Du gyvenimai. Iš ciklo „Šiuolaikinės sakmės“
Sakmė pateikiama dviem variantais – balso įrašu ir tekstu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Tekstas
– Gyvenime man nesisekė nuo to momento, kai buvau pradėtas. Mano tėvas – žolelės dūmą užtraukiantis nevykėlis bedarbis – išnyko iš mano gyvenimo vos tik išgirdęs, kad mano motina, nepilnametė mulatė, mėgusį naktinį gyvenimą, netyčia pastojo. Jį tarsi vėtra nupūtė. Todėl aš – grynas betėvis. Bet tai buvo tik mano nesėkmių pradžia. Mama, nors ir išnešiojo mane beveik visą tam skirtą laiką, vos tik išgirdusi mano pirmąjį riksmą, čia pat, ant gimdymo stalo, manęs atsisakė. Taip aš, mažas, bejėgis gumulėlis, likau visai vienas, ant akušerės rankų klykiantis visai Visatai apie savo neviltį. Toliau – dar gražiau.
Žmogus deguto duobėje. Iš ciklo „Šiuolaikinės sakmės“
Sakmėje žmogaus gyvenimas gretinamas su gyvenimu deguto duobėje ir pateikiama apsivalymo, dvasinio išsilaisvinimo nuoroda.
Sakmė pateikiama dviem variantais – balso įrašo ir tekstiniu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Tekstas
Įsivaizduokite, kad kartu su kitais žmonėmis esate duobėje, kurioje pilna deguto. Jūs nuo kojų iki galvos išsiterliojęs degutu, jums sunku vaikščioti, nes klampus degutas pančioja kojas. Jūs su dideliu vargu pereinate iš vienos vietos į kitą, bet galiausiai apsiprantate su tokia būsena ir taip pragyvenate visą savo gyvenimą, kaip, beje, ir visi kiti duobėje esantys žmonės., Jūs priprantate prie klampaus deguto, panašiai, kaip ir su Žemės trauka, ir jau nepastebite jo. Degutas tapo neatskiriama jūsų dalimi. Bet iš tikrųjų tai tik įsikalbėta būsena.
Moters privalumai. Iš ciklo „Šiuolaikinės sakmės“
Tekstas
Kadaise nutarė Dievas sukurti moterį. Dievo laukė sudėtingas darbas. Ir jis darbavosi iki vėlumos. Pro šalį ėjo angelas. Nustebintas kruopštaus Dievo darbo, jis paklausė:
„Kodėl taip ilgai su ja dirbi?“
Viešpats atsakė:
„Ar matei visus tuos parametrus, pagal kuriuos turiu ją sukurti? Ji turi mokėti iš bet kokių produktų pasigaminti valgio, ji turi mokėti vienu mostu apglėbti keletą vaikų, savo prisilietimu išgydyti viską – nuo menkiausio įdrėskimo iki sudaužytos širdies. Ir visa tai ji turi daryti turėdama tik vieną porą rankų.“
Kopimas į kalną. Iš ciklo „Šiuolaikinės sakmės“
Šioje Krajono sakmėje kopimas į kalną metaforiškai lyginamas su dvasiniu tobulėjimu ir perėjimu į aukštesnį dvasinį lygmenį. Sakmė pateikiama dviem variantais – balso įrašo ir tekstiniu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Sakmės tekstas
Štai dar viena istoriją iš Krajono istorijų apie Vu. Vu – ne vyras ir ne moteris, tai tiesiog žmogus. Tad šį pasakojimą galima pritaikyti ir vyrams, ir moterims. Galima įsivaizduoti Vu bet kurios lyties, bet patogumo dėlei vartosime vyriškos giminės formą.
Čia papasakosime apie Vu, kuris paprašė suteikti jam Žengiančio į Dangų statusą. Jis sėdo Dvasios akivaizdoje ir pareiškė, kad trokšta gauti Žengiančio Į Dangų statusą. „Aš turiu tvirtą ketinimą,– pareiškė jis. – Ar aš galiu pradėti šį procesą?“ Ir Dievas pamatė tvirtą jo apsisprendimą ir atsakė: „TAIP!“ Angelai džiūgavo dėl Vu apsisprendimo ir dėl Dievo sutikimo.
Norų vykdytojas. Iš ciklo „Šiuolaikinės sakmės“
Ši sakmė ryškiais pavyzdžiais iliustruoja norų svarbą žmogaus gyvenime, taip pat moko teisingai juos formuluoti.
Sakmė pateikiama dviem variantais – balso įrašo ir tekstiniu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Sakmės tekstas
Sveiki. Aš esu norų vykdytojas. Yra toks
etatas danguje. Aš vykdau jūsų norus. Ne, aš neangelas, aš
vykdytojas, toks agregatas, tarsi savotiška mėsmalė. Įdedi mėsos
gabalą, o iš mėsmalės išeina faršas. Panašiai ir aš veikiu. Pradžia
– gaunu žmogaus norą, pabaiga – materializuotas noras.
Kambariai, kuriuose mokomės. Iš ciklo „Šiuolaikinės sakmės
Ši Krajono sakmė vaizdžiai parodo, kaip savo gyvenimą suprantame mes, fiziniai žmonės, ir kaip jį supranta mūsų sielos.
Sakmė pateikiama dviem variantais – balso įrašo ir tekstiniu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Tekstas
Gyveno kartą žmogus, kurį mes
vadinsime tiesiog Žmogumi. Mūsų pasakojimui nesvarbu, kokios lyties
buvo tas žmogus, ir tik dėl patogumo vartosime vyriškosios giminės
formą.
Kaip ir visi kiti jo šalies žmonės, jis gyveno name, bet jį domino tik kambarys, kuriame jis gyveno, nes kambarys priklausė tik jam. Kambarys buvo gražus, ir jis privalėjo palaikyti jame tvarką. Tą Žmogus ir darė...
Likimo šeimininkas. Iš ciklo „Šiuolaikinės sakmės“
Šiuolaikinė sakmė, ryškiomis metaforomis ir netikėtais siužeto vingiais atskleidžianti, ką tai reiškia – būti tikruoju savo likimo šeimininku.
Sakmė pateikiama dviem variantais – balso įrašo ir tekstiniu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Tekstas
Gyveno kartą žmogus. Nei geresnis, nei blogesnis už kitus. Ir lemtis jam iškrito gana palanki, dosni dovanomis. Tik jis tų dovanų nepriimdavo. Tiesiog nepriimdavo ir tiek. Mat kažkas anksčiau buvo jam pasakęs, kad jis pats yra savo lemties šeimininkas, ir patikėjo jis tuo visiems laikams. – Kokios dar lemties dovanos, – dažnai kartodavo jis. – Žmogus negali laukti malonės iš gamtos. Paimti jas iš jos – štai mūsų tikrasis uždavinys.
Dievo skambutis. Iš ciklo „Šiuolaikinės sakmės“
Šiuolaikinė sakmė apie tai, kokiais netikėtais būdais Dievas bendrauja su mumis ir kaip mes tampame Dievo valios instrumentais.
Sakmė pateikiama dviem variantais – balso įrašo ir tekstiniu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Tekstas
Vieną kartą, šeštadienį po darbo, prieš išeidamas namo, pastorius nutarė paskambinti žmonai. Buvo jau 10 valanda vakaro, bet žmona kažkodėl nekėlė ragelio. Pastorius laukė ilgai, bet žmona taip ir nepriėjo prie telefono. Po kiek laiko jis vėl surinko namų telefono numerį, ir žmona iškart atsiliepė. Pastorius pasiteiravo, kodėl ji taip ilgai nekėlė ragelio, kai jis skambino anksčiau. Bet ji atsakė, kad anksčiau niekas neskambino. Šis atsitikimas būtų nuėjęs į užmarštį, jei pirmadienį pastoriaus kabinete bažnyčioje nebūtų suskambėjęs telefonas.
Sakmė apie svajonę ir paskirtį
Kartais aš galvoju, kaip dirba dangaus kanceliarija. Pirmadienį – planinis pasitarimas ir einamųjų reikalų aptarimas. Skyriaus vadovas skaito naujai gautus pageidavimus iš Žemės planetos. Skyriaus darbuotojai stropiai užrašo juos į savo darbo kalendorius. Petriukas svajoja tapti rašytoju, Kostas – virėju, Nastutė – fotografe, ir taip toliau. Po to vadovas sako: „Pirmyn. Imkimės darbo.“
Minties galia. Iš ciklo „Šiuolaikinės sakmės“
Sakmės moralas. Mes patys valdome savo gyvenimą, patys mintimis pritraukiame reikiamus, o kartais visai nereikalingus įvykius. Jei iki galo patikėsime šiuo Visatos dėsniu, galėsime valdyti savo gyvenimo įvykius.
Sakmė pateikiama dviem variantais – balso įrašo ir tekstiniu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Tekstas
Vienas žmogus keliaudamas netikėtai aptiko
norų išpildymo medį. Jei kas nors atsisėda po tuo medžiu,
kiekvienas jo noras tučtuojau išpildomas. Tiesiog iškart, be jokio
uždelsimo.
Žmogus buvo pavargęs ir prigulė numigti po šiuo norų išpildymo medžiu. Atsibudęs pajuto stiprų alkį, ir galvoje šmėkštelėjo mintis. „Norisi valgyti. Norėtųsi iš kur nors gauti maisto“. Ir tuoj pat iš kažkur atsirado maistas, tiesiog atplaukė oru. Labai skanus maistas.
Širdies balsas. Iš ciklo „Šiuolaikinės sakmės“
Sakmėje
pasakojama, kaip pasikeičia žmogaus gyvenimas, kai jis stengiasi
klausyti širdies balso ir elgtis pagal širdies
patarimus.
Sakmė pateikiama dviem variantais – balso įrašo ir tekstiniu. Pasirinkite jums priimtiną variantą.
Tekstas
Vieną sykį gyveno žmogus. Nebuvo jis vargšas, bet nebuvo ir turtuolis. Niekuo nesiskyrė nuo žmonių, kurie šalia gyveno. Nebuvo jis jaunas, bet nebuvo ir senas. Ir buvo jis silpnos dvasios. Sieloje turėjo jis gėrio sėklų, tik nedavė jos derliaus. Gyveno jis kaip gyvena visi žmonės, ir valdė jį užgaidos bei nuodėmės. Kaustė jį baimės bei silpnybės. Ir čiurleno gyvenimas pilkų dienų srovele, ir nebuvo joje nei džiaugsmo, nei laimėjimų. Kas vakarą žmogus mąstė: „Na, rytoj pradėsiu elgtis geriau. Nepasiduosiu nuodėmėms ir silpnybėms.“ Bet ateidavo tas „rytoj“ ir niekas nepasikeisdavo.