Kas iš tikrųjų yra žmogus
Tekstas
Ramtha – vienas
garsiausių dvasinių mokytojų, kuris žinias ir gyvenimo bei pasaulio supratimą
iš anapusinio pasaulio perteikia per žemišką moterį, amerikietę Džei Zi Nait (angl.
JZKnight). Anot jo paties, jis gyveno Lemurijos ir Atlantidos epochoje, prieš
35 tūkstančius metų. Tuomet jis buvo didis užkariautojas, sukūręs didžiausią
ano laikotarpio imperiją. Vėliau intensyvios dvasinės veiklos dėka nušviesėjo ir perėjo į dvasinę, šviesos
būseną. Su Nait bendrauja nuo 1977 metų. Anot Ramthos, žmonija turi tik vieną
išsigelbėjimo kelią – suvokti savo dieviškumą. Visi kiti keliai, pirmiausia
techninės pažangos, ypač transhumanizmo, veda į neišvengiamą susinaikinimą, tai
tas kelias, kuris jau buvo atvedęs Atlantidos civilizaciją į pražūtį. Ramthos
perduotas žinias Nait sutelkė į knygą, kurią pavadino „Baltoji knyga“ ir
išleido 1999 metais. Šioje knygoje nagrinėjami tokie esmingi klausimai kaip
pasaulio ir žmonijos evoliucija, reinkarnacija, gyvenimo ir mirties prasmė,
meilė, sąmonėjimas, minties galia, Didžioji Realybė...
Čia pateikiamos ištraukos iš knygos, kurias vienija tema: kas iš tikrųjų yra žmogus.
Medžiaga imta iš knygos leidimo anglų ir rusų kalbomis.
Leidimo anglų kalba internetinis adresas:
http://www.ignaciodarnaude.com/revelacion_extraterrestre/Knight,Ramtha,The%20white%20book.pdf
Leidimo rusų kalba internetinis adresas:
https://libking.ru/books/religion-/religion-esoterics/137232-ramta-belaya-kniga.html
Kas iš tikrųjų yra žmogus
Mano broliai, supratimas to, kas jūs esate, iš tikrųjų yra ne kas kita kaip iliuzijų rinkinys, tose iliuzijose jūs gyvenote tūkstančius metų. Jūs kur kas didingesni nei kūnas ir kraujas, iš kurių susidedate. Jūs daug didesni už ribotą būtybę, kuri vadinasi žmogumi. Jūs – kaip Dievas. Jūs visada toks buvote ir visada toks būsite. Jūs – didingi nemirtingi kūrėjai, pragyvenę čia daug daug gyvenimų, kad galiausiai suvoktumėte šią didingą mintį. O buvote leidę paslėpti ją nuo savęs tūkstančiams metų. (...)
Kas jūs? Kodėl jūs čia? Koks jūsų tikslas ir koks jūsų likimas? Jūs manote, kad esate paprasta būtybė, gimusi atsitiktinai, kad pragyventumėte vos vieną akimirką ir po to vėl taptumėte niekuo? Kas verčia jus manyti, kad negyvenote anksčiau? Ir kodėl gimėte dabar? Ir kodėl būtent jūs?
Šiame plane jūs pragyvenote tūkstančius gyvenimų, jūs ateidavote ir išeidavote kaip permainingas vėjas. Jūs pragyvenote kiekvieną veidą, kiekvieną odos spalvą, kiekvieną tikėjimą, kiekvieną religiją. Jūs kūrėte karus ir buvote karo aukos. Jūs buvote ir karalius, ir tarnas. Jūs buvote ir laivo kapitonas, ir eilinis jūreivis. Jūs buvote ir nugalėtojas, ir nugalėtasis. Jūs buvote visu tuo, kas tik yra jūsų istorinėje sąmonėje. Kodėl, kam? Tam, kad jaustumėte, tam, kad įgytumėte išminties, tam, kad įmintumėte didžiausią visų laikų mįslę – save patį.
Kaip jūs manote, iš kur atėjote? Jūs manote, kad jūs – apgailėtinas ląstelių gumulėlis, susiformavęs iš dviejų pirminių ląstelių? Tai kas tokiu atveju taip įdėmiai žvelgia iš jūsų akių gelmės? Kokia tai būtybė, suteikianti jums nepakartojamus asmenybės bruožus, jūsų charakterį, jūsų originalumą, jūsų gebėjimą mylėti, priimti, svajoti, suteikianti jums galingą jėgą kurti? Ir kur jūs sukaupėte visą protą, visą išmintį, kurią panaudojate jau vaikystėje? Jūs manote, kad tapote tuo, kas esate, tik per vieną gyvenimą? O juk amžinybei vienas gyvenimas – tik trumpas atsidusimas.
Tuo, kas esate šiandien, jūs darėtės per ilgą ilgą laiką, per daugelį daugelį gyvenimų. Ir kiekvieno gyvenimo patirtis leido jums sukaupti išmintį, kurį ir apsprendę visą grožį, visą originalumą to, kas vadinasi – jūs. Juk jūs per daug vertingi ir per daug gražūs, kad būtumėte sukurti tik vienai amžinybės akimirkai.
Jūs manote, jus sukūrė jūsų gimdytojai? Jūsų tėvas ir motina yra genetiniai gimdytojai, bet jie nesukūrė jūsų. Giliausiu supratimu tėvas ir motina yra jūsų mylimi broliai. Jums tiek pat metų, kiek ir jiems, nes visi sutvėrimai buvo sukurti tą pačią akimirką. Jūs buvote sukurti tada, kai Dievas, didi milžiniška Mintis, pamatęs save, išsiplėtė ir tapo akinančiu švytėjimu. Štai tada jūs atėjote į pasaulį, tada jūs gimėte. Tikrasis jūsų gimdytojas – Dievas, viso gyvenimo Tėviškumo-Motinystės Principas.
Jūs manote, kad jūsų kūnas – tai jūs? Jūsų kūnas – tik mantija, atstovas nematomos esybės, kuri ir yra tikrasis jūsų veidas, emocinių nuostatų rinkinys. Tai ir yra vadinama asmenybe, Aš, tai, kas slypi jūsų kūniškame apvalkale.
Susimąstykite akimirkai: ką jūs mylite kitoje būtybėje? Kūną? Ne. Tai, ką jūs mylite kitame – jo esmė, jo asmenybė, jo nematomas Aš, kuris šviečia iš jo akių gelmės. Tai, ką jūs mylite kitame žmoguje – jo nematoma esmė, kuri kažką daro taip, kad kūnas funkcionuoja, akys mirksi, balsas skamba, plaukai blizga ir rankos gali čiuopti.
Jūsų kūnas, be abejo, puiki ir subtili mašina, bet be to, kas ją valdo, tai yra be jūsų ji tiesiog niekas. Tai, kas jūs esate, yra ne įsikūnijimo forma, o visos jūsų mintys ir emocinės būsenos, kurios reiškiasi kaip nepakartojama asmenybė, kaip Aš. O ar jums teko kada nors regėti savo mintis? Ar kada nors matėte savo asmenybę? O savo juoką? Ar galite jį girdėti neturėdami kūno? Jūs neturite nė menkiausio supratimo, kokie didūs esate iš tikrųjų, nes tai, kas esate iš tikrųjų, yra nematoma, kaip nematomas vėjas. Aš esu mįslė jums, bet dar didesnė mįslė esate patys sau.
Ar žinote, kas esate be jums įprastų pozų, apsimetinėjimo, be kaukių, be šiurkštumo šarvų? Savo esybės gilumoje jūs iš tikrųjų esate kaip Dievas. Dievas – didi paslaptis žmonijai – niekada neegzistavo anapus jūsų, nes tai, kas slypi jūsų akių gelmėje, kas slypi po jūsų gražiaisiais rūbais, už jūsų veido iliuzijos – tai neregima minties dorybė, kurios vardas Dievas, kurios dėka jūs ir esate jūs. Dievas – tai nuostabi gyvybinė jėga, kuri per amžius saugo jūsų gyvenimą.
Kūnas buvo sukurtas tam, kad jame galėtų būti patalpinta be galo sudėtinga nuolat kintančių dydžių šviesos sistema, kuri sudaro kiekvienos būtybės tikrąjį Aš. Tai, kas jūs iš tikrųjų esate, tai visai ne jūsų kūno apimtis. Jūs – mažytis spinduliuojantis taškas. Šiame mažame jūsų esybės tūryje sutelkta visa, kuo jūs buvote nuo to laiko, kai jūs gimėte iš Dievo, iš jūsų mylimo Tėvo.
Jūs, Dieviškasis principas, nesate kūniškas tvarinys. Jūs – apvalus, ugningas šviesos principas, sudarytas iš grynosios energijos ir esantis kūne.
Tai, kas jūs iš tikrųjų esate – tai Dvasia ir siela, šviesos ir emocijų derinys. Jūsų Dvasia – mažas spinduliuojantis taškelis – supa visas jūsų kūno molekulines struktūras. Tokiu būdu Dvasia, esanti kūno viduje, kartu paradoksaliai yra jūsų kūno materijos namas ir saugotoja. Jūsų Dvasia slypi krūtinės viduryje, šalia širdies, kaulų apsaugotame įlinkyje, ir ten nėra nieko kito, tik elektros energija. Per amžius įvairios būtybės stengėsi perteikti jums šias tiesas dainomis, mįslėmis, pasakomis, rašmenimis, bet dauguma jūsų atsisakė tai pripažinti, nes tik mažuma pasiryžo nešti ant savo pečių atsakomybės už savo gyvenimą naštą. Ši karalystė, šis būties planas taip jau sutvarkytas: visa, ką jūs pagalvojate, kokią poziciją užimate savo atžvilgiu, tuo ir taps Tėvas, Gyvenimas. Gyvenimas taps arba žiaurus ir pasibjaurėtinas, arba nuostabus, pakylėtas, nes tik jūs žinote skirtumą tarp šių dviejų požiūrių. Todėl jūs gaunate tai, ką kalbate ir galvojate. Jūs esate tai, ką jūs kalbate ir galvojate.
Kuo blogiau galvojate apie save, tuo blogesni tampate. Kuo menkiau vertinate savo protą, tuo kvailesni darotės. O jei manote esąs nuostabiai gražus, tampate dar gražesnis. Jei pagalvojote, kad nuskurdote, tai netrukus tapsite elgeta, nes jūs taip nusprendėte.
Jūs – ne vergas, ne tarnas ir ne marionetė kokiai nors dievybei, stebinčiai, kaip jūs murkdotės kasdienybėje. Jūs gyvenate gyvenimo didybėje, nuostabioje laisvėje. Kiekvienas jūsų turi laisvą valią priimti ir išjausti bet kokias mintis. Kiekviena jūsų mintis kuria likimo liniją, kuri klostosi prieš jūsų akis. Kiekvienas jūsų jausmas išmina takelį, kuris vadinasi „mano gyvenimas“. Visa, apie ką pagalvojate, ką išjaučiate, ateis į jūsų gyvenimą, nes Tėvas sako: „Kiekviena emocija – tebūnie taip“.1