Jie nenori, kad žmonės tai žinotų
Yra du dalykai, kuriuos įsislaptinęs globalistinis tinklas slepia nuo žmonių. Pirmasis slepiamas dalykas – kur jie veda pasaulį ir kodėl veda, Slepia ir metodus, kuriuos naudoja šiems tikslams. Antrasis slepiamas dalykas – ir tai svarbiausias dalykas – kas yra realybė, kas yra tikrasis žmogaus „Aš“. Tai reikia slėpti nuo žmonių, nes sužinoję, kas yra tikroji realybė, kas yra tikrasis Aš, žmonės taps laisvi. Jie platina melagingas žinias apie tai, kaip susiformuoja ir kaip „veikia“ realybė, kaip mes sąveikaujame su realybe ir kas apskritai yra realybė.
Tekstas
Mes gyvename dviejuose
pasauliuose. Vienas tų pasaulių – paprastų, eilinių Žemės gyventojų pasaulis. To pasaulio žmonės
nuolatos laikomi nežinojimo režime. Jiems teikiama informacija dozuojama, iškraipoma,
kad tos informacijos vartotojai susidarytų tokį įvykių vaizdą, kuris
reikalingas ir naudingas jiems. Štai kodėl, pavyzdžiui, mūsų švietimo sistema yra švietimo inversija,
priešingybė. Kur pažvelgsi, visur viskas apversta aukštyn kojomis, visur
inversija. Kad ir sveikatos apsauga – tai tikra sveikatos apsaugos
priešingybė... Aplink mus palaikoma beprotybė, kad tik žmonės nepabustų
žinojimui.
Yra ir antrasis pasaulis, globalusis kultas, globalusis nematomas tinklas, kurį sudaro slaptosios organizacijos, pavyzdžiui, masonai, taip pat pusiau slaptos žmonių grupės, satanistinės sektos. Jos griežtai atskirtos viena nuo kitos. Todėl, tarkim, didžioji dalis masonų neturi nė menkiausio supratimo, kas iš tikrųjų šiandien vyksta pasaulyje, kas iš tikrųjų daroma jų rankomis. Jie gali šiek tiek manipuliuoti kitais, tarkim, gali gauti pelningų užsakymų savo verslui, dar šį bei tą, bet jie neturi nė menkiausio supratimo apie tikruosius globaliojo pasaulio siekius. Tai žino tik saujelė tų, kurie sudaro pasaulio valdytojų branduolį. Globalistinis pasaulis padalintas į atskiras dalis ar sektorius, kurie nieko nežino nei apie kitas sistemos dalis, nei apie sistemos visumą.
Yra du dalykai, kuriuos šis įsislaptinęs tinklas slepia nuo gyventojų. Pirmasis slepiamas dalykas – kur jie veda pasaulį ir kodėl veda, Slepia ir metodus, kuriuos naudoja šiems tikslams. Antrasis slepiamas dalykas – ir tai svarbiausias dalykas – kas yra realybė, kas yra tikrasis žmogaus „Aš“. Tai reikia slėpti nuo žmonių, nes sužinoję, kas yra tikroji realybė, kas yra tikrasis Aš, žmonės taps laisvi. Jie platina melagingas žinias apie tai, kaip susiformuoja ir kaip „veikia“ realybė, kaip mes sąveikaujame su realybe ir kas apskritai yra realybė. O tikroji realybė – tai apskritai ne fizinis pasaulis. Jie transliavo ir tebetransliuoja jiems naudingą realybės supratimą per aukštesniuosius savo tinklo lygmenis iš vienos kartos į kitą, ir šitą supratimą primeta žmonijai ir panaudoja saviems tikslams. Jie labiausiai bijo, kad tik žmonės nesužinotų, kaip realybės suvokimas kuria tą pačią realybę, kaip fiziškai veikia žmonių gyvenimą. Todėl jie sukūrė viešpataujantį mokslą, kurį pastatė į Dievo vietą. Būtent todėl šiandien taip dažnai skamba frazė „Aš tikiu mokslu“. Tai padaryta tam, kad Dievas būtų nustumtas iš būties centro į pašalius, kad būtų užblokuotos bet kokios žinios, bet kokios užuominos apie amžiną gyvenimą, apie nemirtingumą, užblokuotų žinojimą, kad „čia ir dabar“ egzistuojantis mūsų fizinis Aš yra tik viena iš sąmonės formų, sąmonės lygmenų. Jie blokuoja žinojimą, kad žmonių sąmonė yra daugiamatė, sudaryta iš daugelio „laiptelių“ ar lygmenų, jie blokuoja žinojimą, kad gyvenimas tęsiasi ir po mirties. Šitam žmonių „atjungimui“ nuo jų dvasinės prigimties buvo panaudotos mokslo institucijos, mokslo infrastruktūra ir atskiri mokslininkai. Nuo žmonių slepiama tai, kaip jie sąveikauja su realybe, kaip jie gali valdyti realybę, kaip jie gali gyventi sąmoningą gyvenimą užuot gyvenę pažinimo prieblandoje.
Žmonės bijo mirties, nes mirtis jiems nepažįstama. Jie bijo, kad užges šviesa ir viskas baigsis. Taip pat jie gali bijoti, kad dangiškasis Teisėjas, Dievas juos nuteis, tarsi Jis būtų kokia sekimo ir nuodėmių registravimo sistema. Tarsi Jis sudarinėtų kokius nors mūsų sąrašus ir rūšiuotų pagal mūsų nuopelnus ir nuodėmes. Mirties baimė – bene svarbiausias žmonių valdymo ir kontrolės mechanizmas. Jie norėjo ir tebenori sukurti uždarą, izoliuotą nuo Visatos pasaulį, kad būtų lengviau mus įtikinti, esą mes gimėme visiškai atsitiktinai. Esą mums duotos kelios sekundės ar koks šimtas metų beprasmės ir betikslės egzistencijos, o po to šviesa užgęsta. Toks gyvenimo supratimas traumuoja žmonės, kurie tuo patiki. Todėl taip svarbu iškelti į sąmonės paviršių, kas yra tikroji, gilioji realybė, kas yra aukštesnysis Aš, kas yra mano aukštesniojo Aš, mano Dvasios ir gyvenimo apskritai nemirtingumas. Štai kodėl taip svarbu aiškinti, kad tai, ką mes vadiname žmonių pasauliu, yra tik siaurutė vibracijų dažnių juosta, o ne visas begalinis pasaulis. Tame begaliniame pasaulyje viešpatauja meilė, džiaugsmas ir laimė. Tiesa, tame begaliniame pasaulyje yra ir „kišenių“, sričių, panašių į mūsų žemišką pasaulį, ten irgi daug blogio. Bet tokios sritys pasaulio begalybėje – tikra retenybė. Gyvenimas mūsų žemiškame, trijų matmenų pasaulyje labai skiriasi nuo gyvenimo didžiojoje Begalybėje...