Didieji klaidinantys Dievo vaizdiniai

Žinote, šiame čenelinge, ko gero, yra tokių dalykų, kurie gali užgauti ne vieną žmogų. Nes tai susiję su Dievo samprata ir mūsų požiūriais į Dievą, Čia dėstomos koncepcijos smarkiai skiriasi nuo to, ko jus mokė, o kai kurios metaforos gali pasirodyti kaip nepagarba Dievui, ir todėl, paviršutiniškai žvelgiant, kai kurie žmonės  tekstą gali vertinti neigiamai.

Tačiau tiesa yra tokia. Dievas yra taip toli nuo bet kokių žmogiško supratimo rėmų, kad Dievo sąmonės lyginimas su Žmogiškomis būtybėmis bus visiškai absurdiškas. Įsivaizduoti, kad Dievas bendrauja su mumis tik žmogiškajame lygmenyje, yra tas pats, kaip prašyti savo šuns nueiti į laiptinę ir patikrinti, ar tvarkingi saugikliai elektros skydelyje.

Bendras žvilgsnis į Dievą

Žmogaus suvokimui prieinamas tik vienas sąmonės modelis, su kuriuo jis gali ką nors lyginti – tai jo paties sąmonė. Todėl žmogus, mąstydamas apie Dievą, paprastai mano, kad Dievas privalo turėti žmogiškas savybes. Daugelis iš jūsų net neįtaria, apie ką čia jums pasakoju.

Suprantate, kai jūs esate ant viršutinio sąmonės ir kūrinijos vystymosi laiptelio, bet ką vertinti galite tik lygindami su savimi. Jūsų žinios visada ribodavo jūsų vaizduotę, nes viskas, apie ką tik galvotumėte, galiausiai įsiremia į jūsų didįjį žmogiškąjį Aš. Be to, Šventajame rašte sakoma, kad jūs buvote sukurti „pagal jo atvaizdą ir panašumą“. Šį Rašto teiginį jūs laikote neginčijamu įrodymu, kad Dievas iš tikrųjų „turi žmogaus pavidalą“. O kadangi įiame pasaulyje jūs nematote nieko, kas būtų aukščiau už šią žmogišką formą, jūs darote išvadą, kad žmogaus forma iš tikrųjų yra Visatos evoliucijos viršūnė.

Kad tolesni mano samprotavimai būtų aiškesni, papasakosiu jums neilgą metaforišką istorijėlę. Akimirkai įsivaizduokite, kad Žemėje gyvena vieni šunys. Žmonių nėra, vien šunys. Įsivaizduokite, kad šunys apdovanoti tokiu pat, kaip ir mūsų, protu. Kažin kokiu būdu evoliucija pasisuko kitaip, ir šunys valdo pasaulį, kaip ir jūs dabar. Jie turi problemų, panašiai kaip ir jūs dabar. Šunys, kaip ir jūs, tam tikru būdu įsivaizduoja, koks turėtų būti Dievas, ir jie turi savo religiją. Šunys meldžiasi ir mąsto, jų protas generuoja idėjas. Kaip ir jūsų dabar.

O dabar įsivaizduokite, kad aš perkeliu jus į tą metaforišką vietą, kur gyvuoja protingų šunų civilizacija ir paprašau jūsų aprašyti, kaip atrodo jų religija. Pirmiausia, jų Dievas būtų Šuo. Ir savaime suprantama, kad kiekvienos šunų veislės Dievas būtų jų veislės Šuo. Visi jų angelai būtų šunys su sparnais, o viena privaloma angelų ypatybė būtų tai, kad jie  nuolat uostinėtų vienas kitą. Ar verta gilintis į šunų religijos detales? Jūs jau įsivaizduojate, ką aš toliau papasakočiau? Reikšmingas įr visuotinai pripažįstamas argumentas, kad Dievas yra Šuo, yra aplinkybė, kad šio gyvūno vardas, skaitant jį atvirkščia tvarka, skamba kaip Dievas. (Anglų kalbos žodžių žaismas – dog – šuo, God – Dievas).

Ar tęsti toliau? Ir žinote, juokingiausia šioje istorijoje, kurią papasakojau kaip humoristinę metaforą, tai, kad ji tikra...

Jūs supratote? Vienintelė suprantama sąmonė šunims yra jų pačių sąmonė. Todėl ir Dievas jų vaizduotėje apdovanojamas jų pačių savybėmis. Žmogus elgiasi taip pat, apdovanodamas savo Dievą žmogiškomis savybėmis. Kai kurie baziniai dalykai, kurie, jūsų nuomone, turi galioti visoje Visatoje, nebūtinai turi būti tokie visuotiniai. Tiesiog jums įprasta galvoti, kad viskas yra panašu į jus, į jūsų pasaulį. O iš tikrųjų žmogiškos savybės galioja tik ten, kur egzistuojate jūs. Na, jūs galite pridurti, kad tos savybės būdingos ir jūsų dimensijai, įskaitant ir kai kurias kitas planetas, priklausančias tai pačiai žmogiškai dimensijai, ir tuo atžvilgiu būsite teisūs. Bet toks supratimas netaikytinas Dievui. Pats žodis Visata jums reiškia erdvę, matomą per jūsų teleskopus. Tai trijų matavimų dimensijai, žmogiškajai dimensijai būdingas supratimas. Mums gi žodis Visata reiškia Dievą. Realioje Visatoje, be žmogaus, yra tiek daug visko.

Tai ką tokiu atveju daryti su pasakymu, kad žmogus „padarytas pagal Dievo pavidalą ir panašumą“? – galite paklausti jūs. Argi iš to neseka išvada, kad mes turime atrodyti taip, kaip Dievas? Bent akimirkai pasistenkite išeiti už žmogiškojo supratimo, žmogiškojo ribotumo sienų ir apmąstykite šią dilemą. Tarkime, jūs gavote galimybę suteikti savo „atvaizdą ir panašumą“ skruzdėlių būriui, ar po to staiga imtumėte atrodyti kaip skruzdėlė? Ne. Bet užtat jūs suteiktumėte joms šviesos ir dvasinio intelekto, kurie yra jums esmingi. Jūsų dieviškasis daugiamatis „įvaizdis“ – ne tai, ką matote veidrodyje, o kai kas daug didesnio. Tai daugiamatis įvaizdis, kuris lengvai telpa skruzdėlėje, jei tik galite suprasti tokius dalykus. O dabar atsigręžkite atgal ir pasistenkite suvokti, kad daugelis dalykų tiesiog primygtinai rodo, kad Dievas yra mumyse. Tai nereiškia, kad Dievas atrodo kaip žmogus. Dievo įvaizdį atskleidžia meistriškumas, kuriuo yra sukurta žmogiškoji DNR.  

Taigi, septintasis paklydimas apie Dievą, – žmogiškosios būtybės polinkis manyti, kad Dievas turi žmogaus išvaizdą. Bet tai dar ne viskas, anaiptol ne viskas. Jūs manote, kad Dievas užsiima tokiais pačiais reikalais, kaip ir jūs, patiria malonumą dėl tokių pačių dalykų, kaip ir žmogus, bijo kaip ir žmogus, patiria įvairias tragedijas kaip ir žmogus. Ar niekada nesusimąstėte apie tai?

Skaitykite toliau.

Karas

Tai pirmasis paklydimas. Jūs linkę sieti su Dievu karą. Ar tai jums žinoma? Apie tai kalba visa jūsų mitologija. Štai tie dievai susirengė kariauti su anais dievais, ir taip toliau. Daugelis sako: „Danguje turėjo vykti karai, kad paaiškėtų tikrasis Dievas, tas, kuris nugalės visus kitus. Galų gale tik pažvelkite į žmoniją: dėl taikos mes turime nuolat kariauti, žudyti vienas kitą. Jei mes panašūs į Dievą ir sukurti pagal jo atvaizdą ir panašumą, tai tas pats turi vykti visoje Visatoje“

Dabartinės religijos, suprantamas dalykas, neigia mitologijas, Tai neteisinga. Jūsų nuomonės, kas yra šventa ir teisinga, yra ne kas kita, kaip pati tikriausia mitologija. Nors jūs manote kitaip. Jūsų pasakojimas apie rojų ir pragarą yra tiesiogiai atsiradęs iš dualumo (dvilypumo) ir iš žmogiškojo proto. Ar galite įsivaizduoti mūšio lauką, nuklota angelų lavonais? Mes šito įsivaizduoti negalime. Ir kur keliauja angelai po mirties? Daugelis pasakys: „Raštuose pasakyta, kad tarp angelų vyko karai“ O aš atsakau: „Raštuose pasakyta? O Raštus kas parašė? Dievas ar žmogaus? Žmonės apdovanojo Dievą savo pačių savybėmis, kad visi įvykiai jiems įgytų prasmę“.

Pirmasis mitas pasakoja apie didžiulę kovą, vykusią anapus uždangos, tarp dievų, kuri ir tapo karų priežastimi. Brangusis žmogau, tai dualybės, o ne Dievo aprašymas.  Žvelgdami į savo atspindį veidrodyje jūs apribojate Didžiąją Energiją, kurį apima savyje viską, ir kuri viską sukūrė. Nežiūrint to, jūs įtraukėte šį mitą į savo religiją, kad pasijaustumėte arčiau visa ko esmės ir tvirčiau susisietumėte save su ta esme.

Tokio dalyko, kaip karas tarp dievų ar angelų, niekada nebuvo ir negali būti. Supraskite, ši istorija daugiau primena kovas, vykstančias tarp žmonių. Ji įsišaknijusi intuityviame ir ląstelių sąmonės lygmenyje, ir todėl jūs įkėlėte ją į visas esamybės apraiškas, taip pat ir į aukščiausias esamybės apraiškas. Jūsų mituose yra pasakojimų apie tai, kaip Dievas tapo Dievu, tarsi tam, kad taptų Dievu, jam reikėjo užkopti į karų ir pergalių viršūnę. Tai panašu į mano jau papasakotą istoriją apie šunis: tarsi šunys būtų iškėlę sąlygą savo Dievui, kad jis išraustų daugybę landų po tvoromis ir išvaikytų legionus blusų, ir tik tada jis būtų pripažintas Dievu -Nugalėtoju.

Ne, mano brangiosios žmogiškos būtybės, karų nebuvo – nebuvo jokių karų nei tarp angelų, nei tarp artimų joms būtybių. Dievo meilė pastovi ir visuotinė. Ji visada buvo ir visada bus, ir jūs savo viduje žinote tai.

Kažkas iš jūsų gali paprieštarauti: „Vadinasi, mane mokė ir man aiškino kitaip“. Ir aš atsakysiu su visa meile: „Kas mokė? Dievas? Ar žmogus?“ Pasinaudokite savo dievišką intuicija. Ar tai, ko jus mokė, turi prasmę, ar tai susiję su tuo žemiškai žmogišku aspektu, kuriam patinka įtempto siužeto istorijos?

Gėris ir blogis

Gėris ir blogis – labai sudėtingos sąvokos, ir jų turinį jums nelengva suprasti. O ir mes nuliūstame, kai išgirstame jus sakant: kad visi dalykai turi būti skirstomi į baltą ir juodą. Taip pat visi dalykai turi būti skirstomi į gėrį ir blogį. Krajonai, nejaugi tu nori pasakyti, kad anapus uždangos nėra skirstymo į gėrį ir blogį? Ir aš jums atsakau: tikrai taip, mūsų pusėje, už užmaršties skraistės, nėra skirstymo į gėrį ir blogį, kaip nėra nei dualumo, nei karo, nei kovos.

Įsiklausykite: jūsų mitologija tvirtina, kad blogis kyla ne iš jūsų, kad jis atsirado „dėl problemų danguje“. Mitai skelbia, kad vienas iš angelų nesugebėjo išspręsti tų problemų ir pateko į Dievo nemalonę. Jį vadino Liuciferiu, ir, žinoma, tik jis yra atsakingas už bandymus užvaldyti jūsų sielą ir priversti blogai elgtis. Būtent velnias kuria painiavą Žemėje, sako jūsų mitai, ir kova su šiuo puolusiu angelu yra tikras išbandymas Žemei. Mielieji, aš jums ką tik papasakojau pačią šviežiausią religinę doktriną, o ne nuomones, kurios buvo paplitusios prieš keletą šimtų metų. Kad ir kaip būtų keista, ši mitologija vis dar gyvuoja.

Gėris ir blogis. Ši koncepcija priklauso Žmogiškoms Būtybėms, nes ji didžia dalimi yra jūsų dualumo, jūsų egzistencinės patirties dalis. Taip, šios koncepcijos laikosi ir kiti Visatos gyventojai, bet tik ne Dievas. „Luktelėk, Krajonai, nejaugi tu nori pasakyti, kad anapus uždangos nėra nei šviesos, nei tamsos?“ Būtent tai aš ir sakau jums; bet kuriuo atveju pas mus viskas yra kitaip negu jums atrodo. Anapus uždangos, mūsų pusėje nėra nei šviesos, nei tamsos, tarp kurių kiltų kovą ir kurios keltų disbalansą.

Šviesa ir tamsa mūsų pusėje – tiesiog energijos, kurios nuolat juda. Kas nors gali sumanyti pasiginčyti ir tars: „Bet ir pas jus turi būti taip pat, kaip ir pas mus. Nes taip yra visur“. Ne, ne visur. Tai tik jūsų visur dalis. Ir aš pridėsiu: jūsų supratimas toks pat absurdiškas, kaip ir įsivaizduoti angelus, uostinėjančius vienas kitą ir tikrinančius, ar tik nuo kito nesklinda prakaito dvokas. Tai nesiderina su Dievu.

Dualumas – laisvo pasirinkimo padarinys. Dualumo nuostata būdinga Žmogui būnant Žemės planetoje ir neturi nieko bendro su tuo, ką jūs vadinate Dievu. Nėra pikto angelo, kuris medžioja jūsų sielą. Mes ne vieną kartą sakėme jums, kad pats tamsiausias dalykas yra Žmogiškos būtybės, nusprendusios kurti tamsą, jėga, Mes jau kalbėjome, kad mes – energijos meistrai, ir jūs galite pakrypti šviesos ar tamsos pusėn ir sustiprinti vienos ar kitos pusės jėgą. Pasirinkę šviesą kartu įgauna tam tikrą pranašumą, nes jie panaudoja savo gyvenime „Dievo įvaizdį“.  Jie gali sukurti patį šviesiausią dalyką, jie gali sukurti perėjimo į aukštesnį būvį energiją ir tapti tuo, kas pasirinko šventumo ir Vienovės kelią.

Daugelis Žmonių ims juoktis ir tars: „Ei, Krajonai, ar kaip ten tave vadina, aš nesutinku su tavimi, nes tu nematei to, ką mačiau aš ir ką matė kiti žmonės. Mes matėme velnio apsėstuosius“. O aš jums atsakysiu. Ne, jūs to nematėte. Jūs matėte Žmogaus apsėdimo tamsa energiją, Ir ta tamsa apsimetusi tokiu juoduliu ir tokiu baisingu dalyku, kokį tik galite įsivaizduoti – velniu. Baimė atliks savo darbą, ir daugelis pamatys tą patį ir papasakos daug tikrų istorijų užuot papasakoję apie tikrą energiją. Kultų atvejų būtent Žmogus visiškai valdo visą tamsą, sukeldamas jūsų vaizduotėje pačius baisiausius vaizdinius, kad tik jūs prarytumėte tą kabliuką ir patikėtumėte tuo. Tai susiję tik su Žmogumi. Kaip jūs jaučiatės, kai jūs taip apgaudinėja? Ir po to, kai jūs pasidavėte apgaulei, jūs sakote „Tai buvo velnias“. Ne. Tai Žmogus, įgijęs valdžią labai giliam ir labai žemam lygmeniui. Pažvelkite į savo istoriją ar įvykius kai kuriuose tamsiuose planetos užkaboriuose. Ten jūs nerasite velnio. Velnio vietoje jūs rasite blogį laisvo Žmonių pasirinkimo pavidalu. Jie renkasi blogį, kad tas tarnautų jų tikslams. Būtent su tuo susijęs Žemės patikrinimas dualumu, būtent tai mes dabar ir matome visoje planetoje.

Taigi, brangiosios Žmogiškos būtybės, aš dar kartą pranešu jums, kad viso šito raktas yra laisvas pasirinkimas. Taip pat pridursiu: mano atsiradimas šioje salėje tapo įmanomas tik todėl, kad šioje planetoje šviesos atsirado daugiau negu tamsos, nesvarbu, ar tikite, ar netikite tuo. Būtent dėl šios priežasties jūs esate čia. Būtent dėl šios priežasties neįvyko jūsų Armagedonas, ir jis neįvyks. Šveskite tai, kad jūsų planeta pradėjo skleisti šviesą. Tų, kurie skleidžia šviesą, yra daugiau negu tų, kurie to nedaro. Yra tūkstančiai žmonių, kurie norėtų skleisti šviesą, bet jie tiesiog nežino, kaip tai daryti, nors savo viduje jau yra prabudę. To negali pasakyti apie pasaulio lyderius ar jūsų vyriausybių vadovus – jie kol kas nepabudę. O aš kalbu apie Žemės žmonės – ne apie tai, ką jūs matote žinių laidose ar naujienų portaluose – šie žmonės sudaro jau visai kitą kartą.

Vyksta pabudimas. Iš tiesų jūsų vadovai bus pakeisti ir jų taip pat neaplenks pabudimas. Tai susiję su šviesos skleidimu. Pakartosiu dar kartą: šviesa aktyvi, tamsa pasyvi. Jei tamsiame kambaryje užsidega šviesa, ji apšviečia visą kambarį, ar ne tiesa? Tamsa išnyksta, ji negali išsilaikyti šviesoje. Ir priešingai – jei į apšviestą kambarį įsibrauna tamsa, tai kambaryje niekas nesikeičia, niekas nevyksta. Ką tai jums sako apie jūsų šviesą ir apie jūsų sugebėjimus? Nebijokite tų, kurie egzistuoja tamsoje. Jumyse susikaupusi milžiniška energija, nors jums net nereikia galvoti apie tai.

Daugelis žmonių bijo tamsiųjų, bijo tamsios energijos, slypinčios juose. Tokie baimės apimti žmonės sako: „Mums reikia apsaugos“. Ne, nereikia. Jūs patys esate savęs apsauga. Tiesiog skleiskite šviesą ir Dievo meilę. Štai jūsų apsauga. Jie negalės net paliesti jūsų. Jie negalės net paliesti jūsų! Tai kova, apie kurią jums pasakojau prieš 18 metų, dabar ji jau vyksta, ir jūs esate tos kovos dalyviai. Ir tai iš tikrųjų kova tarp šviesos ir tamsos energijų. Dualumas – štai priežastis, dėl kurios apskritai vyksta ta kova, ir jūs esate pačioje tos kovos šerdyje, ir daugelis jūsų tai žino. Todėl daugelis jaučiasi ne itin patogiai.  

Sakau jums, šioje salėje yra angelų. Jūs visi, kai esate ne Žemėje, esate angeliškos būtybės. Mes kartojame tai daugelį kartų. Mes girdėjome intelektualus iš jūsų tarpo sakant: „Aha, o kaip Sužmogintas angelas galėjo pasidaryti toks tamsus, kad tapo panašus į velnią?“  Mes dar kartą priminsime jums, kad jūs patys sugalvojote sau tokį paaiškinimą, kai įvyko angelo Liuciferio nuopolis. Iš tiesų tai Žmogiškos Būtybės metafora, kai jis sąmoningai nusileido iš savo meistrystės viršūnių. Todėl daug kas jūsų mitologijoje pasakojama apie jus pačius. Bet jūs sakote, kad tai pasakojimas apie Dievą. Ne, tai netiesa.

Komentarų nėra

Atsakykite