Smegenų plovimo programos ir žmogaus dvasia
Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Tekstas
Ar jūsų kada nors nebuvo
apėmęs jausmas, kad esate apsupti automatų – žmonių, kurie paprasčiausiai
imituoja gyvenimą, bet negyvena. Tai žmonės-avys, tai žmonės, kurie ypač gerai
prisitaikė prie darbo jėgos arba, kaip pas mus dažnai vadinama, žmogiškojo
kapitalo, rengimo programų, prie vartojimo, klusnumo. Juos mokė būti klusniais,
kvailais ir lengvai valdomais. Jie mielai paklūsta visuotinai priimtoms
taisyklėms, jie stengiasi atitikti grupinio mąstymo ir grupinės elgsenos
šablonus. Kai kada jie tiesiog nusikalstamai lengvabūdiškai atmeta juos
pasiekiančią teisingą informaciją.
Bet jų reakcijos lengvai nuspėjamos, jie klusnūs, patiklūs, abejingi. Jie visada priima ir palaiko politinės ir kultūrinės valdžios primetamus stereotipus. Jie stropiai kontroliuoja patys save, jie saugo save socialinės ir kultūrinės vergijos narve. Savo dėmesį jie ištikimai fiksuoja į tikslus ir uždavinius, kuriuos jiems iškelia kiti. Pagrindinis užmokestis už paklusnumą ir ištikimybę – komfortas ir saugumo iliuzija. Žmonių-avių labai daug, jie yra visur, bet prieš visą šią beprotybę kyla galinga priešinimosi banga. Prabundančių žmonių skaičiai išties įspūdingi. Dabar vykstančią žmonijos transformaciją lemia vis aiškesnis suvokimas, kad didžioji dalis to, ką mes galvojame ir ką darome, paklūsta kultūrinėms programoms, kurias diegia Žemės planetą valdančių būtybių grupė. Kai tik žmogus suvokia šią tiesą, jis iškart prabunda. Žmonės-avys negali pasakyti Ne net ir tada, kai žino darantys žalą sau. Jie vartos ir žiaumos viską, ką jiems pateiks, nepaisydami savo fizinės ir psichinės sveikatos, dėl aštrių pojūčių, dėl patogumo. Avys suvartoja praktiškai bet ką, kas jiems paduodama, jie su džiaugsmu paklūsta savo skonio receptorių komandoms. Jie paklusniai, tarsi vedami už virvutės, eina į gydytojų kabinetus, jie džiaugsmingai pasirašinėja kredito sutartis ir nuolankiai moka palūkanų procentus, kol galutinai paskęsta skolų akivare.
Bet jums nereikia daryti nieko panašaus, jums nereikia dirbti nekenčiamo darbo, jums nereikia kas naktį žiūrėti televizoriaus, jums nereikia žvelgti į save ir savo kūną su tokia neapykanta ir panieka, su kokia į žmogų žvelgia kontrolieriai. Jūsų gyvenimas vertingas, ir jį verta ginti visais įmanomais būdais. Menkinantis požiūris į save patį panaudojamas prieš mus pačius, siekiant supainioti ir suklaidinti. Mus maitina iliuzijomis, kad būtina kažką turėti ar tapti daiktų dalimi, kad jaustumėmės saugūs, kad būtume laimingi ir nesijaudintume. Jau nuo mokyklos suolo mus moko, kad asimiliacija, supanašėjimas – tai saugumas, tai patikimumas. Būti grupėje, būti tau skirtoje vietoje – komfortiška. Žmonės-avys nesipriešina iliuzijai, jie visiškai paklūsta kitų parašytiems scenarijams ir juose numatytam savo vaidmeniui, net ir tuo atveju, jei tai visiškai naikina jų žmogiškumą.
Tai, kas žmogui-aviai atrodo svarbu ir reikšminga, iš tikrųjų neturi jokios reikšmės, nes mes esame daugiamatės būtybės, laikinai uždarytos kietame fizinio kūno apvalkale šioje kenčiančioje, bet nuostabiai gražioje planetoje. Kai mes prabundame suvokimui to, kas mes iš tikrųjų esame, kaukės dingsta nuo mūsų veidų. Kartu dingsta ir būtinybė taikytis prie tų kaukių, mes tampame laisvi būti tuo, kuo norime ir kuo turime būti. Dieviškas gyvenimas – štai tikrasis mūsų likimo vadovas. Žmogaus dvasia daugelį kartų stipresnė už bet kokią socialinės inžinerijos programą, už bet kokias smegenų plovimo mašinas. Užtenka paprasčiausiai suvokti tai, kad nusimestum mentalinės vergijos pančius. Užtenka suvokti tai, ir atsivers daug platesnis žvilgsnis į gyvenimą ir į tai, kaip nežmogiškos sistemos mūsų pasaulyje veikia prieš mus. Žinokite, kad prabudus mūsų pasaulis pasirodys esąs visai ne toks, koks atrodė iki prabudimo. Tada pamatai žmones-avis tokius, kokie jie yra. Tada pasidaro kur kas lengviau būti savimi, o ne dar vienu avių bandos nariu.