tai esminė tavo gyvenimo klaida – tu nemanai esąs vertas, kad su tavimi kalbėtųsi Dievas.

O dangau, kaip tu gali tikėtis išgirsti Mano balsą, jei negali net įsivaizduoti esąs nusipelnęs Mano dėmesio?

Aš pareiškiu: dabar, šiuo metu, aš darau stebuklą. Nes kalbu ne tik tau, bet ir kiekvienam žmogui, kuris atsiverčia šią knygą ir ją skaito.

Kalbu kiekvienam iš jų. Žinau, kas jie yra. Žinau, kas šią knygą atras ateityje. Žinau, kad (kaip ir bendraujant visais kitais būdais) vieni sugebės išgirsti, o antri tik klausysis, bet nieko negirdės.

Ką gi, tada kyla klausimas. Mat aš galvoju šiuos užrašus platinti nieko nelaukdamas, jau dabar, nors dar nebaigti.

O kas čia „negerai“?

Tai gali būti suprasta kaip pelno siekimas. Visas šis reikalas atrodytų labai įtartinas.

Ar rašai tam, kad praturtėtum?

Ne, viso šito ėmiausi tikrai ne dėl pinigų. Šį dialogą užrašinėju tik todėl, kad mano protą jau trisdešimt metų kankina klausimai – tarsi sopuliai, kuriuos privalau numalšinti. Sumanymas savuosius užrašus paversti knyga gimė vėliau.

Mano valia.

Tavo?

Taip. Gal manai, kad būčiau leidęs tau visus šiuos nuostabius klausimus ir atsakymus pradanginti?

(P. 80 – 54).