Tai grąžins jėgas ir harmoniją
Ką mūsų gyvenime reiškia atsisakymas bandyti keisti tai, ko negalime pakeisti, ką reiškia atsisakymas bandyti keisti žmones, kurie tuo momentu nenori keistis? Tai tolygu paklusti mūsų sielos šauksmui, raginančiam siekti taikos ir harmonijos mūsų pačių gyvenime.
Tekstas
Stresas kyla tada, kai mes bandome kontroliuoti tai, kas mums ne pagal jėgas, arba kai bandome nukreipti save ten, kur nenorime eiti. Mes negalime valdyti viruso, politikos, negalime pakeisti to, kad vieni žmonės mus myli, o kiti nemyli. Mes negalime valdyti miško gaisrų, uraganų ar potvynių, mes negalime pakeisti milijardų Žemės gyventojų kolektyvinių veiksmų.
Atsisakymas bandyti keisti tai, ko negalime pakeisti, atsisakymas bandyti keisti žmones, kurie tuo momentu nenori keistis, – tai tolygu paklusti mūsų sielos šauksmui, raginančiam siekti taikos, laimės, harmonijos mūsų pačių gyvenime. Kai atsisakome noro įtikti kitiems, mes paklūstame mūsų vidiniam kompasui. Tas vidinis kompasas skatina susivokti, ko mes čia atėjome ir kur dabar esame, skatina sukurti tai, ką atėjome sukurti. Tai suteikia gyvenimui taiką, harmoniją ir buvimo gyvenimo tėkmėje pojūtį.
Kai nustojame eikvoti savo laiką ir energiją aplink mus vykstančioms dramoms, kai nustojame smerkti, bijoti, pykti dėl to, ką kiti, mūsų nuomone, privalo ar, priešingai, neturi daryti, tada mes įgyjame galimybę šią pat akimirką skleisti meilę aplinkai. Kaip tik tą akimirką mes tampame šviesos skleidėjais. Mes galime girdėti savo intuicijos balsą, mes galime jaustis apsaugoti mūsų pačių šviesos. Todėl kai matome savo gyvenime ką nors tokio, kas mums nepatinka, bet ko negalime paveikti, pataisyti, tada giliai įkvėpkime, nusiraminkime, atsisakykime siekio tuoj pat rasti mus kankinančios problemos sprendimo, nes vienas tos problemos vis vien neišspręsite. Užuot kankinęsi, ieškodami neišsprendžiamos problemos sprendimo, užduokime sau paprastą klausimą: kaip aš galiu šią akimirką paskleisti pasauliui daugiau meilės, kaip suderinti save su aukštesnėmis šviesos vibracijomis. Galime įsivaizduoti savo siekius jau realizuotus, galime mėgautis paprasčiausiais gyvenimo džiaugsmais, galime kam nors padėti, žinoma, su sąlyga, kad tos pagalbos mūsų paprašys ir kad tai suteiks mums įkvėpimo. Galine paprasčiausiai sėdėti, melstis, medituoti ir spinduliuoti taiką, palaimą, meilės vibracijas.
Atsisakykime bandymų keisti tai, ko negalime pakeisti ir sutelkime savo energiją tam, ką galime nuveikti. Mums gali pasirodyti, kad tokia nuostata reiškia susitaikymą su pralaimėjimu. Bet taip atrodo tik mūsų Ego, tik mūsų egoistiniam pradui, o iš tikrųjų dažniausiai tai yra sielos pergalė. Kai pasirenkame taiką, ramybę, meilę sau ir kitiems, pagarbą visoms sutiktoms sieloms, iš pradžių toks pasirinkimas atrodo visiškai nelogiškas. Jei mylimas žmogus eina pražūties keliu, nepaisydamas visų mūsų pastangų padėti jam, tai ar reikia gerbti tokį jo pasirinkimą? Angelai sako, kad reikia gerbti, kad nesmerkdami jo laisvo pasirinkimo mes išreiškiame pagarbą jo teisei rinktis savąjį kelią ir taip mokytis iš klaidų ir patirčių pasirinktame kelyje.
Jei niekaip negalime paveikti situacijos, kuri netenkina mūsų, iš pradžių gali pasirodyti, kad tai didina stresą. Bet jei iš tikrųjų atsiribosime nuo situacijos ir su giliu pasitikėjimu perduosime ją aukštesnėms jėgoms, tai iš karto pajusime palengvėjimą. Kai mes susijaudinę, išsiderinę, tada sunku suvaldyti nepasitenkinimą, sunku susilaikyti nepasmerkus. Nors nepasitenkinimas ar pasmerkimas patys savaime niekada neteikia malonumo. Verčiau priminkime sau: pirmiausias ir svarbiausias mano rūpestis – rūpintis savo paties gera savijauta, palaikyti gerą nuotaiką. Tai didesnė vertybė už siekį visada jaustis teisiam. Po to neskubėdami rinkimės po vieną mintį, kurį skatintų jaustis geriau. Kai atsisakėme siekio pakeisti tai, ko negalime pakeisti, kai įsiklausėme į aukštesniosios jėgos valią ir užpildėme savo sąmonę aukštesnių vibracijų mintimis, tada aiškiai suvoksime, ką iš tiesų galime ir ko negalime valdyti. Pamatysime, kad galime daryti tai, kas labiausiai patinka – skleisti meilę.
Kai leidžiame meilei tekėti per mus, mes jaučiamės nuostabiai. Tai galime daryti pačiais įvairiausiais būdais, kartais net visai nepastebimai, taip, kad niekas nesužinotų, jog mylime gyvenimą. Tačiau atsisakyti bandymų keisti reiškinius ar žmones, kurių negalime pakeisti, nėra lengva, tam reikia išmokti naujai mąstyti ir naujai gyventi. Iš esmės naujai, iš esmės atsisakius daugelio ankstesnių tiesų ir įsitikinimų. Tai sunkus, bet pats tiesiausias kelias į vidinę ramybę ir visuotinę taiką. Mes išlaisviname savo energiją, mes leidžiame kitiems laisvai reikštis ir augti, mes atsiduriame aukštesnių vibracijų spektre ir imame traukti į save palankesnes gyvenimo aplinkybes. Šioje palankesnėje, meilesnėje atmosferoje mes gauname daugiau galių valdyti savo pačių realybę, turėti daugiau įtakos pasauliui aplink mus; kur kas daugiau nei anksčiau, kai dar nebuvome atsisakę noro kištis ir kontroliuoti kitų gyvenimus. Iš esmės atsisakymas kontroliuoti išorinį pasaulį dažniausiai reiškia atsidavimą meilės šviesai, dieviškumui tavo viduje.