Pokalbis su anapusiniu pasauliu. 2 dalis
Pasakojimas pateikiamas dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Tekstas
Dabar žmonija ieško naujų energijos rūšių. Ar yra tokių energijos rūšių, kurios dabar mums nežinomos, bet būtų naudingos žmonijai?
- Yra.
- Ar jos būtų ekologiškai švarios, nežalingos žmonėms?
- Yra ir tokių, yra ir kitokių.
- Ar greitai žmonija įsisavins šias naujas energijos rūšis, ar mes numirsime taip ir nesulaukę šito?
- Jūs jau pradedate jas įsisavinti.
- Tai branduolinė energija?
- Ne. Atominė energija išgalvota jūsų.
- Psichinė energija?
- Taip.
- Bet ar psichinė energija galės apšviesti miestus, priversti riedėti traukinius?
- Atleiskite, bet vienas jūsų kūno gramas skleidžia dešimtis milijonų kartų daugiau energijos negu vienas gramas Saulės medžiagos. Ir tai įrodyta jūsų pačių.
- Mintis iš tiesų materiali? Mes galime daug ką padaryti mintimi?
- Taip.
- Tai kodėl mums nieko neišeina?
- O ar jūs mokate valdyti mintis?
- Norėtųsi išmokti.
- Norėti ir mokėti – skirtingi dalykai...
_ Gal kada nors mes įvaldysime tai, o gal kai kurie žmonės jau dabar gali?
- Aš jau sakiau, kad jūs visi pasieksite tikslą.
- Bet negreitai?
- Tai priklauso nuo jūsų.
- Tęskime pokalbį. Lyginant su kitomis istorijos epochomis, kontaktai nepaprastai suintensyvėjo. Kokios priežastys tai lėmė?
- Pas jūs dabar kiti laikai. Antra vertus, ar galite įrodyti, kad anksčiau nebuvo kontaktų ar kad jų buvo mažiau?
- Bet liudijimų iš praeities labai nedaug. Minimi unikumai: Leonaardas da Vinčis, Paracelsas, Nostradamas... Bet tai pavieniai vardai, o dabar apie kontaktus girdime daug dažniau.
- Atleiskite, anksčiau irgi buvo daug paprastų kontaktų, bet jūsų atmintyje išliko tik ryškiausieji.
- Ar tik ne šiuos žmones degindavo ant laužų?
- Dažniausiai – taip.
- Kokie gyvūnijos pasaulio atstovai pasiekę aukštą intelektinį lygį ir yra artimi žmonijai?
- Patikslinkime sąvokas: ar aukšto intelektinio lygio, ar artimi žmonijai? Jei klausiate apie intelektualinį lygį, tai mes neatsakysime į klausimą. Mes jau sakėme, kad negalima lyginti.
- Tada kurie iš jų artimiausi mums?
- Žiurkės.
- Artimiausios?
- Taip, sutampa net jūsų charakteriai.
- Įdomu... Iš tiesų, tam tikra prasme jūs teisus: jos judrios, išradingos, agresyvios, veikia kolektyviai. Taip,... panašios... O sakykite, delfinų civilizacija...
- Jūs teisingai pasakėte – civilizacija. Jūs pats atsakėte į savo klausimą.
- Bet kodėl tarp mūsų nevyksta kontaktai?
- Jūs nenorite pripažinti, kad jie pranašesni, jūs pernelyg išdidūs, kad tai pripažintumėte. Jūs norite, kad visas pasaulis gyventų ir galvotų taip, kaip jūs.
- O ką reikia pripažinti?
- Pripažinti, kad visi yra lygūs.
- Ir tada kontaktai taps sėkmingi? Su kuo iš gyvūnijos pasaulio jūs patartumėte bandyti bendrauti?
- Jūs turite eiti su visais. Jei pasakysiu – su delfinais, įskaudinsiu visas kitas rūšis. Aš nesakau jums, kieno protas aukštesnis. Vadinasi, jūs turite su visais vienodai elgtis. Bet vis dėlto lengviausias kelias rasti kontaktą su žiurkėmis. Jos artimesnės jums. Ir tik po to delfinai.
- Bet argi žiurkės supras mūsų tikslus?
- Jūs nesuprantate vienas kito tikslų... Žiurkės nesupras jūsų. Bet kontaktuoti galėsite. Juk mes kalbame apie kontaktus, o ne apie tikslus. Antra vertus, gamtoje ir su gamta jūs elgiatės taip, kaip negalima gyventi, ir bijau, kad žiurkės užims jūsų vietą pasaulyje.
- Kokių tikslų siekiate jūs, kontaktuodami su mumis.
- Mes padedame jums, kai jums blogai.
- Jūs manote, kad mums yra blogai?
- O jūs patys manote – jums gerai?
- Rusijoje, taip, blogai, bet kitose šalyse tikriausiai geriau.
- Nurodykite šalis, kuriose dabar gerai.
- Belgija, Šveicarija, Švedija, JAV...
- Mes jums sakėme: kuo geriau jums fizine prasme, tuo blogiau dvasine prasme, ir atvirkščiai.
- Ar tai reiškia, kad dvasine prasme tos šalys pateko į akligatvį?
- Tai tiesa. Žmonės gyvena tik tada, kai grumiasi.
- O Rusija, išgyvenusi baisią griūtį, įgis ką nors iš dvasinio plano?
- Jūs – ateitis. Jūs – dvasinis žmonijos centras.
- Bet tuo mažai kas tiki. Mes matome savo tėvynainių netobulumą, laukiniškumą ir daugelio atsilikimą...
- Tai vienas iš pliusų. Jei jums viskas būtų gerai, jūs nustotumėte augę, nesigrumtumėte. Klauskite...“
Pokalbis tęsėsi toliau, kontaktas truko apie pusantros valandos. Kartais kontaktas pasižymėdavo informatyvumu, o kartais išgirsdavome gana buitišką informaciją. Labai gaila, bet kol kas mokslo pasaulis demonstratyviai nenori skverbtis į tą neištirtą sritį, kuri vadinasi „kontaktai“ (anglišai –channeling - čenelingas). Jei kas nors ir imasi tirti šią sritį, tai dažniausiai asmeninės iniciatyvos dėka, be paramos, be finansavimo. Nors negalima atmesti versijos, kad tyrimai vis dėlto vyksta, tik su grifu „slaptai“.
Kai mes pajuntame, kad pokalbį dera baigti, pradedamas atvirkščias skaičiavimas nuo 9 iki 1, ir vertėjas išeina iš transo būsenos. Reikia paminėti, kad keletą kartų Charitonovas po seanso pajusdavo sveikatos ir savijautos pagerėjimą ar pablogėjimą. Vieną kartą Charitonovas atėjo į seansą su paūmėjusiu laringitu, jis tiesiog negalėjo ištarti nė žodžio, vietoje žodžių iš burnos sklido tik kimūs garsai. Kai Charitonovas įėjo į transą, ir jo balsas nepagerėjo, mes paprašėme anapusinių jėgų pagalbos. Mums jie pasiūlė suskaičiuoti nuo 31 iki 35 ir atgal. Po to, kai mes įvykdėme jų nurodymą, Genadijus prabilo savo įprastu baritonu. Kontaktui pasibaigus jo balsas liko normalus, nors gerklę šiek tiek skaudėjo.
Kitas protingų anapusinių būtybių poveikio ženklas Charitonovo būsenai buvo pati jo kalbėsena. Įprastiniame gyvenime Charitonovas nepasižymėjo oratoriniais gebėjimais, jis vengė viešų pasisakymų, kalboje gausu parazitinių žodelių, netikslių formuluočių ir panašiai. Kontakto metu visa tai kardinaliai keičiasi. Vertėjas įgyja oratoriaus talentą, jis kalba raiškiai, gražiu baritonu, neretai pamokomu tonu, gražiai kirčiuodamas ir intonuodamas žodžius. Frazės literatūriškai beveik nepriekaištingos, formuluotės tikslios, nėra parazitinių žodelių. Tik vienintelis trūkumas – žodynas toks, koks būdingas vertėjui, kalboje beveik nėra sudėtingesnių terminų, tarptautinių žodžių.
Kelis kartus kiti mūsų grupės nariai bandė patys įeiti į kontaktą, kaip tai darė Charitonovas, bet niekam tai nepavyko. Kai kurie skeptikai bandė atsakinėti taip, kaip tai darė Charitonovas transo būsenoje, bet iš jų atsakymų aiškiai matėsi, kad čia atsakinėja žmogiškas protas, nesugebantis pažvelgti į dalyką ne žmogiškomis akimis.
Kokios temos buvo aptarinėjamos per kontaktus? Pasirinkimas platus, o kartais, kai iniciatyvos imdavosi mūsų pašnekovai, net ir visai netikėtas. Tiesa, tai atsitikdavo palyginti retai. Štai tik kelios iš temų.
„Žmogaus kilmė“, „Gyvenimas po mirties“, Kai kurių anomalių reiškinių prigimtis“, Žemės istorijos paslaptys“, „Biblijos klausimai“, „Kai kurių ligų kilmė“, „Paraleliniai pasauliai“, „Nežemiškų civilizacijų eksperimentai Žemėje“, „Sapnai ir sapnavimas“, „Vaisiaus, esančio motinos gimdoje, atmintis“ ir kitos. Įdomu, kad į klausimus apie Mėnulį, jo kilmę, apie nežemiškų civilizacijų veiklą jame mūsų pašnekovai pirmą kartą per visą kontaktų laiką atsisakė kalbėti. Jie pasakė, kad neturi teisės išduoti svetimas paslaptis, ir paprašė pakeisti temą.
Paslaptingus mūsų pašnekovų sugebėjimus liudija tai, kad per pokalbius jie kartais pademonstruodavo stebėtinas žinias apie bet kurį iš seanso dalyvių. Pavyzdžiui, Charitonovas, kuris buvo jaunesnis už mane 20 metų, negalėjo žinoti mano biografijos detalių, bet per vieną seansą apie mane buvo pasakyta tokių subtilių dalykų ir išvadų, kad teko tik stebėtis, iš kur tos nematomos būtybės iš anapus sėmė žinių apie mane. Panašias žinias kartais jie demonstruodavo ir apie kitus seansų dalyvius. Įdomu, kad per seansus mūsų pašnekovai įspėdavo mus kalbant neminėti jokių vardų. Jie aiškino, kad taip mes tarsi išdėliojame švyturius, kurie gali prišaukti „ne tas jėgas“, nuo kurių galima stipriai nukentėti. Mums vis dėlto ne visada pavykdavo išvengti vardų, bet visais tokiais atvejais susilaukdavome priekaištų dėl lengvabūdiškumo. Atrodo, mūsų pokalbių partneriai daug geriau žinojo ir suvokė, kokie pavojai gali mus dėl to ištikti.
Po trijų metų mūsų pašnekovai pasufleravo, kad skaičiavimas nuo 1 iki 9 – ne vienintelis, ir jei mes skaičiuosime nuo 11 ik 19, nuo 21 iki 29 ir taip toliau, tai galėsime pasiekti naujus informacinius lygmenis. Taip ir atsitiko. Ir čia mūsų galvose ėmė vis labiau klostytis hipotezė apie mūsų pašnekovų prigimtį. Galimas partneris galėjo būti ne nežemiškas protas ar nežemiška civilizacija, o žmogaus siela ar dvasia kaip nekintanti ir nemirtinga žmogaus substancija. Būtent šiame kontaktų etape mes ėmėme vadinti kontaktuotojus iš anapus Kita Sąmonės Sfera. Dvasia iš tiesų gali labai daug žinoti ir prisiminti iš ilgo reinkarnacijų periodo, ji iš tiesų gali daug daugiau suprasti apie planetos, žmogaus ir kosmoso prigimtį, nors mes linkę priskirti tokio pobūdžio žinojimą nežemiškam protui ar ateiviams iš kitų planetų. Ko gero, viskas daug paprasčiau, ir mes iš tiesų kalbėjome patys su savimi, tik jau atblokuota atmintimi. Kita vertus pokalbiuose neretai buvo demonstruojamos žinios apie kitas civilizacijas ir apskritai apie sąmonę kosmose, todėl būtų per anksti atmesti galimybę to, kad mes kalbėjome su nežemiškų civilizacijų atstovais.