Pokalbis su anapusiniu pasauliu. 1 dalis
Ši medžiaga esmingai papildo anksčiau svetainėje publikuotus video apie kontaktus su anapusiniu pasauliu. Šiuose „pokalbiuose“ (1 ir 2 dalyse) labai detaliai atskleista pati kontaktavimo „technologija“ – kaip vyksta kontaktas, kas gali kontaktuoti, kas yra tos nematomos būtybės kitame „laido“ gale, anapus „uždangos“... O ir patys atsakymai į užduodamus klausimus labai intriguojantys...
Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Tekstas
(Ištrauka iš G.
S. Belimovo knygos „Kitų pasaulių pasireiškimai žemiškųjų fenomenų
pavidalais“. Šaltinis - www.koob.ru)
Anomalinių reiškinių tyrimo Volgos grupė ketverius metus – nuo 1993 iki 1997 metų – kontaktavo su neišaiškintu protingos informacijos šaltiniu. Per šį laiką sukaupta gausi neįprasta intelektualinio pobūdžio medžiaga, kuri įrašyta į 200 valandų trukmės magnetofono juostą ir 3 valandų trukmės videokasetę. Visa tai pokalbių su nežinoma protinga substancija įrašai, kuriuose sukauptas milžiniškas kiekis pačios įvairiausios informacijos. Tokios apimties kontaktų neįmanoma surežisuoti ar kaip nors kitaip padirbti. Tuo labiau, kad per seansus pokalbiuose dalyvavo daugiau kaip 20 žmonių, ir jie visi įsitikino, kad pokalbis iš tiesų vyksta spontaniškai, čia ir dabar.
Mes stengėmės sužinoti, su kuo kontaktuojame, bet tiesaus ir iki galo aiškaus atsakymo taip ir negavome. Tačiau nesvarbu, su kuo mes bendravome – su protingomis civilizacijomis iš kitų planetų (ateiviais), informaciniais laukais, noosfera ar su neišaiškintomis žmogaus psichikos savybėmis – kontaktų fenomenas vertas nepaprastai įdėmaus mokslinio tyrinėjimo.
Mūsų pirmasis telepatinis kontaktas su nežinomu Sąmonės šaltiniu įvyko 1993 metų gruodžio pabaigoje. Mūsų grupės nariai Georgijus Gubinas ir Genadijus Charitonovas (abiems tada buvo po 27 metus) eksperimentavo, bandė paveikti vienas kitą hipnozės priemonėmis. Per vieną iš tokių bandymų Charitonovas netikėtai pateko į tam tikrą būseną, artimą transui.
Būdamas transo būsenoje Charitonovas užsimerkęs gulėjo ant sofos, neatsakinėjo į mūsų klausimus. Staiga jis pakėlė rankas ir dešine ranka ėmė daryti tokius judesius, tarsi rašytu nematomu rašikliu. Tuo pat metu kairioji ranka judėjo darydama ritmingus švytuoklinius judesius. Kai jam į ranką padavė rašiklį ir priartino kartono lakštą su pritvirtintu prie jo popieriaus lapu, ant popieriaus atsirado raidžių grandinės, iš kurių galima buvo suprasti vos kelis žodžius. Charitonovo draugas Gubinas, kažkuriuo momentu supykęs, kad, rašto neįmanoma įskaityti, garsiai šūktelėjo: „ Pasakyk žodžiais“. Ir tada Charitonovas prabilo. Tačiau jo kalba dabar stebėtinai skyrėsi nuo tos kalbos, kurią mes buvome įpratę iš jo girdėti. Balso tembras liko toks pat, bet intonacija, išraiškingumas, ir, svarbiausia, prasmė to, kas sakoma, tapo visiškai neįprasti, nebūdingi normalios būsenos Charotonovui. Pokalbis truko apie 20 minučių, po to Genadijus Charitonovas pats išėjo iš transo būsenos. Čia paaiškėjo, kad jis iš ką tik vykusio dialogo nieko neprisimena, be to, nemano, kad ką tik buvo patekęs į transo būseną.
Jaunuoliai tęsė savo bandymus, tobulindami įėjimo į transą ir išėjimo iš jo metodiką. Nematomas jų pokalbių partneris davė keletą naudingų patarimų, kaip palaikyti pastovų ir ilgalaikį ryšį. Buvo patarta siekti ypatingo psichologinio nusiteikimo, skaičiuoti nuo 1 iki 9, kol kairė ranka pradės ritmingai švytuoti, būtinai nusiprausti prieš ir po kontakto. Vėliau buvo gauta daugiau instrukcijų, ką daryti, kad ryšys būtų tvirtas ir ilgalaikis. Vienu momentu eksperimento dalyviai susiprotėjo įjungti magnitofoną.
Mes iš anksto sugalvodavome klausimus pasirinkta tema. Parengdavome apie 120 klausimų vienam seansui, pokalbio metų iš konteksto atsirasdavo naujų, iš anksto neparengtų klausimų. Stengdavomės, kad Charitonovas iš anksto nežinotų, kokie klausimai parengti – kad tai nedarytų įtakos jo atsakymams. Po to kiekvienas seanso dalyvis nuprausdavo veidą ir rankas tekančiu vandeniu, įjungdavome mikrofoną, stalinę lempą, šviesą nukreipdavome taip, kad šviesa netrukdytų mūsų ryšininkui. Iš kambario reikėjo pašalinti laikrodžius, mechaninius ir elektroninius, veidrodžius. Mūsų nematomieji pašnekovai vadino Charitonovą „vertėju“, atrodo, kad tai tiksliausiai apibūdino jo funkcijas per pokalbius. Aišku, kad kontakto metu buvo panaudojami jo kalbos padargai, klausa, ko gero, ir jo žodyno atsargos, bet jis pats aiškino, kad matė kažkokius paveikslėlius – vaizdus, kuriuos tuoj pat vertė į žodžius.
Kai vis giliau grimzdamas į transą Charitonovas imdavo ritmingai mojuoti dešiniąja ranka, jis tardavo: „Klauskite“. Taip prasidėdavo dialogas.
Pateikiame vieno iš pirmųjų seansų fragmentą; jame mes bandėme sužinoti, su kuo turime reikalą ir kokių tikslų galėtų turėti abi pusės.
„Klausimas. Turime daug klausimų įvairiais pasaulio sąrangos, gyvenimo, mokslo, religijos aspektais. Pradžioje norėtųsi daugiau sužinoti apie jus, kad nereikėtų spėlioti. Tad kas jūs? Kita civilizacija, kita gyvybės forma, ar atskiras informacijos šaltinis?
- Mes kaip ir jūs. Bet jūs – vaikai.
- Kokioje vietoje jūs gyvenate? Žemėje? Saulės sistemoje ar tolimajame kosmose?
- Mes – kitoks pasaulis. Negalima lyginti.
- Kokiuose matavimuose jūs esate?
- Matuojate jūs...
- Aišku. Pas jūs nėra koordinačių sistemos, matavimų sistemos?
- Jūs – vaikai, mes vyresni. Mes atėjome ir mokome jūs. Jei nenorite, mokykite save patys.
- Mes norėtume kuo greičiau įsisavinti naujas žinias. Galbūt dabar toks periodas, kai mums ypatingai reikia jūsų pagalbos.
- O ar galite nurodyti periodą, kada mūsų pagalba jums nebuvo reikalinga?
- Na taip, sunku būtų nurodyti. Tikriausiai ji visada buvo reikalinga. Ar turite savo planetą, kurioje nuolat gyvenate?
- Ne. Mes – energetinis pasaulis.
- Jis apima visą visatą, ar tik Žemės apylinkes?
- Saulės sistemą.
- Kitose galaktikose jūsų nėra?
- Ne, jūs nesupratote, Saulės sistemoje mes esame dabar, ir dabar mes esame užėmę vietą jūsų fiziniame pasaulyje, konkrečiau, esame jūsų emociniame plane.
- Sakykite, trijų matavimų erdvė, kurioje mes esame, ar ji baigtinė?
- Tai jūsų pasakėlės. Dabar jūs gyvenate penkių matavimų erdvėje. Bet naudojatės tik trimis matavimais.
- Ar ateis laikas, kai mes suprasime, jog galime naudotis visais penkiais matavimais.
- Beprasmis klausimas. Jei to nebūtų, tai kam jūs gyvenate?
- Kiek iš viso erdvės matavimų, ar jų be galo daug?
- Jūs turite septynis planus. Jūs tai žinote, jūs vadinate tai čakromis. Dabar jūs egzistuojate penkiuose matavimuose. Ar tai jums naujiena?
- Tam tikra prasme taip. Aš maniau, kad ketvirtasis matavimas – tai laikas. O kaip įsivaizduoti, kas yra penkių matavimų erdvė?
- Pasaulis nėra padalintas į matmenis. Tai jūs jį suskirstėte. Iš pat pradžių jūs buvote padalinti tarp penkių pasaulių.
- Išvardinkite šių matavimų parametrus. Mes žinome tris parametrus - ilgį, plotį, aukštį. Šiek tiek apie ketvirtą - laiką...
- Jūs kalbate apie fizinį planą. Mes jums sakome ką kitą. Jumyse yra mažiausiai trys plotmės: ego, siela ir dvasia. Religija čia nemeluoja.
- O vis dėlto pratęskime apie matavimus...
- Gerai, padarykime taip; jūs įsivaizduojate, kad esate realus?
- Įsivaizduojame.
- Anapusinis pasaulis jums yra realybė?
- Ginčytinas klausimas. Dauguma žmonių anapusinio pasaulio nelaiko realiu.
Tai yra, jūs jo nelaikote realiu?
- Nelaikome.
- Nors jis ir egzistuoja... Tai kas tokiu atveju realybė?
- Tai, ką mes matome ir jaučiame.
- Realybė – tai vienas iš žiūros taškų. Jūsų pasaulis kam nors taip pat yra anapusinis pasaulis. Jūs sutinkate su tuo?
- Taip gali būti...
- Jūs sutinkate, kad tai tik vienas iš žiūros taškų?
- Gerai, o ar jūs turite galimybę įsikūnyti materialiai?
- Ne.
- Jums to nereikia?
- Ne.
- Mums sunku tai suvokti. Kaip gi jūs atrodote patys sau?
- Anksčiau mes jums prisistatėme kaip atomai. Ar galite įsivaizduoti atomą?
- Sunku įsivaizduoti. Bet gal galimi kokie nors bendradarbiavimo tarp Žemės ir jūsų būdai?
- O ką mes dabar darome?
- Taip, tai pradžia.
- Jūs neteisus, ne jūs pirmieji, ne jūs ir paskutinieji.
- Ar mes įdomūs jums kaip pokalbio partneriai?
- Jūs – vaikai. Būkite dėmesingi. Dabar jūs kalbatės patys su savimi, bet jūs dar vaikai.
- Tai kaip mums pakilti į visiško supratimo aukštumas?
- Jei mes su jumis kalbamės, vadinasi, pakilsite.
- Kartais jūs vadinate save „aš“. Kieno vardu jūs kalbate, savo ar civilizacijos?
- Aš pakartosiu, ką jau sakiau. Jūsų yra minimum trys: ego, siela ir dvasia. Ego – tai asmeniškai jūs, Siela – tai jūsų pagrindas. O mes esame dalis dvasios, jos sudėtinė dalis. Mes negalime reikštis jūsų fiziniame plane. Mes naudojamės tik jūsų emocijomis.
- Ar toks yra kosminis dėsnis, kad negalima kištis į mūsų fizinį planą, ar tai jūs tiesiog taip manote?
- Jūs negalite kištis net į kaimyno gyvenimą. Ar galite būti tikras, kad kišdamasis teisingai elgiatės?
- Ne, negaliu būti tikras. Ar žmonių civilizacija toli atsilikusi nuo jūsų?
– Mes nekalbėsime apie lygius – kas protingesnis, kas kvailesnis. Visai kiti lygmenys. Visai kiti... Klauskite.
- Ar egzistuoja Visatos Sąmonės Žiedas, ir kiek civilizacijų jam priklauso?
- Mes nepateiksime jums gatavų atsakymų, jūs patys turite susiprotėti. Bet aš jums pasakysiu: pasaulis vientisas, vieningas, ir jei yra Žiedas, tai yra civilizacijų, kurios į jį neįeina.
– Žemės planetos gyventojai tikriausiai jam nepriklauso?
- Jūsų supratimu – nepriklauso. Bet vaikas mokosi vaikščioti. Kaip manote, ar jis taps suaugusiuoju ,ar ne?
- Sakykite, kodėl jūs nebandote kontaktuoti su moksliniu, politiniu, kūrybiniu valstybių elitu?
-Jūs taip manote?
- Bet mums tokie atvejai nežinomi, ir susidaro įspūdis, kad politiniai veikėjai, mokslininkai labai skeptiškai vertina bet kokius anomalius reiškinius ir kontaktus su ne Žemės gyventojais.
- Daugeliui neduota tokia dovana, jie kitaip įkrauti. O kai kurie niekada ir nepasakys apie kontaktus, bijodami prarasti aukštą padėtį visuomenėje.
- Ar žmogaus dvasia amžina?
- Ji amžina net matuojant jūsų masteliais.
- Ji gali reinkarnuotis be galo?
– Tai viena iš galimybių.
- Bet tuo šiandien tiki nedaugelis. Ir nėra įrodymų, kad yra kitaip.
– Tai jūsų problemos.
- Ar negalėtumėte paaiškinti žmonijai, kad netikėjimas dvasios nemirtingumu yra klaida?
- Jūsų niekas neįtikins. Jūs turite išmokti tikėti. Tai viena. Jūs viską gaunate per tikėjimą. Supraskite teisingai, aš nekalbu apie religiją. Tikėjimas – tai daugiau negu religija. Tikėjimas – tai įsitikinimas, tai jėga kovoti, tai penas protui. O jūs patys ar tikite dvasios amžinumu?
- Deja, vis dar abejoju.
- Jei tikėtumėte, tai ir klausimų nekiltų. Ar aš atsakiau jums?
- Atsakėte, bet man reikia įrodymų, kurie išsklaidytų mano abejones – tada pradėsiu tikėti.
- Jums niekas nieko neįrodinės. Kai vaiką moko, kas galima, o kas negalima, ar jam įrodinėja? Ir ar suprastų jis įrodymus?
- Yra priekaištų, kad kontaktai nesuteikia naujos informacijos, ir šie priekaištai pagrįsti. Kodėl?
- Ar jūs daug žinote iš to, kas sena? Jei nežinote anksčiau įsisavintos medžiagos, kaip jūs suprasite tai, kas nauja? Tai viena. O antra – jei jūs nevertinate to, kas yra nedaug, kam jums duoti daug?
- Dabar žmonija ieško naujų energijos rūšių. Ar yra tokių energijos rūšių, kurios dabar mums nežinomos, bet būtų naudingos žmonijai?
- Yra.
- Ar jos būtų ekologiškai švarios, nežalingos žmonėms?
- Yra ir tokių, yra ir kitokių.
- Ar greitai žmonija įsisavins šias naujas energijos rūšis, ar mes numirsime taip ir nesulaukę šito?
- Jūs jau pradedate jas įsisavinti.
- Tai branduolinė energija?
- Ne. Atominė energija išgalvota jūsų.
- Psichinė energija?
- Taip.
- Bet ar psichinė energija galės apšviesti miestus, priversti riedėti traukinius?
- Atleiskite, bet vienas jūsų kūno gramas skleidžia dešimtis milijonų kartų daugiau energijos negu vienas gramas Saulės medžiagos. Ir tai įrodyta jūsų pačių.
- Mintis iš tiesų materiali? Mes galime daug ką padaryti mintimi?
- Taip.
- Tai kodėl mums nieko neišeina?
- O ar jūs mokate valdyti mintis?
- Norėtųsi išmokti.
- Norėti ir mokėti – skirtingi dalykai...
_ Gal kada nors mes įvaldysime tai, o gal kai kurie žmonės jau dabar gali?
- Aš jau sakiau, kad jūs visi pasieksite tikslą.
- Bet negreitai?
- Tai priklauso nuo jūsų.
- Tęskime pokalbį. Lyginant su kitomis istorijos epochomis, kontaktai nepaprastai suintensyvėjo. Kokios priežastys tai lėmė?
- Pas jūs dabar kiti laikai. Antra vertus, ar galite įrodyti, kad anksčiau nebuvo kontaktų ar kad jų buvo mažiau?
- Bet liudijimų iš praeities labai nedaug. Minimi unikumai: Leonaardas da Vinčis, Paracelsas, Nostradamas... Bet tai pavieniai vardai, o dabar apie kontaktus girdime daug dažniau.
- Atleiskite, anksčiau irgi buvo daug paprastų kontaktų, bet jūsų atmintyje išliko tik ryškiausieji.
- Ar tik ne šiuos žmones degindavo ant laužų?
- Dažniausiai – taip.
- Kokie gyvūnijos pasaulio atstovai pasiekę aukštą intelektinį lygį ir yra artimi žmonijai?
- Patikslinkime sąvokas: ar aukšto intelektinio lygio, ar artimi žmonijai? Jei klausiate apie intelektualinį lygį, tai mes neatsakysime į klausimą. Mes jau sakėme, kad negalima lyginti.
- Tada kurie iš jų artimiausi mums?
- Žiurkės.
- Artimiausios?
- Taip, sutampa net jūsų charakteriai.
- Įdomu... Iš tiesų, tam tikra prasme jūs teisus: jos judrios, išradingos, agresyvios, veikia kolektyviai. Taip,... panašios... O sakykite, delfinų civilizacija...
- Jūs teisingai pasakėte – civilizacija. Jūs pats atsakėte į savo klausimą.
- Bet kodėl tarp mūsų nevyksta kontaktai?
- Jūs nenorite pripažinti, kad jie pranašesni, jūs pernelyg išdidūs, kad tai pripažintumėte. Jūs norite, kad visas pasaulis gyventų ir galvotų taip, kaip jūs.
- O ką reikia pripažinti?
- Pripažinti, kad visi yra lygūs.
- Ir tada kontaktai taps sėkmingi? Su kuo iš gyvūnijos pasaulio jūs patartumėte bandyti bendrauti?
- Jūs turite eiti su visais. Jei pasakysiu – su delfinais, įskaudinsiu visas kitas rūšis. Aš nesakau jums, kieno protas aukštesnis. Vadinasi, jūs turite su visais vienodai elgtis. Bet vis dėlto lengviausias kelias rasti kontaktą su žiurkėmis. Jos artimesnės jums. Ir tik po to delfinai.
- Bet argi žiurkės supras mūsų tikslus?
- Jūs nesuprantate vienas kito tikslų... Žiurkės nesupras jūsų. Bet kontaktuoti galėsite. Juk mes kalbame apie kontaktus, o ne apie tikslus. Antra vertus, gamtoje ir su gamta jūs elgiatės taip, kaip negalima gyventi, ir bijau, kad žiurkės užims jūsų vietą pasaulyje.
- Kokių tikslų siekiate jūs, kontaktuodami su mumis.
- Mes padedame jums, kai jums blogai.
- Jūs manote, kad mums yra blogai?
- O jūs patys manote – jums gerai?
- Rusijoje, taip, blogai, bet kitose šalyse tikriausiai geriau.
- Nurodykite šalis, kuriose dabar gerai.
- Belgija, Šveicarija, Švedija, JAV...
- Mes jums sakėme: kuo geriau jums fizine prasme, tuo blogiau dvasine prasme, ir atvirkščiai.
- Ar tai reiškia, kad dvasine prasme tos šalys pateko į akligatvį?
- Tai tiesa. Žmonės gyvena tik tada, kai grumiasi.
- O Rusija, išgyvenusi baisią griūtį, įgis ką nors iš dvasinio plano?
- Jūs – ateitis. Jūs – dvasinis žmonijos centras.
- Bet tuo mažai kas tiki. Mes matome savo tėvynainių netobulumą, laukiniškumą ir daugelio atsilikimą...
- Tai vienas iš pliusų. Jei jums viskas būtų gerai, jūs nustotumėte augę, nesigrumtumėte. Klauskite...“
Pokalbis tęsėsi toliau, kontaktas truko apie pusantros valandos. Kartais kontaktas pasižymėdavo informatyvumu, o kartais išgirsdavome gana buitišką informaciją. Labai gaila, bet kol kas mokslo pasaulis demonstratyviai nenori skverbtis į tą neištirtą sritį, kuri vadinasi „kontaktai“ (anglišai –channeling - čenelingas). Jei kas nors ir imasi tirti šią sritį, tai dažniausiai asmeninės iniciatyvos dėka, be paramos, be finansavimo. Nors negalima atmesti versijos, kad tyrimai vis dėlto vyksta, tik su grifu „slaptai“.
Kai mes pajuntame, kad pokalbį dera baigti, pradedamas atvirkščias skaičiavimas nuo 9 iki 1, ir vertėjas išeina iš transo būsenos. Reikia paminėti, kad keletą kartų Charitonovas po seanso pajusdavo sveikatos ir savijautos pagerėjimą ar pablogėjimą. Vieną kartą Charitonovas atėjo į seansą su paūmėjusiu laringitu, jis tiesiog negalėjo ištarti nė žodžio, vietoje žodžių iš burnos sklido tik kimūs garsai. Kai Charitonovas įėjo į transą, ir jo balsas nepagerėjo, mes paprašėme anapusinių jėgų pagalbos. Mums jie pasiūlė suskaičiuoti nuo 31 iki 35 ir atgal. Po to, kai mes įvykdėme jų nurodymą, Genadijus prabilo savo įprastu baritonu. Kontaktui pasibaigus jo balsas liko normalus, nors gerklę šiek tiek skaudėjo.
Kitas protingų anapusinių būtybių poveikio ženklas Charitonovo būsenai buvo pati jo kalbėsena. Įprastiniame gyvenime Charitonovas nepasižymėjo oratoriniais gebėjimais, jis vengė viešų pasisakymų, kalboje gausu parazitinių žodelių, netikslių formuluočių ir panašiai. Kontakto metu visa tai kardinaliai keičiasi. Vertėjas įgyja oratoriaus talentą, jis kalba raiškiai, gražiu baritonu, neretai pamokomu tonu, gražiai kirčiuodamas ir intonuodamas žodžius. Frazės literatūriškai beveik nepriekaištingos, formuluotės tikslios, nėra parazitinių žodelių. Tik vienintelis trūkumas – žodynas toks, koks būdingas vertėjui, kalboje beveik nėra sudėtingesnių terminų, tarptautinių žodžių.
Kelis kartus kiti mūsų grupės nariai bandė patys įeiti į kontaktą, kaip tai darė Charitonovas, bet niekam tai nepavyko. Kai kurie skeptikai bandė atsakinėti taip, kaip tai darė Charitonovas transo būsenoje, bet iš jų atsakymų aiškiai matėsi, kad čia atsakinėja žmogiškas protas, nesugebantis pažvelgti į dalyką ne žmogiškomis akimis.
Kokios temos buvo aptarinėjamos per kontaktus? Pasirinkimas platus, o kartais, kai iniciatyvos imdavosi mūsų pašnekovai, net ir visai netikėtas. Tiesa, tai atsitikdavo palyginti retai. Štai tik kelios iš temų.
„Žmogaus kilmė“, „Gyvenimas po mirties“, Kai kurių anomalių reiškinių prigimtis“, Žemės istorijos paslaptys“, „Biblijos klausimai“, „Kai kurių ligų kilmė“, „Paraleliniai pasauliai“, „Nežemiškų civilizacijų eksperimentai Žemėje“, „Sapnai ir sapnavimas“, „Vaisiaus, esančio motinos gimdoje, atmintis“ ir kitos. Įdomu, kad į klausimus apie Mėnulį, jo kilmę, apie nežemiškų civilizacijų veiklą jame mūsų pašnekovai pirmą kartą per visą kontaktų laiką atsisakė kalbėti. Jie pasakė, kad neturi teisės išduoti svetimas paslaptis, ir paprašė pakeisti temą.
Paslaptingus mūsų pašnekovų sugebėjimus liudija tai, kad per pokalbius jie kartais pademonstruodavo stebėtinas žinias apie bet kurį iš seanso dalyvių. Pavyzdžiui, Charitonovas, kuris buvo jaunesnis už mane 20 metų, negalėjo žinoti mano biografijos detalių, bet per vieną seansą apie mane buvo pasakyta tokių subtilių dalykų ir išvadų, kad teko tik stebėtis, iš kur tos nematomos būtybės iš anapus sėmė žinių apie mane. Panašias žinias kartais jie demonstruodavo ir apie kitus seansų dalyvius. Įdomu, kad per seansus mūsų pašnekovai įspėdavo mus kalbant neminėti jokių vardų. Jie aiškino, kad taip mes tarsi išdėliojame švyturius, kurie gali prišaukti „ne tas jėgas“, nuo kurių galima stipriai nukentėti. Mums vis dėlto ne visada pavykdavo išvengti vardų, bet visais tokiais atvejais susilaukdavome priekaištų dėl lengvabūdiškumo. Atrodo, mūsų pokalbių partneriai daug geriau žinojo ir suvokė, kokie pavojai gali mus dėl to ištikti.
Po trijų metų mūsų pašnekovai pasufleravo, kad skaičiavimas nuo 1 iki 9 – ne vienintelis, ir jei mes skaičiuosime nuo 11 ik 19, nuo 21 iki 29 ir taip toliau, tai galėsime pasiekti naujus informacinius lygmenis. Taip ir atsitiko. Ir čia mūsų galvose ėmė vis labiau klostytis hipotezė apie mūsų pašnekovų prigimtį. Galimas partneris galėjo būti ne nežemiškas protas ar nežemiška civilizacija, o žmogaus siela ar dvasia kaip nekintanti ir nemirtinga žmogaus substancija. Būtent šiame kontaktų etape mes ėmėme vadinti kontaktuotojus iš anapus Kita Sąmonės Sfera. Dvasia iš tiesų gali labai daug žinoti ir prisiminti iš ilgo reinkarnacijų periodo, ji iš tiesų gali daug daugiau suprasti apie planetos, žmogaus ir kosmoso prigimtį, nors mes linkę priskirti tokio pobūdžio žinojimą nežemiškam protui ar ateiviams iš kitų planetų. Ko gero, viskas daug paprasčiau, ir mes iš tiesų kalbėjome patys su savimi, tik jau atblokuota atmintimi. Kita vertus pokalbiuose neretai buvo demonstruojamos žinios apie kitas civilizacijas ir apskritai apie sąmonę kosmose, todėl būtų per anksti atmesti galimybę to, kad mes kalbėjome su nežemiškų civilizacijų atstovais.
