Atsikratykime mirties baimės
Dieviškosios tiesos neretai labai skiriasi nuo to, ką mes esate pratę laikyti tiesomis. O tiesa yra tokia: kai peržengiame slenkstį, kurį patys vadiname mirtimi, mes patiriate džiaugsmą. Tai neišmatuojamas, visa apimantis džiaugsmas, kokio nepažinote gyvendami Žemėje, žmogaus kūne. Tai grįžimo namo džiaugsmas. Kiekvienas mūsų šimtus kartų esame tai patyrę.
Informacija pateikiama dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną
variantą
Tekstas
Gali būti, kad Jūs nustebins šie mano žodžiai, gali būti, kad Jūs apskritai atsisakysite patikėti tuo, ką dabar pasakysiu. Brangieji, dieviškosios tiesos neretai labai skiriasi nuo to, ką Jūs esate pratę laikyti tiesomis. O tiesa yra tokia: kai peržengiate slenkstį, kurį patys vadinate mirtimi, Jūs patiriate džiaugsmą. Tai neišmatuojamas, visa apimantis džiaugsmas, kokio nepažinote gyvendami Žemėje, žmogaus kūne. Tai grįžimo namo džiaugsmas, tai susijungimo su savo mylinčia šeima džiaugsmas. Tai džiaugsmas susitikus su mylimaisiais, kuriuos laikėte prarastais visiems laikams. Grįždami namo Jūs tiesiog džiūgaujate. Jus užlieja laimė, kokios nebuvote patyrę Žemėje.
Kiekvienas Jūsų šimtus kartų esate tai patyrę. Jūs gyvenote Žemėje ir bijojote to, ką vadinate mirtimi. Kartais ši baimė apnuodydavo visą Jūsų gyvenimą. Bet ateidavo didžiojo perėjimo momentas, ir Jūs pakildavote į neregėto džiaugsmo aukštumas. Paskui viską pamiršdavote, ir viskas prasidėdavo iš naujo. Jus užvaldydavo mirties baimė, jausmas, viešpataujantis Žemėje, trimatėje plotmėje. Jus manėte: jei visi šito taip bijo, vadinasi, tai iš tikrųjų baisu. Visa tai dėl užmaršties skraistės, kuria Jūs savo noru užmetėte ant savo gyvenimo ir savo atminties. Mirties baimės priežastis – užmaršties skraistė, bet ne tik ji. Pasakysiu dar vieną dalyką, kuris gali nustebinti: ši nekintamą žmonijos atributą Jūs prisiėmėte savo noru. Tai buvo Jūsų sprendimas, tai buvo dvasios sprendimas. Todėl galima sakyti taip: mirties baimė neturi realaus pagrindo. Ir vis dėlto ji dėsninga. Dėsninga, nes reikalinga, tiksliau, reikalinga tam tikrame Jūsų evoliucijos etape. Jūs atėjote į Žemę puikiausiai žinodami, kad tai kieta, sustingusi, poveikiui sunkiai pasiduodanti aplinka. Jūs žinojote, kad Jūsų užduotis – atnešti į šią kietą aplinką Dievo meilę ir Dievo šviesą. Jūs žinojote, kad tai bus nelengva, žinojote, kad užmiršite savo užduotį, ir Jums teks, nepaisant aplinkos pasipriešinimo, atsiminti tai. Jūs žinojote, kad tam prireiks ne vieno gyvenimo, kad aplinka bandys gesinti Jūsų šviesą, bandys daryti viską, kad atsižadėtumėte meilės. Jūs žinojote: anksčiau nei atsiminsite, kas esate, anksčiau nei išmoksite atstovauti šviesą ir meilę Jūs patirsite virtinę persikūnijimų, kupinų visokiausių bėdų, skausmo, netekčių ir kančių. Pabandykite įsivaizduoti, kaip visa tai atrodytų, jei iš anksto žinotumėte, kad ten, už slenksčio, Jūsų laukia dangiškieji namai, kur viešpatauja meilė, šiluma, šviesa, taika ir laimė. Žinoma, Jūs, bet kuriuo atveju bent dauguma iš jūsų, stengtųsi grįžti ten kiek įmanoma greičiau. Vargu, ar vykdytumėte savo užduotis ir vargu ar atsidurtumėte ten, kur dabar esate – atsinaujinančioje Žemėje. Žemėje, kaip niekada anksčiau priartėjusioje prie nušvitimo. Žemėje, kur vis ryškiau ir ryškiau matosi būsimojo žemiško rojaus bruožai. Štai kodėl sumanyta mirties baimė. Ji buvo sumanyta, kad Jūs stengtumėtės pragyventi Žemėje kuo ilgiau. Ji buvo sumanyta, kad žemiškos bėdos ir negandos ne taip smarkiai gąsdintų Jus. Ji buvo sumanyta, kad Jūs narsiai sutiktumėte Jūsų daliai tekusius sunkumus, žinodami, kad tie sunkumai – mažesnės bėdos už mirtį. Jūs bijojote mirties, nes ši baimė buvo reikalinga tam, kad gyventumėte, brangieji. Štai kodėl dabar galite tarti ačiū tai baimei už tai, kad ji laikė Jūs Žemėje per daugelį įsikūnijimų.
Pratimas. Atsiminimai apie praėjusius gyvenimus.
Šiame pratime svarbiausias dalykas – vaizduotės darbas, o ne tikrieji praeitų gyvenimų prisiminimai. Tegu Jūsų netrikdo tai, kad negalite tiesiogiai atsiminti savo ankstesnių gyvenimų. Ši užmarštis turi savų priežasčių. Jei Jums prireiks ką nors atsiminti, tas prisiminimas išplauks iš giliosios atminties reikiamu momentu. O kol kas siekiant išsivaduoti iš mirties baimės pakanka paprasčiausiai įsivaizduoti savo įsikūnijimų virtinę taip, kaip pasufleruos Jūsų vaizduotė. Gali nutikti ir taip, kad vaizduotė pateiks užuominų ir apie tikrus praeitų gyvenimų įvykius. Bet specialiai nereikia stengtis ką nors atsiminti.
Raskite vietą, kur Jūsų niekas netrikdytų, patogiai įsitaisykite, atsipalaiduokite ir užsimerkite. Įsivaizduokite, kad Jūsų praeitų gyvenimų virtinė – tai švytintys karoliukai, suverti ant ilgo, į begalybę nutįsusio siūlo. Siūlo galų Jūs nematote, nes jie neegzistuoja. Jūsų persikūnijimų skaičius gali būti baigtinis, bet pats jūsų egzistavimas yra begalinis erdvėje ir laike. Mintyse galite priartinti prie savęs bet kurį karoliuką ir įsivaizduoti, kad žvelgiate į jo vidų. Įsivaizduokite, kad ten matote vieną iš savo įsikūnijimų. Nupieškite jį tokiomis spalvomis ir pavidalais, kokiais tik panorėsite. Įsivaizduokite, kad žiūrite filmą ar video, kuriame Jūsų gyvenimo įvykiai prabėga pagreitintu tempu. Tiesiog leiskite vaizduotei laisvai skleistis ir tegu prieš Jūsų akis išsiskleidžia tokie vaizdai, kokius norisi matyti. O gal tie vaizdai iškils tarsi savaime, be jokių vaizduotės pastangų. Kai filmas priartės prie gyvenimo pabaigos, įsivaizduokite, kad su dėkingumu ir džiaugsmu sutinkate tą pabaigą. Jūs dėkingi nuostabiai inkarnacijai už tai, kad ji tiesiog buvo. Ir Jūs dėkingas už tai, kad Jums suteikta galimybė grįžti į savo nuostabiuosius dangiškus namus. Įsivaizduokite patį laimingiausią sugrįžimą, įsivaizduokite dangiškus namus kaip labai šviesią ir džiaugsmingą vietą, vietą, kupiną meilės energijos. Įsivaizduokite, kaip Jūs su meile ir džiaugsmu sutinka Jūsų šeima. Čia susirinko patys artimiausi, patys mylimiausi asmenys. Savo vaizduotėje, savo mintyse galite peržiūrėti bet kurį iš savo įsikūnijimų. Tiesiog įsivaizduokite, kad priartinate kuri nors karoliuką ir žvelgiate jo vidun. Ir kiekvieną kartą įsivaizduokite, kad perėjimas iš gyvenimo būsenos į būseną „po gyvenimo“ yra lengvas, smagus ir džiaugsmingas įvykis.
Šį pratimą galite kartoti tol, kol suvoksite savo egzistenciją kaip begalinę susitikimų ir išsiskyrimų, išėjimų ir grįžimų grandinę, kurioje nėra to, ką Jūs buvote įpratę vadinti mirtimi.
Šis pratimas padės Jums suvokti save kaip nemirtingą beribę esybę. Gali atsitikti ir taip, kad pratimas sužadins tikrus atsiminus apie ankstesnius įsikūnijimus.