Sakmė apie svajonę ir paskirtį
Kartais aš galvoju, kaip dirba dangaus kanceliarija. Pirmadienį – planinis pasitarimas ir einamųjų reikalų aptarimas. Skyriaus vadovas skaito naujai gautus pageidavimus iš Žemės planetos. Skyriaus darbuotojai stropiai užrašo juos į savo darbo kalendorius. Petriukas svajoja tapti rašytoju, Kostas – virėju, Nastutė – fotografe, ir taip toliau. Po to vadovas sako: „Pirmyn. Imkimės darbo.“
Mes – puiki komanda, mes profesionalai. Ir
darbas užvirė. Jie išranda visokiausių neįtikėtinų scenarijų ir siužetų. Jie
tiksliai apskaičiuoja laiką ir vietas, kad žmogus tarsi atsitiktinai susidurtų
su žmonėmis ir įvykiais, sudarinėja planus ir grafikus, derina tai su
gretutinėmis grupėmis, kad Petriuko svajonės įgyvendinimas niekaip nepakenktų
Kosto svajonei. Jie atlieka milžinišką darbą. Ir štai pagaliau projektas
patvirtintas. Ateina diena X. Viskas suderinta su Astrologijos skyriumi –
Dvyniai Avino ženkle, viskas kaip ir turi būti.
Žmogus išeina iš namų. Atsimena, kad pamiršo raktus. Kol suvaikščiojo, praleido autobusą. O darbe laukia viršininkas, tikras žvėris, ir skubus projektas. Žmogus iškviečia taksi ir supranta, kad šiandien liks be pietų, nes taksi suvalgys visus pinigus. Be nuotaikos grūdasi į taksi. Taksistas nutaria pagerinti nuotaiką ir pagarsina radijo imtuvą. Dainininkas dainuoja dainą „Pati geriausia diena“. Žmogus prašo perjungti stotį. Per kitą radijo stotį skamba skelbimas: Tokia ir tokia studija tokiu ir tokiu adresu skelbia priėmimą į dailės mokyklą. Pasako telefono numerį ir dar pakartoja jį. O taksistas komentuoja: „Štai, kviečia tapti dailininku. Turiu dukterėčią – puikiai piešia. Dabar jai tik penkeri, o visi sako – koks talentas.“ Ir žmogus liūdnai jam atsako: „Vaikystėje ir aš gerai tapiau.“ O per radiją skelbimą skaito dar kartą.
Ten, danguje, visi stebi sceną užgniaužę kvapą, laiko špygas kišenėse, net skrendanti musė sustingo vietoje. Žmogus rašo telefono numerį į savo užrašų knygelę. Visa kūrybinė grupė lengviau atsidūsta, visi ploja ir juokiasi. O žmogus grįžo namo, papasakojo viską žmonai, o ji ir sako: „Ką čia sumanei? Kokios čia kvailystės?“ Ir žmogus susinepatoginęs sako sau: „Ir iš tiesų, ko aš čia prisigalvojau. Kažkokios kvailystės. Juk po vaikystės mečiau tapyti. Tiesa, neseniai buvau prisiminęs tą pomėgį, net ketinau teptukų nusipirkti, bet vis atliekamų pinigų pritrūkdavo. Kaip man ten eiti? Juk išjuoks.“ O danguje sujudimas. „Kaipgi taip. Kas atsitiko? Dėl kieno kaltės? Kuriame grafike įsivėlė klaida?“
O mes nusiraminkime,
neerzinkime Visatos. Ten dangaus komanda iš tiesų darbuojasi iš peties...